Šiandien problema dar opesnė – socialinių medijų daroma įtaka, galimybė koreguoti nuotraukas bei asmenukių kultūra leidžia dar paprasčiau save palyginti su kitais.
Apie priemones ir pasekmes, su kuriomis susiduriama siekiant kardinalių išvaizdos pokyčių, kalbame su sveikatinimo ir gyvenimo būdo treneriu Arturu Swan bei gydytoju dietologu Edvardu Grišin.
Žmonės, norėdami sulieknėti, nepaiso nieko
„Dažniausiai žmonės mato sportininkus, kurie meta svorį lėtai ir daug metų sportuodami. Turi didelę patirtį ir daug žinių. Ir patys, norėdami atrodyti taip pat, pradeda badauti“, – vieną iš neatsakingo valgymo priežasčių įvardina Motyvuotų atletų vardu pažįstamas Arturas Swan. Jo teigimu, badavimas dažniausiai reiškia per didelį kalorijų deficitą ir per griežtą produktų įvairovės ribojimą.
Jo teigimu, norint mesti svorį reikia mažinti kalorijų kiekį, tačiau tai turi būti daroma palaipsniui. Bet kokie kraštutinumai yra pavojingi dėl galimų sveikatos problemų, o be to – po didelio kalorijų deficito kūnas yra linkęs dar labiau auginti svorį.
„Dietos laikymosi procesas turi būti subalansuotas, rekomenduojamas ir svorio metimas ciklais – mesti svorį, tuomet grįžti į įprastą kalorijų kiekį ir vėl viską kartoti“, – pabrėžia specialistas.
Pasak jo, norint mesti svorį negalima nieko nepaisant laukti rezultato veidrodyje, labai svarbu yra kreipti dėmesį ir į kraujo tyrimus, ir į bendrą savijautą. To neįvertinus gali atsirasti geležies nepakankamumas, mažakraujystė, sutrikti skydliaukės bei kitų hormonų veikla.
Dar vienas įdomus praktinis Arturo pastebėjimas – kai kurie klientai, norėdami numesti svorio, imasi pačių drastiškiausių priemonių, nors užtektų pradėti nuo sportinės veiklos, kuri sustiprintų raumenis, pagerintų kūno tonusą bei bendrą savijautą.
Treneriai naudojasi silpnumu
Daugiametę patirtį šioje srityje turintis sveikatinimo treneris teigia, kad „išmušę“ savo organizmą iš vėžių žmonės bando grįžti į normalią mitybą, tačiau po didelio kalorijų deficito kūnas reaguoja atvirkščiai – svoris pradeda augti dar greičiau nei įprastai.
Tokios informacijos nežinojimu dažnai pasinaudoja ir specialias mitybos bei treniruočių programas sudarinėjantys treneriai.
„Aš pats padedu kitiems mesti svorį, tačiau pirmiausia reikia galvoti apie tai, kad rezultatas būtų ilgalaikis. Klientai, numetę svorį per labai trumpą laiką, dalinasi nuotraukomis bei sėkmės istorijomis, tačiau niekas nepasidomi, kokie jie būna po šešių mėnesių ar metų.
Nemažai trenerių, pasinaudoję silpnomis žmonių akimirkomis, padeda jiems to pasiekti paprasčiausiu būdu – dideliu fiziniu aktyvumu bei griežtomis mitybos programomis“, – nusivylimo neslepia A.Swan ir priduria, kad taip numesti svorio daug žinių nereikia, tačiau dažniausiai po kelių mėnesių klientai kreipiasi į gydytojus dėl sutrikusios hormonų veiklos, išsekimo.
„Labai svarbu suprasti, kad specialisto darbas prasideda ne tada, kai metamas svoris, o tuomet, kai reikia išlaikyti formą, kuri buvo pasiekta kalorijų deficito metu. Jeigu žmogus laikėsi alinančios, ribojančios ir didelio deficito mitybos programos, jis, tikėtina, tikrai neišlaikys tokios formos ilgesnį laiką. Taigi, pirmiausia mityboje neturi būti taikomas badavimo ir rezultatų per kuo trumpesnį laiką pasiekimo principas.
