Italijos saulę į Lietuvos pilkumą laikinai iškeitęs konditerijos meistras Emiliano Fontanesi (57 m.) nesitikėjo, kad lietuviams taip patiks tradicinis italų kepinys ir jam dėl tokios darbų gausos teks Kalėdas sutikti Klaipėdoje.
Buvo planuota iškepti apie porą šimtų kalėdinių pyragų, bet iš tikrųjų užsakymų prisikaupė keturis kartus daugiau.
Ne visos panetonės liko Klaipėdoje – apie pusantro šimto kepinių iškeliavo į Vilnių ir Kauną.
Panetonė – tradicinis italų Kalėdų pyragas. E.Fontanesi teigimu, šis skanėstas jo gimtojoje šalyje kepamas jau šimtus metų, o jis pats panetonėmis džiugina savo tautiečius jau keturis dešimtmečius.
„Norint iškepti tikrą itališką panetonę, labai svarbu tinkami miltai – Lietuvoje tokių nesuradome, teko specialių miltų atsigabenti iš Italijos. Ilgai Lietuvoje ieškojome ir specialaus itališko sviesto tiekėjų.
Iš gimtinės atkeliavo ir kai kurie kiti būtini produktai, ir specialios dėžės kepiniams. Iš pradžių visko užsakėme įprastomis kainomis, o kai vėliau pasipylus užsakymams paprašėme produktų papildomai, italai kainas padidino.
Lietuviškų vištų kiaušiniai taip pat nėra patys tinkamiausi – panetonė turi būti geltona, o jūsiškių kiaušinių tryniai tik gelsvi“, – pasakojo E.Fontanesi.
Į panetonės tešlą dedama riešutų, apelsinų cukatų, razinų, puošiama migdoliniu kremu.
Koks bus panetonės skonis, ar ji bus pakankamai puri ir trapi ir tiesiog tirps burnoje, priklauso nuo konditerijos meistro patirties ir ilgų darbo metų.
Kalėdinio pyrago gamybos procesas, kai panetonę jau galima dėti ant stalo, trunka 37 valandas. Viskas daroma rankomis.
„Italijoje panetonės kepamos visą mėnesį iki didžiųjų švenčių. Aš paprastai iškepdavau apie 400. Parduotuvių lentynose šie pyragai neužsiguli – paprastai yra užsakomi iš anksto.
Italai ne tik patys juos deda ant šventinio stalo, bet ir mėgsta dovanoti, todėl kartais vienas žmogus užsisako net ir dešimt panetonių“, – sakė E.Fontanesi.
Iškepti kalėdinį pyragą prireikia daug kantrybės, dėmesio ir atsidavimo.
Kad taip dirba meistras iš Italijos, tvirtino ir tik vasarą pradėjusios veikti desertinės „Lalene“ vadovė Jelena Aleksandravičienė.
Sumaniusi uostamiestyje įkurti jaukią vietą smaguriams ir patiekti jiems išskirtinių desertų ji ieškojo informacijos socialiniuose tinkluose. Taip ir susipažino su E.Fontanesi, o jis tapo desertinės bendraturčiu.
„Jis – savo darbo fanatikas: nuo mažens žinojo, kad bus kepėjas, o mėgstamą darbą dirba nuo šešiolikos metų. E.Fontanesi net trejus metus bandė įvairius miltų mišinius, kol atrado tinkamiausius panetonei.
Tik juos ir naudojame – karštu ikikalėdiniu metu nėra kada eksperimentuoti.
Ne kartą teko darbuotis iki vėlyvos nakties. Juokauju, kad gal jau teks fabriką atidaryti. Tačiau čia skubėti negali – skubos rezultatas gali nuvilti“, – kalbėjo J.Aleksandravičienė.
E.Fontanesi ilgai bandė desertinėje sumontuotą krosnį, net skambino konsultantams iš Italijos. Jis vis tikrino orkaitės kondicionavimo sistemą, mat labai svarbu, kad kepinys nebūtų per sausas.
Iš miltų, sviesto, vandens, kiaušinių, raugo, džiovintų vaisių paruošta tešla paliekama šiltoje vietoje aštuonioms valandoms.
Vėliau ji dar kokią valandą maišoma ir vėl paliekama aštuonioms valandoms, o tuomet dedama į specialią formą.
Iškeptos panetonės pakabinamos aukštyn apatine dalimi ir taip vėsta, kad nesukristų ir būtų purios. Pyragas dar puošiamas traškia migdoline glazūra.
Laikomas specialioje dėžėje pyragas išlieka skanus maždaug keturias savaites.
Panetonė italams – būtinas šventinio stalo atributas. Jo skanaujama su saldžiu vynu.
Italai mėgsta ir E.Fontanesi kepyklėlėje Italijoje pagamintus kitokius desertus. Prieš Naujuosius metus itin populiarios šokoladinės eglutės. Jų galima nusipirkti ir Klaipėdoje.
800 gramų sverianti eglutė pagaminta tiktai iš šokolado ir riešutų.
Greitai sutirpo ir pagal itališką receptą iš lietuviško medaus pagaminta nuga. Jai laikyti, kol sukietės, desertų meistras iš Italijos atsivežė savo tėvo bene prieš keturis dešimtmečius sukonstruotą medinę dėžę.
