Dvidešimt metų – tiek laiko Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, ekologišką ūkį puoselėja G.Sakalauskienė. Šioje vietovėje sodybą įsigijusi ūkininkė užaugino 4 vaikus ir prieš trejus metus išsiskyrė su sutuoktiniu.
Bet ši neganda nepakeitė G.Sakalauskienės gyvenimo krypties – kaip rūpinosi ūkiu, taip juo ji rūpinasi ir toliau, nes anuomet baigus agronomijos mokslus Žemės ūkio akademijoje meilė augalams neišblėso. Ji tik dar labiau suliepsnojo.
Vaiskrūmių, vaismedžių ir daržovių augintoja prieš devynerius metus į ūkį įliejo naujo kraujo – ėmėsi auginti smidrus.
Tuo metu G.Sakalauskienė iš Olandijos parsivežė daigų ir pavasarį jais užsodino 20 arų, dabar laukuose veša hektaras žaliųjų smidrų. Tai daugiametis augalas, kuris vienoje vietoje gali augti dvidešimt metų.
Dabar imamas aštuntas derlius. Jis kasmet gausesnis, nes ūkininkė vis padidina plotą, be to, ir paklausa didesnė.
Pirkėjai gegužę išsiilgę turgavietėse laukia lietuviškų smidrų, nes sezonas labai trumpas, o ši daržovė – labai sveikas ir gardus maistas.
Bet derliaus nuėmimo laikas kasmet nevienodas, tai priklauso nuo to, ar pavasaris ankstyvas, ar vėlyvas.
Vienais metais ūkininkė pirmus smidrus nuskynė balandžio 14-ąją, bet įprastai jie skinami balandžio 20–28 dienomis.
Šįmet pavasaris vėlavo – žemė neįšilusi, šaltos naktys, dažnos šalnos, tad ir smidrų augimas lėtas, derliaus ėmimas nusitęsė. Šį sezoną daržovės skinamos nuo gegužės pradžios.
Ūkininkės G.Sakalauskienės vaikai gyvena atskirai, kuria savo gyvenimus. 27 metų dvynės Monika ir Beata gyvena skirtingose šalyse.
Aplinkosaugininkė ir ekologė Monika gyvena ir dirba Vilniuje, o architektė Beata įsikūrusi Kanados mieste Vankuveryje.
Ūkininkės sūnus Mantas (26 m.) – Norvegijos oro linijų pilotas, vedęs.
Jauniausia duktė Gabija (20 m.) – Vilniaus universiteto studentė, būsimoji chemikė, šiuo metu pagal mainų programą studijuoja Portugalijoje.
Atžalos neturi galimybių prisidėti pagalba ūkyje, todėl G.Sakalauskienė kviečiasi sezoninių padėjėjų, kaimynų.
Kadangi ūkis ekologinis, smidrai nuimami rankomis.
„Neturime mašinų, nenaudojame chemijos, visa daržovių priežiūra – rankų darbas. Kiekvieną dieną skiname smidrus kaip grybus – einame žiūrėti, kurie jau užaugo 20–25 centimetrus, tuos ir dedame į pintines.
Jeigu orai geri, užtenka drėgmės ir pakanka šilumos, smidrai per parą gali užaugti iki dvidešimties centimetrų.
Todėl juos reikia skinti kiekvieną dieną, nes ūgliai labai greitai perauga“, – Vokietijoje ir Prancūzijoje populiarių daržovių auginimo subtilybėmis dalijosi lietuvė ūkininkė.
G.Sakalauskienei patinka naujovės, todėl ir smidrų auginimas buvo vienas jos tikslų.
„Visada noriu ką nors sužinoti pati ir pasakyti kitiems. Tuo metu smidrai buvo naujiena, nes Lietuvoje niekas neturėjo jų plantacijų. Pamačiau daigus, užsisakiau, parsivežiau ir tik po to pagalvojau, kaip man reikės juos parduoti – ar apie juos kas nors ką nors žinos?“ – šypsodamasi pasakojo moteris.
Kai prieš aštuonerius metus G.Sakalauskienė pirmąkart nusivežė smidrų į sostinės Tymo turgų, išlipusi iš mašinos nustebo – nusidriekė pirkėjų eilė, vieni kvietė kitus šaukdami: „Smidrai atvažiavo!“
Vilniečiai tuomet jau žinojo, kas yra smidrai, nes buvo keliavę ir ragavę šių daržovių patiekalų. Juk Vokietijoje ar Prancūzijoje, kai prasideda smidrų sezonas, kone kiekviename restorane viskas gaminama iš šių daržovių.
