Tiesa, į vieną dalyką gaminant bet kokį šokoladinį desertą atsižvelgti reikia: tai šokolado kokybė.
Dairosi įvairesnių skonių
„Tikriausiai pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų ragavęs šokolado. Dabar šokolado pasiūla yra gerokai išaugusi, o šiam skanėstui keliami vis didesni reikalavimai. Parduotuvėse galima įsigyti itin kokybiško becukrio, ekologiško ar šokolado be glitimo.
Taip pat pirkėjų dėmesį atkreipia ir šokoladai su įvairiais netikėtais priedais: kriaušėmis ir migdolais, vyšniomis, karamele ir jūros druska ar mangais“, – pasakoja Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas.
Kaip teigia ekspertas, be šokolado konditerijos pasaulis neįsivaizduojamas. O prekybos tinklui kurdamas saldėsius su šiuo ingredientu didžiausia dėmesį jis skiria ne tik kokybei, bet ir skonių balansui.
„Saldumynų gerbėjams siūlome įvairiausių gaminių, kuriuose naudojamas šokoladas, tačiau vienas iš bene labiausiai vasarą praturtinančių derinių – šokolado ir šviežių uogų duetas. Iš pažiūros desertai su šokoladu gali atrodyti saldūs, bet šviežios braškės ar šilauogės suteikia tobulą balansą tarp saldumo ir gaivos“, – teigia konditeris.
Atsirado dar senovės majų laikais
Konditerijos ekspertas sako, kad šokolado istorija prasideda dar senovės majų laikais. Tiesa, tuomet šokoladas buvo geriamas. Šokolado gėrimas buvo įvairiausių tradicinių ritualų, švenčių ar sandorių užbaigimo dalis. Nors šokoladas užėmė svarbią vietą majų kultūroje, jis nebuvo skirtas tik turtingiems ir galingiems, bet lengvai prieinamas beveik visiems. Daugelyje majų namų ūkių šokoladu buvo mėgaujamasi bene per kiekvienus pietus. Majų gamintas šokoladas buvo tirštas, dažnai derinamas su aitriosiomis paprikomis, medumi.
Tuo metu senovės actekai šokoladu žavėjosi dar labiau. Jie tikėjo, kad kakavos pupeles jiems atnešė dievai. Jie, kaip ir majai, dažnai mėgavosi įvairiausiais iš šokolado pagamintais gėrimais, tačiau actekų kultūroje šokoladu mėgautis galėjo jau aukštesnės klasės atstovai, mat kakavos pupelės buvo laikomos vertingesnėmis už auksą. Bene garsiausias actekų šokolado mėgėjas buvo imperatorius Montezuma II, kuris tariamai kiekvieną dieną gėrė šokoladą dėl jo suteikiamos energijos bei šį skanėtą naudojo kaip afrodiziaką.
Gerina smegenų veiklą, nuotaiką, suteikia energijos
T. Lauvray teigimu, šokoladas gaminamas naudojant kakavos pupeles, cukrų ir pieno miltelius, tačiau, žinoma, jo paruošimas priklauso nuo gaminamo šokolado tipo. Pirmiausia atvėrus kakavos ankštis išimamos pupelės. Tada jos padedamos fermentuotis: dažniausiai tai daroma apdengus jas bananų medžio lapais medinėse dėžėse. Jų fermentacijos procesas trunka nuo 4 iki 6 dienų, priklausomai nuo kakavos rūšies.
Paskui pupelės paliekamos išdžiūti saulėje. Galiausiai išdžiovintos pupelės skrudinamos ir sumalamos į kakavos masę. Pusę šios masės paprastai sudaro kakavos masė, kitą pusę – kakavos sviestas.
Kaip pasakoja ekspertas, juodasis šokoladas gaunamas sumaišius kakavos masę, kakavos sviestą ir cukrų. Pieniškas – kakavos masę, kakavos sviestą, cukrų ir pieno miltelius. O baltasis gaminamas iš kakavos sviesto, cukraus ir pieno miltelių.
Šokoladas teigiamai veikia ir sveikatą. Kakava, iš kurios pagamintas kokybiškas šokoladas, turi itin daug antioksiantų, o juodojo šokolado vartojimas mažina riziką susirgti širdies ligomis.
Juodajame šokolade galima rasti ir tokių sveikatai naudingų medžiagų kaip magnis, geležis, cinkas, fosforas ir selenas. Šokolado vartojimas taip pat suteikia energijos, gerina smegenų veiklą, netgi gali veikti tonizuojančiai, mat jame galima rasti ir šiek tiek kofeino.
Tiesa, verta paminėti, kad šios medžiagos šokolade yra kur kas mažiau nei kavoje, todėl vakare suvalgę gabalėlį šokolado su problemomis užmigti susidurti neturėtumėte. Be to, šokolado vartojimas gražina odą ir apsaugo ją nuo kenksmingų saulės spindulių. Šokolado vartojimas ypač teigiamai veikia nuotaiką. Jį valgant gaminasi natūralus hormonas seratoninas, tad mėgavimasis šokoladu ar šokoladiniu desertu sukelia į įsimylėjimą panašią būseną.
Konditerijos ekspertas tarptautinę šio skanėsto dieną siūlo pasigaminti du itin paprastus skanėstus su šokoladu.
Šokoladinis pyragas
Reikės:
- 150 g juodojo šokolado;
- 80 g sviesto;
- 100 g cukraus;
- 2 vnt. kiaušinių;
- 1 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto;
- 50 g miltų;
- 20 g kakavos;
- druskos (pagal skonį).
Gaminimas
Šokoladą kartu su sviestu ištirpinkite karšto vandens vonelėje. Suberkite cukrų ir išmaišykite. Kiaušinius išplakite su žiupsneliu druskos ir vanilės ekstraktu. Į šį plakinį supilkite tirpintą šokoladą ir išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kakava, suberkite į plakinį ir vėl išmaišykite. Stačiakampę kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, suverskite tešlą, jos paviršių išlyginkite šaukštu ir kepkite iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį. Kai iškeps, atvėsinkite, supjaustykite gabaliukais ir patiekite.
Šokoladiniai putėsiai
Reikės:
- 50 g juodojo šokolado;
- 150 g pieninio šokolado;
- 70 ml pieno;
- 2 vnt. kiaušinių;
- 1 arbat. šaukšt. cukraus;
- 120 ml riebios grietinėlės.
Kaip gaminti
Sulaužykite šokoladą gabaliukais ir pakaitinkite karšto vandens vonelėje, kol šokoladas visiškai išsilydys. Supilkite pieną ir išmaišykite iki vientisos masės.
Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir juos išsukite su cukrumi. Trynius įmaišykite į pravėsusią šokolado masę, o baltymus suplakite iki standžių putų, atsargiai įmaišykite į šokolado masę šiek tiek vėliau.
Atskirame dubenyje gerai suplakite grietinėlę, sudėkite į šokolado masę ir išmaišykite. Sukrėskite putėsius į stiklines arba taures ir pastatykite bent kelioms valandos atvėsti.
Šie putėsiai puikiai tiks su saldžiarūgštėmis uogomis: braškėmis, avietėmis, vyšniomis ar kitomis. Skanaus!
