Nuo birželio 1 dienos ši garbaus amžiaus moteris „Facebook“ grupėje „30 dienų iššūkis“ vėl kvies jungtis prie grikių iššūkio tuos, kurie pavargo gerti tabletes, vaikščioti pas gydytojus ir negali išbristi iš įvairių varginančių diagnozių.
Tie, kurie nori imtis atsakomybės už savo sveikatą, atsikratyti nepagydomų negalavimų be vaistų, šio iššūkio metu galės pajusti, kaip mityba keičia žmogaus savijautą.
Dalijamės Jurgitos istorija, kurią ji pasakoja pati.
Suintrigavo K.Vaištarienės amžius ir energija
Kadangi niekad nesidomėjau gydymusi maistu, visai nieko nenutuokiau ir apie grikių naudą bei poveikį. Kol vieną dieną naršant „Facebook“ platybėse prieš akis išlindo 30 dienų grikių iššūkis. Suintrigavo! Ir labiausiai tai, kad iššūkio pagrindinė vadovė – garbaus amžiaus moteris, kupina energijos ir sveikatos bei intelektualaus proto. Mano „kabliukas“ buvo Ksavera Vaištarienė.
Nepamatuojamas nuovargis
To ėmiausi ne šiaip iš smalsumo... Mano sveikata buvo visiškai pašlijusi. Lėtinis nuovargis. Ir lyg būtų gripo simptomai – degančios akys, neaiškus protas. Ir taip daug metų. Gydytojai daro tyrimus, rentgeno nuotraukas, ima pasėlius. Jei jie geri – kapstykis pats kaip sugebi. Taip ir kapsčiausi daug metų: masažai, sportas, joga, tradicinė ir netradicinė medicina. Nuovargis nėra objektyvus požymis, jo negalima pamatyti, nėra matavimo vieneto, kuris nusakytų, kiek žmogus pavargęs ir ar jis neišsigalvoja, kad taip yra. Be to, eilinio lietuvio mityba – su daug nesveiko maisto, kalnai mėsos...
Pirmosios dienos – kančia
Prisijungiau prie grikių iššūkio, bet vertinau tai skeptiškai, nelabai ko tikėdamasi. Lyg tai būtų visiška nesąmonė. „Grikiavau“ du kartus per savaitę. Pirmosios dienos – kančia ir pragaras. Kamavo migrena, nebuvo jėgų, krėtė šaltkrėtis, o mintys apie maistą vedė iš proto. Nepasidaviau.
Vieni kitus grupėje skatinom, guodėm. Savijauta kiek pagerėjo, atsirado daugiau energijos. Krito svoris. Kai iš 48 kg liko 44 kg, „grikiavimą“ tęsiau vieną kartą per savaitę.
Ilgesnis pasninkas
Po sąžiningo 30 dienų grikių valgymo nusprendžiau nerti į gilesnius vandenis. Įsigijau visas Ksaveros Vaištarienės knygas ir įdėmiai pradėjau skaityti apie pasninką ir badavimą. Tris mėnesius grikiavau kartą per savaitę, maitinausi pagal grikių iššūkio rekomendacijas – vegetariškai. Kraujo tyrimai buvo geri.
2018 m. vasarą, paaukojusi atostogas, ryžausi 14 dienų grikių pasninkui: 3 kartus per dieną – grikiai ir tik viena stiklinė petražolių arbatos. Skaudėjo galvą, norėjosi maisto, uogų, daržovių, kamavo prastas miegas. Skysčių trūkumą papildžiau maudynėmis jūroje ir gulėjimu vonioje. Nuolat gilinausi į K.Vaištarienės knygas bei kitų autorių literatūrą. Knygos suteikė stiprybės ir logiško pasninko paaiškinimo.
Pasaulis pradėjo verstis aukštyn kojom
Po 7 dienų atsirado energijos, apimdavo džiaugsmo pliūpsniai, galva ėmė šviesėti, liko sveikas nuovargis, veidas ir akys ėmė spindėti, nyko raukšlės. Negalėjau susiturėti, keletą kartų per dieną šaukiau iškėlus rankas: „Kokia aš laiminga!!!“ Jau buvau pamiršusi, ką reiškia lengva šviesi galva, visos neapčiuopiamos patologijos po truputį nyko.
Tęsiau grikių pasninką toliau. Viskas buvo kaip sviestu patepta, iškyrus svorio kritimą. Visiškai nesuderinami dalykai – kūnas vieni griaučiai, o savijauta puiki. Atsiradus nerimui, kad mano kūnas nepradėtų valgyti pats savęs ir likusių baltymų atsargų, 13 dieną nutariau nutraukti pasninką. Labai svarbu teisingai tą padaryti. Viskas vyko sklandžiai. Meilė sau ir pasauliui tęsėsi. Grįžau į normalią vegetarišką mitybą. Ir džiaugiausi gyvenimu: ankstyvas rytas be kavos – kupinas energijos, vakare – sveikas nuovargis.
Pokyčius palaiko nedaugelis
Išbandžiau ir cukraus detokso programą. Tada atsirado suvokimas apie sveiko ir skanaus maisto gamybą. Pasirodo, kad šventės gali būti švenčiamos ir be pyragų. Pas draugę galiu atsigerti tik arbatos, be įsipareigojimų ką nors suvalgyti. Aplinkiniams atrodau keista, netelpanti į standartą, bet aš savo kūno šeimininkė.
Grikių iššūkis - pirmas blynas, kuris neprisvilo, tai kelias į sveikatą.
Tačiau svarbu tinkamos informacijos paieška. Ir pajusti, kas tinka būtent jūsų kunui. Dar patarčiau neaptarinėti atliekamų iššūkių su aplinkiniais, nes daug palaikymo nesulauksit.
Mano 30 dienų grikių iššūkis tęsiasi, suteikęs viltį, kad būdama 80 metų, galėsiu slidinėti kalnuose kartu su anūkais. Ar tai realu, parodys valia.
