Lietuviški obuoliai: mažiau blizgūs, bet be chemijos likučių

Atėjęs ruduo – puikus metas pasimėgauti lietuviškomis sodo ir daržo gėrybėmis, kuriomis bus nukrauti prekystaliai turguose ir prekybos centruose. Jei paisytume Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, tai per parą turėtume suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų daržovių ir vaisių. Mitybos specialistai turbūt vienbalsiai tvirtina, kad sveikatai palankiausia yra vietinė produkcija.

Pasak D. Kviklio, Lietuvoje užauginti obuoliai savyje sukaupia daugiau naudingų medžiagų nei užauginti svetur.
Pasak D. Kviklio, Lietuvoje užauginti obuoliai savyje sukaupia daugiau naudingų medžiagų nei užauginti svetur.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 11, 2017, 2:14 PM

Obuoliai yra vieni populiariausių vaisių Lietuvoje. Nuo seno juos daug kas augina savo soduose, nes obelims puikiai tinka mūsiškis klimatas, o laikant tinkamomis sąlygomis, rudenį nuskintus vaisius, galime valgyti beveik iki kitos vasaros vidurio.

Kokie obuoliai yra laikomi kokybiškais, kaip paprastam vartotojui prekybos vietoje iš gausybės rūšių obuolių išsirinkti tikrai išskirtinius obuolius, kokie reikalavimai keliami ūkininkams, kurie nori, kad ant jų užaugintos produkcijos pakuotės būtų pažymėtos Nacionalinės kokybės produktų ženklu „Kokybė“ kalbamės su Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriumi, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėju Dariumi Kvikliu.

Kokie obuoliai yra laikomi kokybiškais obuoliais?

Tokie obuoliai pirmiausia turi atitikti savo veislei būdingus standartus. Pavyzdžiui, viena populiariausių obuolių veislių, kuri auginama Lietuvoje, yra „Auksis“, priskiriamas dalinai raudonų obuolių grupei. Jei nutinka taip, kad obuoliai nepakankamai nusispalvina, vadinasi jų nebegalima laikyti kokybiškais.

Kitas kokybės kriterijus – konkrečiai veislei būdingas dydis. Negali būti obuolys nei per mažas, nei per didelis. Dar vienas kriterijus – ligos ir kenkėjai. Ant kokybiško obuolio vizualiai neturi būti matoma jokių defektų ir pažeidimų. Svarbus ir obuolių skynimo laikas. Vaisiai turi būti laiku nuskinti nuo medžio: pakankamai sunokę ir nepernokę, nes tokių neišsaugosi per žiemą.

Gana dažnam atrodo, kad turguje ar pakelėje nusipirkti obuoliai, kurie paprastai būna skirtingo dydžio, o prakandus kartais išlenda ir koks kirminiukas, yra itin kokybiški, nes jie auginti nenaudojant chemikalų. Ar teisinga taip manyti?

Obuolyje gyvenantis kirminas tikrai nėra kokybės ženklas. Net ir pagal Europos ekologinio ūkininkavimo standartus, ekologiški obuoliai turi būti be ligų ir defektų, bei, savaime suprantama, be kirminų.

Išoriniai reikalavimai obuoliams, apie kuriuos kalbėjote, yra vienodi visoms Europos Sąjungos šalims, kuo šiame kontekste išsiskiria lietuviški obuoliai?

Čia jau reikia kalbėti apie vidinę kokybę, kurios plika akimi nepamatysi. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad Lietuvoje užauginti obuoliai savyje sukaupia žymiai daugiau naudingų medžiagų nei užauginti, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje ar Pietų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje išauginti tos pačios veislės obuoliai sukaupia net 20-30 proc. daugiau fenolinių junginių, nei išauginti piečiau esančiose šalyse. Tam įtakos turi gamtinės sąlygos – dėl temperatūros svyravimų Lietuvoje augantys obuoliai taip pat daug geriau spalvinasi ir kartu sukaupia daugiau naudingų bioaktyviųjų medžiagų.

Prekybos vietų lentynose akį traukia gražūs iš Ispanijos, Nyderlandų, Italijos atvežti obuoliai...

Šių vaisių išorinė kokybė – puiki, tačiau reikia nepamiršti vienos taisyklės – kuo piečiau auginami obuoliai, tuo labiau juos puola ligos ir kenkėjai. Vienas pagrindinių kenkėjų yra tas pats kirminas, kuris vadinamas vaisėdžiu. Pietų šalyse kovojant su juo tenka chemines priemones panaudoti kokius keturis kartus, kai Lietuvoje užtenka vieno karto. Tokia pati situacija yra ir kovojant su ligomis. Kuo šilčiau ir drėgniau, tuo jų daugiau. Pagrindinė obelų liga – rauplės. Tai ant obelų lapų ir paties obuolio atsirandantys juodi taškai. Siekiant nuo jų apsaugoti obuolius, Lietuvoje purkšti pakanka 4 kartus rečiau nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje. Dar labiau į pietus nutolusiose šalyse, norint išvengti rauplių, purškiama dar dažniau. Be to, Lietuvoje ne kasmet pasireiškia kita obelų liga – miltligė, nuo kurios norint apsisaugoti pietinėse šalyse tenka purkšti papildomai dar keletą kartų.

