Ir tada aš aiškinu, kad niekada aš nevertinu maisto kviestiniuose renginiuose ir apie atskirus produktus nerašau. Ir juo labiau žąsų įvertinimo jiems neskiriu – jau antras dešimtmetis, kai sugalvojau šią vertinimo sistemą ir taisyklė ta pati: žąsys yra restoranams, kavinėms ir kebabinėms.
Bet „Daumantų“ padažams teko reta garbė: aš kelis padažus ėmiausi paragauti, parašydamas, kokių minčių sukėlė. Aš niekada nerekomenduoju nieko, ko nevalgau pats. Ir niekada nemeluoju rekomendacijose.
Pirmasis yra „Daumantų“ WOW MAMA linijos majonezinis padažas „Hamburger“. Iškart vasaros įspūdis: jaučiami maži marinuotų agurkų gabalėliai ir garstyčios, o pats padažas, žinoma, ir pomidorų, ir majonezo mišinio klasika. Aš ir pats tokio mišinio siekčiau gamindamas. Iš agurkėlių ateina acto aitrumas, kuris suriša visą skonį lyg jį sutvirtindamas. Gamintojas siūlo padažą burgeriams, picoms ir dešrainiams ir aš pritariu, ypač dėl burgerių ir dešrainių (galima ir ant picų, lietuviai taip mėgsta, bet aš tiesiog įpratęs kitaip, tai nepykite ant manęs; nors ką aš čia sakau, valgydamas lietuvišką picą ir pats užsivarau padažo, nes mes gyvename vieną kartą).
Toliau ragauju „Daumantų“ WOW MAMA „Honey mustard“. Čia – klasikų klasika – garstyčios su medumi arba medus su garstyčiomis. Man šis padažas visiems laikams liks užsienio simboliu: mano vaikystėje tokių padažų nebūdavo pirkti ir pirmą kartą jo paragavau išvažiavęs į Angliją, kai man buvo 24 metai. Jis nuostabus prie salotų, ypač jei tose salotose yra kepta ant grilio vištiena. Patiko, kad padažas nėra pernelyg sutirštintas, ne per sunkus ir turi rūgštumo, kuris atitaria medaus saldumą. Dar pabandykite jį prie šašlykų arba dešrelių, keptų ant laužo: tai bus jūsų alternatyva tamsiai rudam padažui. Toks paįvairinimas. Jums patiks.
Mane maloniai nustebino majonezinis česnakų padažas „Garlic“. Kodėl? Labai aiškiai juntamas dūmingas, pakepintas česnakas. Tai ne kokie generiniai česnakų milteliai, o tas prabangus česnako skonis. Žinote, koks nuostabus kvapas stoja virtuvėje, pradedant kepti česnakų skilteles aliejuje, kai prasideda pomidorų padažo gamyba? Jeigu labai norite Užkalnio recepto, jis, ne paslaptis, yra internetų gelmėse arba sekite spaudą ir aš jį vėl parašysiu. Česnakų majonezinį padažą siūlyčiau bandyti ne tik su pica ar paukštiena: turėtų būti fantastiška su jautienos ar ėrienos kukuliais. Arba kokiomis mėsomis, kurias kepa ant žarijų.
Kalbant apie pomidorų padažą, tai sekantis degustacijoje yra „Daumantų“ „Karališkas“ originalaus skonio pomidorų padažas ir čia jau man – lietuviška klasika. Aš jaučiu gyvą pomidorą, jaučiu tą rūgštelę ir saldumą, bet visgi labiau rūgštelę iš acto ir citrinų sulčių. Tai padažas ne nuostabai, bet maloniam, tiksliam sugrįžimui į pažįstamą skonį. Jei norite paragauti, kokį padažą valgydavau vaikystėje, tai bus šis.
„Daumantų“ klasikinis pomidorų padažas „Tradicinis“ man pasirodė gal kiek minkštesnis gomuryje ir su kitokia, drąsesne rūgštele – man pats tas gerai marinuotam kiaulienos šašlykui.
Pagaliau, šeštasis padažas, kurį tyčia pasilikau pabaigai (padažus kaip ir vynus reikia ragauti nuo šviesių prie raudonų ir nuo švelnesnio skonio – prie intensyvesnio). „Daumantų“ WOW MAMA BBQ „Classic“ padažas yra visiška jėga: rudas melasos cukrus, dūmingumas, gerai balansuota rūgštelė ir ta čepsinti kokybė, kai norisi dar. Kaip sako amerikiečiai – „lip smackin’ good“. Tai yra taip gerai, kad valgytojas čepsi lūpomis.
Šis padažas, kaip ir pirmasis su tais agurkėliais – burgerių, ir kaip ir fantastiškas česnakų, man yra tas, be kurio nenorėčiau apsieiti. Aš juos turiu virtuvėje visus.
Galiu patarti? Kitą kartą, nusipirkę „Daumantų“ padažo, paragaukite jo iš šaukštelio, lyg kokį retą aliejų degustuotumėte. Rasite daugiau įdomaus, negu tikėjotės.