Tai G.Sakalauskienę įkvėpė rengti smidrų festivalį – porą metų jis vyko Tymo turguje, o kitus kartus – ūkininkės sodyboje Žalgirių kaime.
Į ūkį atvykę gurmanai ir kulinarai eidavo pažiūrėti, kaip šios daržovės auga, dalyvaudavo seminare, vaišindavosi virtuvės profesionalų pagamintais valgiais.
Šįmet festivalis neįvyks dėl karantino.
Bet per tiek laiko smidrų ruošimo pamokos buvo gerai išmoktos, valgytojai pamėgo šią daržovę ir gamina vis įmantresnius patiekalus.
Sodyboje vykusių festivalių metu iš smidrų buvo ruošiami traškučiai, kumpio ir smidrų užkandžiai, daržovių troškiniai ir net ledai.
„Smidrai – pirma ankstyva daržovė, todėl pirkėjai ją būna tarsi įsimylėję, labai laukia derliaus“, – pastebėjo ūkininkė.
Ką ji dažniausiai ruošia iš šių daržovių?
„Paprasčiausia ir sveikiausia juos valgyti žalius.
Juos į turgų vežame ką tik nuskintus, šviežius. Nuskynus juos būtina atvėsinti šaltu vandeniu, nes kitaip nesustotų jų augimas“, – pasakojo agronomė.
Nors skindama smidrus G.Sakalauskienė jų visada paragauja šviežių, pirmąsias daržoves naudoja salotoms, kepdama kiaušinienę bei pyragą. Sviesto ir grietinėlės padaže patroškintus smidrus galima patiekti kaip garnyrą prie mėsos.
Smidrų pyragas su avižiniais dribsniais
Reikės:
- 0,5 kg smidrų
- 2 stiklinių smulkių avižinių dribsnių
- 3 kiaušinių
- 200 ml kefyro arba jogurto
- 100 g sviesto arba alyvuogių aliejaus
- petražolių, krapų pagal skonį
- 1 šaukštelio sodos arba kepimo miltelių
Smidrus supjaustykite gabaliukais ir trumpai apvirkite arba nuplikykite karštu vandeniu. Avižinius dribsnius užpilkite kefyru ar jogurtu, palaikykite, kad išbrinktų. Kiaušinius išplakite. Į dribsnių masę supilkite kiaušinius, sudėkite žalumynus, suberkite kepimo miltelius, įdėkite sviestą, smidrus.
Viską sumaišykite ir kepkite 40 minučių orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių.
Smidrų pyragas su varškės kremu
Reikės:
- 0,5 kg smidrų
- 4 kiaušinių
- 200 ml kefyro arba jogurto
- 150 g minkštos varškės
- žiupsnelio smulkintų petražolių, krapų, laiškinių česnakų, druskos
- 500 g bemielės sluoksniuotos tešlos
Tešlą iškočiokite ir dėkite į skardą. Kepkite orkaitėje, kol pagrindas iškeps. Paruoškite įdarą: apvirkite arba karštu vandeniu dvi tris minutes nuplikykite smidrus.
Paruoškite varškės kremą: į varškę suberkite žalumynus ir druską, išmaišykite. Kiaušinius išplakite su kefyru. Pyrago pagrindą ištepkite kremu, sudėliokite smidrus ir užpilkite kiaušinių ir kefyro plakiniu. Kepkite 40 minučių orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių.
Ūkyje sirpsta vaisiai ir uogos
Iki šių metų G.Sakalauskienė dirbo beveik penkiasdešimt hektarų žemės, bet atsisakius nuomotos žemės ūkininkei liko 27 hektarai.
G.Sakalauskienė ūkyje augina nemažai uogų: braškių, serbentų (juodųjų, raudonųjų, baltųjų), aviečių, gervuogių, šiek tiek šilauogių. Ūkininkė taip pat turi vaismedžių – obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių. Ūkyje yra ir svarainių.
Be lauke derančių smidrų, morkų, kopūstų, burokėlių, puoselėjamas 80 arų šiltnamis, kuriame auginami pomidorai, agurkai, dumplainiai, paprikos, baklažanai.
Ekologiškos daržovės iš šio ūkio keliauja į turgavietes bei du Ukmergės vaikų darželius.
