Tiriamos žiurkės buvo suskirstytos į tris grupes: viena grupė gavo maistą, kokiu maitinasi Londono gyventojai (baltus miltus, cukrų, mėsą, konservus, kiaušinius, saldumynus, virtas daržoves ir pan.).
Antra grupė gavo vietinių Indijos gyventojų maistą (grūdus, ankštines ir kitas daržoves, aliejų ir pan.).
Trečioji grupė buvo maitinama kaip hunzai (jie daugiausia maitinasi negausiai ir šviežiu, termiškai neapdorotu maistu).
Hunzai – nedidelė tauta, gyvenanti Hunzų slėnyje Pakistano teritorijoje.
Įprastai valgo vietinius vaisius, daržoves, ožkų pieno sūrius, džiovintus abrikosus ir pan. Pagrindas – šarminantis ir tik dalis rūgštinančio maisto.
Pirmoji žiurkių grupė persirgo visomis Jungtinės Karalystės gyventojams būdingomis ligomis – nuo paprastų negalavimų iki sunkių lėtinių susirgimų.
Ši žiurkių grupė buvo nervinga, kandžiojo viena kitą, iki mirties užgrauždavo gentainius tiesiogine šių žodžių prasme.
Antroji žiurkių grupė panašėjo į Indijos gyventojų tautą, o štai trečiosios grupės žiurkės, maitinamos daugiausia šviežiu šarminančiu maistu, buvo sveikos ir gyvybingos, daug žaidė, noriai bendravo, elgėsi ramiai, stabiliai.
R.Mccarisono tyrimas rodo, kad mityba turi didelės įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
