„Labai dažnai pastebiu, kad riebalai turi labai blogą reputaciją. Labai dažnai jie yra išmetami iš raciono, kai norime atsikratyti svorio. Ir dėl to labai dažnai žmonės atsisako mėsos“, – kalbėjo T.Šliažaitė.
Palyginimui ji paėmė gabaliuką jautienos ir vieną valgomąjį šaukštą majonezo. Kuriame daugiau kalorijų?
T.Šliažaitės teigimu – majoneze. Ji labai dažnai pastebi, kaip žmonės, norėdami sumažinti riebalų kiekį, atsisako mėsos, bet renkasi labai riebius salotų užpilus. O tai gali lemti papildomus kilogramus.
Riebalai yra skirstomi į 3 pagrindines grupes:
1. Nesočiosios riebalų rūgštys;
2. Sočiosios riebalų rūgštys;
3. Transriebalai.
„Šį kartą aptarsime nesočiąsias riebalų rūgštis, nes jos mums itin svarbios, – kalbėjo T.Šliažaitė. – Nesočiosios riebalų rūgštys yra skirstomos į mononesočiąsias ir polinesočiąsias riebalų rūgštis. Pastarosios mums yra labai būtinos: jos itin svarbios mūsų imuninei sistemai, smegenų darbui, virškinimui, odai, plaukams, nagams. Kaip galėčiau pasakyti – viskam“.
Polinesočiųjų riebalų rūgščių būtina gauti su maistu, nes organizmas jų nepasigamina.
Šios rūgštys dar yra skirstomos į linoleno rūgštį, kitaip mums žinomas Omega-6 riebiąsias rūgštis ir alfa-linoleno rūgštį, kurios mums žinomos kaip Omega-3 riebiosios rūgštys.
Ir vienos, ir kitos labai reikalingos, tačiau bėda, kad Omega-6 dažnai gauname per daug. Santykis tarp Omega-6 ir Omega-3 turėtų būti 4:1. Arba dar geriau – 1:1.
Tačiau šiais laikais dažnai šis santykis būna 16:1, tai reiškia, kad mes Omega-6 naudojame tiesiog per daug.
„Dėl to, kad gauname per daug Omega-6 riebalų rūgščių, labai dažnai apkaltinama mėsa. Bet tai nėra tiesa. Daugiausiai Omega-6 randame aliejuje – rapsų, sojų, saulėgrąžų. Taip pat Omega-6 galime rasti sausainiuose, kepiniuose, gamintuose su margarinu.
Gyvulinės kilmės produktuose iš tiesų yra Omega-6, bet jei rinksimės ekologišką, ūkininkų užaugintą produkciją, juose natūraliai mažiau Omega-6 ir truputėlį daugiau Omega-3“, – aiškino T.Šliažaitė.
Omega-3 riebiosios rūgštys labiau mums žinomos kaip priešuždegiminės, tai reiškia, kad jei mes norime sustiprinti imuninę sistemą, norime gražios ir sveikos odos, reikėtų įtraukti kuo daugiau būtent Omega-3 riebiųjų rūgščių.
Omega-3 gauname vien tiktai iš gyvulinės kilmės produktų, tokių, kaip riebi žuvis. Todėl T.Šliažaitė siūlo įtraukti riebią žuvį į racioną bent keletą kartų per savaitę.
„Vienintelė žuvis, kurios siūlyčiau riboti, – tunas, kadangi jame gali būti pakankamai daug gyvsidabrio“, – įspėjo T.Šliažaitė.
Taip pat Omega-3 yra linų sėmenų aliejuje ar sėklose, ispaninių šalavijų sėklose.
„Vienintelis dalykas, kurio iki galo nežinome, tai kiek Omega-3 įsisavinsime iš augalinės kilmės produktų. Būtent dėl to siūlyčiau rinktis kuo daugiau riebios žuvies. Nepamirškime, kad Lietuvoje turime tokią skanią silkę, o silkėje Omega-3 yra beveik 3 kartus daugiau, negu lašišoje“, – patarė specialistė.
Ji pridūrė dar vieną svarbų dalyką: Omega-6 reikėtų riboti ir dėl to, kad šios rūgštys gali padidinti cholesterolio lygį – tai itin pavojinga žmonėms, kurie turi polinkį susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis ar juos jau kamuoja imuninio pobūdžio susirgimai.
„Apibendrindama norėčiau pabrėžti, kad nereikia visiškai atsisakyti Omega-6. Viskas gerai, jeigu neviršijame 15 g Omega-6 per dieną. Bet jei valgome daug mėsos, riešutų, augalinės kilmės aliejaus ir nemėgstame žuvies, yra didžiulė rizika, kad racione yra per daug Omega-6. Tai reiškia, kad mūsų mityba yra per daug kelianti uždegimą.
Arba įtraukite daugiau žuvies, arba sumažinkite riešutų ir augalinių aliejų vartojimą“, – patarė T.Šliažaitė.