Jei atsižvelgsime į ES reikalavimus, tai chemikalų likučių kiekis visų šalių obuoliuose, pateikiamuose į prekybos tinklus, neviršija leistinų normų, tačiau reikia pabrėžti, kad lietuviškuose obuoliuose jų beveik nelieka, nes likus porai mėnesių iki obuolių skynimo pradžios, Lietuvoje „Kokybės“ ženklu pažymėtų vaisių apsaugai cheminės priemonės jau nebenaudojamos.

Kitas lietuviškų obuolių privalumas yra tas, kad nuskinti jie iškart atsiduria saugyklose. Daugelyje kitų šalių pradžioje jie yra mirkomi dezinfekciniame tirpale ir tik tada saugomi. Teko matyti, kaip tam net buvo naudojamas nedidelis chloro kiekis. Siekiant išorinio blizgumo užsienyje obuoliai dažnai būna net vaškuojami.

Ar obuolių auginimo reikalavimai skirtingose Europos šalyse skiriasi, kodėl taip skirtingai elgiasi skirtingų šalių obuolių augintojai?

Pagal cheminių priemonių naudojimą visa Europa yra suskirstyta į tris zonas: pietinę, centrinę ir šiaurinę. Sodininkų nelaimei, o vartotojų laimei Lietuva yra priskiriama šiaurinei zonai, tai reiškia, kad cheminių medžiagų naudojimo apribojimai yra itin griežti. Pavyzdžiui, sąrašas chemikalų, kuriuos mūsų sodininkai gali pasitelkti kovai su ligomis ir kenkėjais, yra kelis kartus trumpesnis, nei šalių, kurios priskiriamos centrinei (šiai zonai priskiriama ir kaimyninė Lenkija – aut. pas.) ar, juolab, pietinei zonai.

Nors Lietuvoje negalima auginti obuolių taip, kaip augina centrinei ir pietų zonai priskiriamos šalys, tačiau įvežti į mūsų šalį šiose zonose užaugintus vaisius bei valgyti juos, apdorotus Lietuvoje neleidžiamais chemikalais, – leidžiama.

Panaši situacija yra ir su uogomis – Lietuvoje auginamoms yra kur kas griežtesni reikalavimai. Sodininkai nėra patenkinti dėl tokių zonų suskirstymo, nes užauginti daug sunkiau, savikaina – didesnė, tačiau vartotojai – laimi, nes lietuviškų obuolių kaina beveik tokia pat maža, kaip atvežtų iš Lenkijos. Pastebėjome, kad vartotojai sužinoję apie skirtingas obuolių auginimo sąlygas ir reikalavimus skuba ieškoti lietuviškų obuolių.

O ar visi lietuviški obuoliai yra vienodi? Ar jų kokybė nesiskiria?

Žinoma, kad skiriasi. Ieškantiems išskirtinės kokybės lietuviškų obuolių reiktų atkreipti dėmesį į tai, ar jie pažymėti Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“. Jei toks ženklas yra, vadinasi, produkcija išauginta ir sertifikuota pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir pasižymi išskirtine kokybe.

Tokie obuoliai yra auginami laikantis griežtesnių reikalavimų nei numatyta ES ir nacionaliniuose teisės aktuose. Kaip tai pasireiškia? Pavyzdžiui, jei obuolius puola kenkėjai, ligos, o jų tikrai pasitaiko, tai įprastiniu būdu auginant vaisius apsaugos priemones su ta pačia veikliąja medžiaga per sezoną galima naudoti 4 kartus, o jei norima, kad produkcija atitiktų Nacionalinės kokybės produktams keliamus reikalavimus, tai cheminę priemonę su ta pačia veikliąja medžiaga galima panaudoti tik 2 kartus. Kur kas ilgiau reikia laukti norint pradėti skinti vaisius po paskutinio purškimo, ribojamas yra ir herbicidų naudojimas, vaismedžių tręšimas. Taip auginant obuolius mažiau nukenčia gamta, juose beveik neaptinkama jokių cheminių preparatų liekanų, tokius obuolius drąsiai galima valgyti tik nuplovus po vandeniu. Tikrai nereikia nulupti vaisiaus odelės, kurioje ir kaupiasi daugiausiai vitaminų, organizmui naudingų medžiagų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.