Į parduotuvę – kelis kartus per savaitę
Remiantis statistikos duomenimis, iš 5 kg pirkinių maišelio išmetama net 1,5 kg maisto produktų. Šiukšlių dėžėje dažnai atsiduria net nepradarytas, neparagautas maistas. Norint sumažinti išmetamo maisto kiekį, svarbu išmokti vertinti maistą – suvokti, kiek išteklių pareikalauja gamybos procesas ir nustatyti savuosius poreikius.
Viskas prasideda nuo įpročių: kaip dažnai perkate ir kuriam laikui? Ką planuojate gaminti, kokie maisto produktai bus naudojami rytoj, poryt?
Pastebėta, jog šviežius vaisius, daržoves, žuvį ir mėsą norintys įsigyti pirkėjai vietoje kassavaitinio apsipirkimo renkasi į parduotuvę užsukti kelis kartus. Kadangi perkama trumpesniam laiko tarpui, lengviau numatyti ir suplanuoti pirkinius, maisto nuperkama mažiau, tad ir lengviau išvengti produktų švaistymo. Įdomu tai, jog įtakos turi ir psichologiniai faktoriai – jeigu į parduotuvę užeinate alkanas, maisto nusipirksite daugiau negu įprastai. Tikėtina, jog vėliau dalis maisto bus paprasčiausiai išmesta...
Vertėtų įsigilinti ir į maisto produktų ženklinimą. Žinant, ką tiksliai reiškia ant maisto klijuojamos etiketės ir kodėl jos skiriasi, galima ne tik išvengti maisto švaistymo, bet ir sutaupyti.
„Suvartoti iki...” etikete žymimi greitai gendantys maisto produktai, kuriuos būtina suvartoti iki nurodytos datos; tuo tarpu terminas „Geriausias iki...” reiškia, jog dar kelias dienas po nurodytos datos maistas išlieka tinkamos kokybės ir jį galima vartoti. Pavyzdžiui, pieno produktus galima valgyti dar tris dienas.
Kovoti su skurdu ir maisto švaistymu
Žinant, jog kiekvienais metais net 55 mln. ES gyventojų negali įsigyti kokybiško maisto, maisto švaistymo mastai atrodo dar didesni, o žala gamtai ir žmogui – dar beprasmiškesnė. Kovoje su problema individualių pastangų neužtenka, prisidėti nori ir verslai. Aktyviai su maisto švaistymu kovojantis prekybos tinklas „Iki” kartu siekia padėti skurstantiems. Prie galiojimo termino pabaigos artėjančius, tačiau kokybiškus ir vartoti tinkamus maisto produktus prekybos tinklas atiduoda labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas”.
Kiekvieną dieną į prekybos tinklo parduotuves visoje Lietuvoje atvykstantys savanoriai surenka maistą ir tą pačią dieną atiduoda jį sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Per metus vidutiniškai atiduodama 3600 tonų maisto produktų, kurių vertė siekia net 6 mln. eurų.
„Su maisto švaistymu kovojame jau beveik dešimtmetį. Kiekvieną dieną stengiamės, kad pirkėjai taptų sąmoningesni ir atsakingiau pirktų maisto produktus. Tokiu būtų galime ne tik padėti skurstantiems gauti šviežią ir kokybišką maistą, bet ir prisidedame prie atsakingesnio požiūrio į gamtos resursų tausojimą. Žinoma, taip pat svarbu, kad kiekvienas iš mūsų suprastume, kad nešvaistydami maisto produktų padedame ne tik sunkiai gyvenantiems, bet ir sau. Juk atsakingai pirkdami taupome šeimos biudžetą“, – pasakoja prekybos tinklo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
„Maisto banko” vadovė Deimantė Žebrauskaitė pažymi, jog pagrindinė organizacijos misija yra ne aukoti, kaip daugelis linkę galvoti, o kovoti su skurdu per maisto švaistymą. D. Žebrauskaitė siūlo riboti perkamo ar užsisakomo maisto kiekį ir itin atsakingai apmąstyti, kaip pasielgti su maistu, kurį norima išmesti. Jeigu kiekvienas iš mūsų perteklinį maistą atiduotų nepasiturinčius remiančioms organizacijoms, vienu metu būtų efektyviai sprendžiamos net dvi problemos – skurdas ir maisto švaistymas.
„Maisto bankas“ aktyvai bendrauja su maistą atiduodančiais gamintojais, ūkininkais ir prekybos centrais, su jais kuriamas ilgalaikis ryšys. Pavyzdžiui, su „Iki” bendradarbiaujama jau beveik dešimtmetį. Per šį laikotarpį ne tik atiduota daug maisto ir pamaitinta nepriteklių kenčiančių šeimų, bet ir suorganizuota ne viena socialinė akcija. Per jas surenkamos lėšos skiriamos paramos ir labdaros fondo transportui ir sandėliams gerinti. Taip maisto produktai gali pasiekti gyventojus iš įvairiausių Lietuvos regionų.
Kiek verta viena bagetė?
Su maisto švaistymo problema susiduria visos Europos Sąjungos šalys, tad tiek pirkėjai, tiek jauni verslai idėjų pasisemti gali iš netoliese esančių valstybių. Pavyzdžiui, prancūzai taip pat siūlo atiduoti dar tinkamą valgyti maistą skurstantiems. Kad produktų visų pirma nereikėtų išmesti, stengiamasi žmonių sąmoningumą didinti įvairiais projektais.
Viena iš populiarių iniciatyvų skatina suteikti galimybę neišvaizdiems vaisiams ir daržovėms („Kiekvienas nori sužibėti!”) ir būtent juos rinktis į savo pirkinių krepšelį. Prancūzai taip pat klausia tautiečių: ar žinote, jog išmetę vieną bagetę iššvaistote visą vonią geriamo vandens? Žinant, jog net nedideliam pomidorui užauginti reikia 180 litrų, suvokti išmetamo maisto produkto vertę gerokai lengviau.
Įvairios asociacijos organizuoja ateljė, kuriuose mokoma gaminti iš maisto likučių; restoranuose ir kavinėse norima įdiegti naują praktiką, kuri leidžia namo parsinešti nesuvalgytą maistą; kai kurių mokyklų valgyklose parduodama nesuvalgyta duona.
Prie problemos sprendimo prisideda ir startuoliai, pavyzdžiui, „Foodwe” – išmaniesiems telefonams skirtoje programėlėje galima rasti įvairių restoranų, siūlančių vakare įsigyti per dieną neišparduoto maisto už gerokai mažesnę kainą; tuo tarpu programėlė „Checkfood” atsiunčia priminimą apie galiojimo pabaigą greitai pasieksiančius produktus.
