Neslėpsiu – šis klausimas kamuoja ir mane. Ypač tada, kai padavėjai pasirodo per daug lipšnūs ir daug bendraujantys.
Šią apžvalgą noriu pradėti nuo momento, kai pavalgę laukėme sąskaitos. Mūsų staliukas buvo šalia baro, ir kol mus aptarnavęs padavėjas kasoje ieškojo mūsų sąskaitos, aš pakalbinau šalia stovinčią jo kolegę.
Smalsumas buvo toks didelis, o noras sužinoti, ar mane atpažino, privertė užduoti tokį klausimą: jei neklystu, buvau skaitęs Riebaus katino apžvalgą apie jūsų barą?
Padavėjos atsakymas mane prajuokino, bet juokiausi tik viduje, nenorėdamas išsiduoti, jog linksma, nors krizenk.
Tai štai ką ji atsakė: „O taip, jis rašė apie mus net du kartus, ir labai mus gyrė.“ O paklausta, kur priklijuotas pagyras atspindintis lipdukas, sunerimo ir, nužvelgusi visą barą, tik gūžtelėjo pečiais.
Tad tame jos komentare yra dalis tiesos. Taip, prieš keletą metų rašiau apie „Dock“ ir įvertinau juos 5/5, bet tik kartą, o šis bus antrasis...
„Dock“ yra įsikūręs Klaipėdos senamiestyje, kur kilometro spinduliu susispaudę petys į petį stūkso geriausi Lietuvos restoranai.
Atsivertęs šio baro meniu, nesuklysi teigdamas, jog jo specializacija – mėsainiai. Ir žvelgdamas į didelį jų pasirinkimą, supranti, kad užsukęs čia privalai būtent jų ir paragauti.
Kadangi buvo pietų metas, mūsų užsakymą be poros dienos sriubų papildė ir du mėsainiai.
Arbatos pateikimas pakėlė nuotaiką. Kelias į kliento širdį arba didesnius arbatpinigius slypi smulkmenose. Sutikit – smagiau ir skaniau gurkšnoti arbatą su joje plaukiojančiais mėtos lapeliais, nei įmerktu plikomos arbatos maišeliu.
Dienos sriuba už 2 eurus pranoko visus lūkesčius, joje be tradicinių lietuviškų daržovių buvo ir paprikos. O tas aitrumas, nebūdingas lietuviškoms daržovių sriuboms, priminė, kad ruduo – peršalimų metas. O kovoti su virusais, kaip žinia, padeda įvairūs pipiriukai.
Skanios abi dienos sriubos buvo lyg atsakymas, kad barai, kurie orientuoti į naktinį darbą, nebespjauna ir į maitinimą dieną. Ir daugelis be pagrindinio meniu turi dienos pietų meniu, kuris, norint išlaikyti pastovius klientus ir jiems neatsibosti, nuolat keičiamas.
Sriubas užsisakėme iš dienos meniu, nes pagrindiniame sriubų jie neturi. Bet štai mėsainis su portabelo grybu iš dienos meniu mūsų nesudomino. Norėjosi mėsos, tad mėsainius rinkomės iš pagrindinio meniu.
Jei prieš tai rašytoje apžvalgoje aš nerašiau, kad barą „Dock“ galima drąsiai tituluoti Klaipėdos mėsainių karaliumi, tai po šios turiu tai parašyti ir, manau, su manimi sutiks tie, kurie yra skanavę mėsainių ne tik šiame, bet ir kituose Klaipėdos baruose.
Jau vien mėsainių patiekimas kalba pats už save. Mėsainiai nesudribę, o lėkštėje stovi išdidžiai iškėlę galvas.
Akys, žvelgdamos į man patiektą mėsainį su rusenančia rozmarino šakele, siunčia viena po kito impulsus į smegenis, kurios verčia nebesnausti – čiupti tą mėsainį ir grūsti į burną. Žinoma, prieš tai jį išgelbėjus nuo rusenančio rozmarino.
Ar nuotrauka su aštraus mėsainio pjūviu perteiks jo skonį? Abejoju. Bet tai, kad suvalgę jį dar ilgai spjaudysitės ugnimi, aš jums garantuoju.
Trumpai apie dienos pietus Klaipėdoje tiek.
Baras „Dock“ nuo paskutinio mano apsilankymo išlaikė aukštai iškeltą kartelę ir mano vertinimo skalėje išliko ties aukščiausiu vertinimu. Tiek maistas, tiek aptarnavimas – 5/5.
O jei kokie niekadėjai nukrapštė nuo durų tai įrodantį lipduką, tai, baro vadovai, parašykite man – būdamas šalia užnešiu jums naują arba atsiųsiu paštu.