Antra, žmonės turėtų konsultuotis su specialistu ir tęsti su juo darbą pasiekus rezultatų, nes tai yra pats jautriausias momentas visos transformacijos metu“, – sako A.Swan.
Prašo rodyti realybę atspindinčias nuotraukas
Paklaustas, ar teisinga sakyti, kad prie šios problemos atsiradimo yra prisidėjęs gausus tokio pobūdžio socialinių tinklų turinys, populiariausio gyvenimo būdo projekto „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas mato dvi puses.
„Aklai dėl to kaltinti socialinių medijų ar žmonių, kurie dalinasi istorijomis, negalima, nes kartais tai būna ir teigiama įtaka – skatinimas gyventi sveikiau, aktyviau ar, pavyzdžiui, atsisakyti alkoholio, rūkymo.
Bet norėčiau paprašyti kolegų – trenerių ir specialistų, visuomenei rodyti realias nuotraukas, atskleidžiančias ilgalaikius žmonių pokyčius. Atverkime sunkaus ir itin daug kantrybės reikalaujančio darbo šydą užuot rekomendavę imtis ekstremalių pokyčių ar nuotraukų koregavimo filtrų.“
Svarbu stebėti visus organizmo siunčiamus signalus
Gydytojo dietologo Edvardo Grišin teigimu, žmonės, norėdami sulieknėti, neatsižvelgia į svarbiausius ir pagrindinius fiziologinius organizmo poreikius: „Galvos svaigimas, mėšlungis, nuovargis, mėnesinių sutrikimai, nemiga – atrodo, kiekvienam žmogui pasitaikančios kasdienės problemos, o vienas suvalgytas brokolis nuo vėžio neapsaugos, tačiau ilgoje perspektyvoje laiku įvertinti net nedideli organizmo negalavimai ar kas dieną suvalgyta daržovė gali būti tai, kas ateityje apsaugos nuo įvairių ligų.“
Jam antrina ir socialiniuose tinkluose daugelį sveiko gyvenimo būdo pavyzdžiu užkrečiantis A.Swan: „Būtent griežti maisto apribojimai arba neva sveika vadinamoji „sportinė“ mityba, nes filmukuose puikius kūnus demonstruojantys sportininkai valgo tik virtą vištieną ir sausus ryžius, ir atveda prie minėtų negalavimų. Tai nutinka dėl kelių priežasčių: žarnyno sutrikimų negaunant įvairaus maisto, maistinių medžiagų, mineralų bei vitaminų trūkumo.
Dėl šių ribojimų pasibaigus dietai žmogus besąlygiškai nori valgyti nesveiką maistą, nes jam tai buvo draudžiama. Dažnai tai priveda prie svorio grįžimo, apie kurį niekas nebepasakoja ir nedemonstruoja nuotraukose.“
Specialistai priduria, kad esant lėtiniam maistinių medžiagų trūkumui arba kitaip – badaujant, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai, hormonų veikla, įvairių organų funkcijos ir net žmogaus psichologinė būklė.
Plona riba tarp fiziologinių ir psichologinių sutrikimų
„Jei padėtis nėra ekstremali, daugumą sutrikimų galima pagydyti, tačiau žaizda mūsų mąstyme palieka randą visam gyvenimui, kuris, vėl susidūrus su panašiomis situacijomis, pradeda iš naujo kraujuoti“, – perspėja E.Grišin, dažniausiai sulaukiantis pagalbos prašymų dėl lėtinio nuovargio, hormonų išbalansavimo, plaukų slinkimo, mieguistumo, nekontroliuojamo kūno tinimo, sotumo jausmo stokos.
Gydytojas pabrėžia, kad virškinimo trakto veiklos sutrikimai – GERL (gastroezofaginis refliuksas red. past.), gastritas, maisto alergijos, vidaus organų suriebėjimas yra ligos, reikalaujančios sudėtingo gydymo, tačiau jas sieja plona riba nuo psichologinių valgymo sutrikimų apraiškų.
„Peržengus šią ribą, kelias atgal gali būti labai ilgas, todėl turime būti itin atsargūs priimdami bet kokius sprendimus dėl mitybos ir kasdienės rutinos pokyčių“, – pataria jis.
