Mėsos valgytojams nederėtų spjauti ir į žaliavalgių skanėstus

Mitybos specialistai pataria per žiemą nusilpusį organizmą stiprinti įvairiomis šviežiomis žolėmis ir sėklomis. Neva jos turi daug naudingų medžiagų. Netgi patariama imti pavyzdį iš žaliavalgių. Kaip yra iš tikrųjų?

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Vilčinskienė

Mar 13, 2014, 11:01 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 11:30 AM

Apie žaliavalgystę pastaruoju metu kalbama daug, o jei ji imtų plisti masiškai, katučių plotų paršeliai, vištos, žąsys, žuvys bei visi kiti gyviai. Negana to, gerokai sumažėtų maisto gamybos energijos sąnaudos, o bendrovė „Lietuvos dujos“ netektų didelės dalies savo klientų. Tačiau toks scenarijus mums dar greičiausiai negresia.

Juokas juokais, tačiau net jei neesate žaliavalgis ir nepripažįstate šios grupės žmonių idėjų, jų požiūrio į gyvenimą, tikrai yra dalykų, kurių pasimokyti ne tik verta, tačiau ir būtina.

Prie mėsos – žali patiekalai

Net jei savo dienos ar savaitės neįsivaizduojate be mėsos, nesiraukykite žvelgdami į žaliavalgius.

Jų maisto idėjos paįvairins jūsų stalą ir suteiks po žiemos nusilpusiam organizmui ne tik naudingų medžiagų, tačiau ir kitokio, dar neatrasto, skonio.

Nors apie žalio maisto gamybą yra parašyta nemažai knygų, tačiau neturint patirties ir ne itin domintis žaliuoju maistu, siūlau pabandyti lengvesnį kelią, nei žaliavalgiškos sriubos ar torto gamyba.

Maždaug prieš pusmetį atradome mažą stebuklą – kuo pakeisti jau pabodusius marinuotus agurkus ar burokėlius. Dabar ant mūsų stalo vis dažniau atsiranda „gyvosios salotos“: daigintos pupuolės, liucerna ir saulėgrąžos.

Susidaiginti ir užsiauginti jas nėra sudėtinga (tačiau, žinoma, reikia įgūdžių), o pats procesas – įdomus.

Visą žiemą – saulėgrąžos

Tie, kurie ragavo, sako, jog daigintos saulėgrąžos visų pirma yra skanu. Valgomi tik užaugę saulėgrąžų želmenys, kuomet išsiskleidžia du pirmieji lapai.

Šis žalias maistas išties turi saulėgrąžos skonį. Jos puikiai dera su salotomis, silke, kitais patiekalais, o taip pat skanios vienos.

Be to, saulėgrąžų želmenis galima drąsiai berti į kokteilių maišyklę, įpilti šlakelį vandens, įpjausyti bananą ir pasigaminti rytinį kokteilį. Energijos ir geros nuotaikos suteikia ne ką mažiau, nei kava. Saulėgražos – labai universalios.

Saulėgrąžų želmenyse gausu chlorofilo, natūralių vitaminų, lengvai įsisavinamų mikroelementų, fermentų.

Kur pirkti?

Svarbu, jog saulėgrąžos būtų natūralios ir nekepintos. Jei nutarėte daiginti, teks atrasti ir kelią, kur pirkti pačias saulėgrąžas. Jokio kito būdo, išskyrus bandymų kelią, paprasčiausiai nėra.

Nežinia kodėl, tačiau pirmą kartą viename prekybos centre pirktos saulėgrąžos mums sugydo labai blogai. Vėliau jas pirkome Kauno urmo bazėje. Viskas buvo puiku, kol nesibaigė „senoji partija“. Atvežtos naujosios ėmė pūti.

Tada atradome kitą kelią – jas pirkome gyvūnų parduotuvėje. Tačiau net ne visose gyvūnų parduotuvėse jos tinkamos. Todėl reikia tiesiog bandyti. Nepirkite tų saulėgrąžų, kurios jau iš pirmo žvilgsnio atrodo labai mažos ir smulkios. Nieko gero iš jų neišeis.

Žinau, kad kai kam pavyko įsigyti gerų ir kokybiškų saulėgrąžų prekybos centre. Matyt, viskas išties priklauso „nuo atvežtos partijos“.

Pirmas etapas – mirkymas

Nekepintos sėklos su lukštais mirkomos vandenyje maždaug 10-12 valandų. Po mirkymo saulėgrąžas reiktų išplauti ir palikti dygti. Ramybės būsenoje jos turėtų būti apie 28-36 valandas. Tiesa, ramybės būseną kartais nutraukite – perskalaukite jas tekančiu vandeniu. Saulėgrąžos sudygsta tada, kai pasirodo nedideli balti daigeliai – „uodegėlės“.

Tuomet imkite padėklą (tokį, kokį turite, o jei neturite, nusipirkite – jų daug didžiųjų ir mažesnių prekybos centrų sodo skyriuose) ir pilkite žemę. Labiausiai tinka durpės, sumaišytos su 10 proc. komposto ir 5 proc. humuso. Žemėje neturėtų būti gyvūnų išmatų.

