Kol imuninė sistema puikiai sureguliuota, esame sveiki, tačiau jai nusilpus ar pernelyg suaktyvėjus prasideda įvairūs negalavimai bei ligos. Ar gali mūsų valgomas maistas tiesiogiai veikti mūsų imuninę sistemą? Pasirodo mityba tiesiogiai turi įtakos mūsų sveikatai.
Juk viskas, ką mes valgome, yra perdirbama virškinamajame trakte, patenka į kraują ir yra išnešiojama po visą organizmą.
Kaip žarnynas mus saugo nuo ligų?
Ar žinojote, kad virškinamajame trakte, tai yra, skrandyje ir žarnyne tūno apie 65 proc. visų mūsų imuninių ląstelių? Būtent čia pirmiausia patenka viskas, ką mes suvalgome ir išgeriame. Todėl ne be reikalo virškinimo sistema dar vadinama antrąja oda, kuriai tenka labai svarbi užduotis – staigiai ir tinkamai reaguoti į daugumą skirtingų maisto komponentų bei kartu su juo patenkančių mikroorganizmų. Joks kitas mūsų organas nesusiduria su didesne komponentų įvairove, nei skrandis.
Įdomumo dėlei – mes vidutiniškai suvalgome daugiau nei 25 tonas maisto.
Be to, mūsų organizmas pasižymi unikalia savybe, leidžiančia išsaugoti patenkančias naudingąsias bei greitai pašalinti žalingas medžiagas ir bakterijas.
Žarnyne gausu tiek gerųjų, tiek blogųjų bakterijų, kurios funkcionuoja tarsi atskiri organizmai ir perdirba mūsų valgomą maistą. Sveikų žmonių organizme vyrauja organizmui naudingos bakterijos, tokios kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, padedančios užtikrinti tinkamą žarnyno, o tuo pačiu ir viso organizmo veiklą ir apsaugą nuo infekcijų.
Šiuo metu apskritai daugėja teorijų, teigiančių, jog dauguma ligų, ypač autoimuninės, atsiranda sumažėjus naudingų bakterijų kiekiui ir atsiradus žalingų bakterijų pertekliui, kuomet organizmui tenka didesnis krūvis ne tik kovojant su žalingomis bakterijomis, bet ir saugant organizmą nuo infekcijų. Natūralią žarnyno florą neigiamai veikia daugelis veiksnių – ne tik mitybos įpročiai, bet ir stresas, alkoholis, kai kurie medikamentai bei aplinkos veiksniai.
Kenkia ir persivalgymas, ir badavimas
Tad kaipgi mes galime pakoreguoti savo mitybą ir išlikti sveiki? Svarbiausia, jog mūsų mityba būtų visavertė, joje būtų pakankamai baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, mikroelementų ir mineralų. Žinoma, be galo svarbūs yra visi išvardinti komponentai, tačiau kai kurie iš jų visgi sulaukia didesnio mokslininkų dėmesio.
Teigiama, jog baltymų trūkumas mityboje silpnina organizmo atsparumą infekcijoms. Baltymus sudarančios amino rūgštys yra būtinos ne tik imuninei sistemai, bei ir tinkamai raumenų struktūrai bei audinių atsinaujinimui. Todėl mityboje turi būti pakankamai kokybiškų baltymų, kurių gausu kiaušiniuose, žuvyje ir jūros gėrybėse.
Labai svarbios ir skaidulos, o jų gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Žarnyne esančios bakterijos perdirba juos iki tam tikrų riebiųjų rūgščių, kurios yra žarnyno ląstelių mitybinė medžiaga. Be to, skaidulos taip pat padeda iš organizmo pašalinti toksinus.
Svarbu ne tik kokybė, bet ir kiekybė – nepakakamas su maistu gaunamų kalorių kiekis taip pat silpnina imuninę sistemą. Nustatyta, jog asmenys suvartojantys mažiau nei 1200 kcal per dieną, yra imlesni infekcijoms.
Tačiau nėra ko džiūgauti ir mėgstantiems sočiai pavalgyti, nes panašiai, kaip ir neprivalgymo atvejais, persivalgymas taip pat silpnina imunitetą. Be to, pastebėta, jog antsvorį turintys žmonės dažniau serga įvairiomis ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir infekcinėmis ligomis.
Riebalai nelygu riebalams
Ar gali kai kurie maisto produktai mums pakenkti? Pastebėta, jog valgant maistą, kurio netoleruojame ar kuriam esame alergiški, įjautriname imuninę sistemą. Tai gali pasireikšti nebūtinai anafilaksiniu šoku, bet ir galvos ar raumenų skausmais, nuovargiu ir kitokiais nespecifiniais simptomais.
Daugiausia problemų imuninei sistemai sukelia pernelyg apdorotas ar pesticidais ir toksinais užterštas maistas. Šios medžiagos dažniausiai silpnina mūsų imuninę sistemą, kenkia skrandžio gleivinei bei gali sutrikdyti kai kurių vitaminų įsisavinimą.
Dauguma mokslininkų taip pat vieningi, teigdami, jog riebalai ir cukrus yra didžiausi mūsų imuniteto priešai ir sveikatos priešai. Pastebėta, jog sumažinus riebalų kiekį mityboje, imuninės ląstelės netgi efektyviau kovoja su vėžinėmis ląstelėmis.
Visgi nereikia pamiršti, jog riebalai nelygu riebalams. Saikingai vartojami riebalai, esantys žuvyje, riešutuose ar daugumos sėklų aliejuje tikrai yra mums naudingi.
Organizmas – puikiai suderinta sistema
Žinoma, turime protingai rinktis ką dedame į burną, tačiau perlenkti lazdos taip pat nereikia. Šiuo metu parduotuvėse ir vaistinėse gausu tiek natūralių, tiek cheminių preparatų, kaip teigiama, žadančių sustiprinti mūsų imunitetą.
Tačiau ar žinome, kaip iš tiesų tokie preparatai veikia? Mokslininkai iki šiol nesugeba atsakyti į klausimą, kaip konkrečiai veikia atskiros mūsų imuninės sistemos grandys ir kaip mes reaguojame į maisto produktus. Iki šiol tėra aišku, kokiomis savybėmis pasižymi konkretus komponentas, tačiau niekas nežino, kokie imuniniai procesai vyksta suvalgius maisto produktus. Juk valgome ne atskirą komponentą, o iš daugelio komponentų susidedantį produktą, kuris, patekęs į organizmą, yra individualiai perdirbamas įvairių fermentų bei imuninės sistemos komponentų.
Be to, į kiekvieną produktą mes reaguojame individualiai, juk vienam obuolys gali būti sveikiausias produktas, o kitam pasireikšti pavojingos alerginės reakcijos.
Šiuo metu populiarėja ir probiotikų, t.y. gerųjų bakterijų, naudojimas. Gamintojai teigia, jog organizmas juos puikiai įsisavina ir padeda atkurti natūralią žarnyno mikroflorą. Visgi taip pat nėra žinoma, kaip konkrečiai probiotikai veikia imuninę sistemą ar blogąsias bakterijas. Tad tokių produktų vartojimas dažniau gali pakenkti, nei padėti.
Nereikia pamiršti, jog mūsų organizmas yra puikiai suderinta sistema, sugebanti susitvarkyti su dauguma jai keliamų užduočių. Vien fiziologinė rūgštinė skrandžio terpė užtikrina, kad dauguma su maistu patenkančių bakterijų ir virusų būtų pašalinti ar neutralizuoti.
Tad norėdami išlikti sveiki, valgykime visavertį maistą, o svarbiausia – mėgaukimės juo.
