Mitybos specialistė Vaida Kurpienė įsitikinusi, kad avižos – tikras sveikatos šaltinis, rekomenduojamas kiekvienam savimi besirūpinančiam žmogui.
Tačiau kiek, kaip ir kada jas valgyti siekiant didžiausios naudos organizmui? Ekspertė dalijasi patarimais.
Avižos suteikia sotumo jausmą, padeda pašalinti kenksmingas medžiagas, slopina uždegimus, mažina krešulių susidarymo riziką ir cholesterolio sintezę. Taip pat skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne, stiprina imunitetą ir reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Visas šias funkcijas atlieka augalas, prieš 3 tūkst. mečių laikytas paprasčiausia piktžole.
Avižas valgyti gali ir dauguma žmonių, netoleruojančių glitimo. Tiesa, tokiu atveju V.Kurpienė pirmiausia pataria pasitikrinti, kaip į avižas reaguoja organizmas ir vartojamą kiekį suderinti su gydytoju.
„Avižose yra baltymo, panašaus į glitimą, todėl pirmiausia reikėtų jas išbandyti. Jeigu organizmas labai jautrus, o glitimo netoleravimas (celiakija) yra sunkios formos, avižų geriau vengti. Tačiau jei ši liga yra lengvesnės formos, avižas valgyti galima. O visiems kitiems avižas įtraukti į meniu tiesiog būtina“, – sako mitybos specialistė.
Kaip dažnai reikėtų valgyti avižas?
Avižos turi salsvą skonį, todėl tai vieni mėgstamiausių grūdų. Ir gerai, nes tai vertingas produktas ir jas valgyti reikia gana dažnai.
Žinoma, įvairovė mityboje labai svarbu ir jas reikia derinti su kitais grūdais. Tiems, kurie to dar nepadarė, V.Kurpienė rekomenduoja avižas įtraukti į valgiaraštį ir valgyti bent kelis kartus per savaitę.
Tačiau ir avižų produktų įvairovė yra labai didelė: kruopos, dribsniai, košių mišiniai.
Ką rinktis?
Naudingiausi yra kuo mažiau apdoroti produktai, šiuo atveju – visas grūdas. Jame tebėra visas naudingųjų medžiagų kompleksas. Tik reikia atsirinkti tinkamai, nes yra keletas avižų rūšių ir maloniausiai valgomos yra belukštės avižos.
Jei įsigijote tokių, kurias valgant dažnai tenka išrinkinėti nevalgomus lukštus, kitą kartą rinkitės kito gamintojo produktą.
„Kartais girdžiu sakant, kad avižos karčios. Taip nutinka, kai jos džiovinamos netinkamai ar yra pasenusios. Taip, grūdai irgi sensta. Avižos apkarsta greičiau nei kiti grūdai, nes jose yra ypač naudingų nesočiųjų riebalinių rūgščių, teigiamai veikiančių mūsų organizmą, saugančių nuo uždegimų ir širdies kraujagyslių ligų.
Kartais galima naudoti ir avižinius dribsnius, pavyzdžiui, sveikesniems desertams, blynams ar kitiems patiekalams. Pati iš jų kepu sausainius. Avižiniai miltai, nors kalorijų turi panašiai, yra maistingesni nei įprasti balti kvietiniai miltai“, – aiškino specialistė.
Avižinių dribsnių košė labai tinka mažiems vaikams arba intensyviai sportuojantiems žmonėms, kuriems reikia daugiau kalorijų, daugiau vertingo maisto.
Ar tikrai avižos padeda sulieknėti?
Jei valgysime avižas ir įdėsime 100 g sviesto, tikrai ne. Tačiau avižose yra daug tirpių ir netirpių skaidulų. Jos ilgam suteikia sotumo jausmą, vadinasi, išvengiame užkandžiavimo. Taip netiesiogiai prisidedama ir prie lieknėjimo.
Ar avižų produktuose su priedais ir saldikliais išlieka bent dalis naudingųjų savybių?
Pasak V.Kurpienės, naudingųjų savybių iš jų niekas nepašalina, tačiau pasaldinus košę ir iš jos padarius desertą, sotumo jausmas būna mažesnis, o organizmas prasčiau pasisavina grūduose esančias medžiagas, be to gauname mažai vertingų cukrų.
„Saldinti nerekomenduoju, tačiau labai tinka, pavyzdžiui, košes pagardinti kokoso aliejumi ar pienu. Jis suteikia švelnų saldumo skonį, bet cukraus jame nėra. Taip pat galima pridėti sutarkuoto ir lengvai pakepinto moliūgo, cinamono ar kokoso drožlių. O gal ir visko kartu.
Kas pasakytų, kad kokoso aliejus yra saldus? Jis toks nėra, tačiau kai atsiduria komplekte su avižomis ir moliūgu – išgaunamas labai geras skonis. Dar vienas puikus derinys – avižos ir natūralus žemės riešutų sviestas.
Avižos pačios savaime yra šiek tiek saldžios, tokiais natūraliais priedais patiekalą galime dar labiau pasaldinti. Nenaudojant jokių džiovintų vaisių ar panašių dalykų galime pasiekti sveikesnį sotumo jausmą“, – patikino V.Kurpienė.