Į padėklą supiltą žemę suspauskite ir tada tankiai pažerkite daigintas saulėgrąžas, palaistykite. Padėklą su saulėgrąžomis reiktų prislėgti maždaug 20 kilogramų svorio. Galima ir mažiau, tačiau jei svoris bus pernelyg mažas, augančios saulėgrąžos jį paprasčiausiai nuvers.

Taip nutiko mano mamai. Pernelyg mažu svoriu užspaudusi būsimuosius daigus, naktį ji pabudo nuo krentančių daiktų garso. Pradėjusi žegnotis dėl galimo poltergeisto vėliau lengviau atsikvėpė. Pasirodė, jog jos namuose augančios saulėgrąžos svorį tiesiog „numetė“ žemyn. Svoriui galima naudoti knygas, marinuotų agurkų stiklainius ir viską, ką tik turite po ranka. Pagaliau – iš lauko parsineštus akmenis. Jei pasėjote kelis padėklus, juos galima sudėti vieną ant kito ir bendrai prislėgti vienu svoriu.

Lukštus numeta ne visi

Taip prislėgtas saulėgrąžas reiktų laikyti maždaug 3-4 paras ir stebėti, ar joms užtenka drėgmės. Prislėgimas būtinas todėl, kad saulėgrąžos gerai įsitvirtintų žemėje, laikytųsi drėgmė, o po to jos auga tvirtesnės bei būna sultingesnės.

Po keturių parų svoriai nuimami, o saulėgrąžos perkeliamos ant palangės. Jei norite, kad jos užaugtų greičiau, būtų sodresnės žalios spalvos ir traškesnės, reiktų pakaitinti specialiomis daiginimo lempomis. Tačiau jei auginate tik sau, o ne pardavimui, nebūtina. Daiginimo lempos nėra pigios. Už vieną tokią sumokėsite kelias dešimtis litų. Be to, šį darbą pavasarėjant galima patikėti ir į langus vis dažniau žvelgiančiai saulei.

Augančias saulėgrąžas būtina nuolatos laistyti. Pradėję stiebtis augaliukai ne visi nusimeta juodus saulėgrąžų lukštus. Tad joms būtina padėti ir atsargiai lukštus nuimti.

Pavyksta ne iš pirmo karto

Daiginti saulėgrąžas reikia kantrybės ir laiko. Nenusiminkite, jei pirmą kartą nepasiseks. Viskam reikia įgūdžių.

Jei šis žaidimas atrodo per ilgas ir per sudėtingas, galite daiginti ir kitus augalus. Vienas iš paprasčiausių ir skaniausių „reikalų“ – liucerna.

Tiesa, yra vienas nepatogumas. Daiginimui skirtos liucernos galima įsigyti tik didmiesčiuose, sveiko maisto krautuvėlėse. Anot gyvo maisto specialistų, daiginti reikia tik ekologiškas sėklas.

Į stiklainį su vandeniu beriamos liucernos sėklos. Taip paliekamos maždaug keturioms valandoms. Po to jos nuplaunamos ir paliekamos drėgmėje, tačiau jau be vandens. Laikomos tamsoje. Taip pat reiktų nepamiršti jas perskalauti tekančiu vandeniu. Tai padaryti bus lengviau, jei stiklainį aprišite medžiaginiu tinkleliu. Liucerna (o taip pat ir kiti daigai) laikomi stiklainį pakreipus 45 laipsnių kampu.

Po maždaug trijų dienų liucerna dygti išnešama į dienos šviesą. Stiklainį taip pat reiktų paremti 45 laipsnių kampu, porą kartų per dieną nuskalauti tekančiu vandeniu. Dar po kelių dienų augalas tinkamas valgyti. Dera kaip salotos prie įvairių patiekalų arba valgomos tiesiog vienos.

Liucernoje yra itin daug mums reiklingų medžiagų: karotino, aminorūgščių, mineralų, įvairių vitaminų. Liucerna turi daug ląstelienos, ji normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies, kepenų veiklą.

Daiginimui tinka ir grikiai

Daiginti galima ir kitas sėklas – kviečius (galima valgyti tik sudaigintus arba auginti želmenis), ridikus, grikius, mungo pupeles, ožrages, avinžirnius ir daugelį kitų. Daiginimo principas – panašus, kaip ir liucernos. Tačiau – kaip ir minėjau – sėklos daiginimui privalo būti kokybiškos ir ekologiškos.

Daigeliai valgomi po kelių dienų, išlindus „uodegoms“. Nei kviečiai, nei grikiai, nei avinžirniai dygdami nesužaliuoja (išskyrus liucerną – ji būna šiek tiek žalia), todėl žalumos iš jų nelaukite.

Tai – tik daigintos „kruopos“, turinčios daug vertingų medžiagų. Šiuo atveju jie valgomi ne kaip garnyras (antra vertus – dėl skonio nesiginčijama), tačiau puikiai gali pakeisti pusryčių košę. Puikiai tinka ir užkandžiui tarp pusryčių, pietų ir vakarienės. Vietoj saldainių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.