Populiarėjant sveikai mitybai ir tvariam maisto vartojimui, vartotojai domisi ir kaip laikomos vištos, ir kuo jos lesinamos. Tai gali turėti įtakos ir kiaušinio maistinei vertei. Lietuvoje net keturi penktadaliai dedeklių laikomos narvuose.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, daugiausia dedeklių vištų laikoma narvuose – apie 48 proc., o ekologiškai laikomų vištų – tik 5,9 proc. Ne narvuose laikomų vištų šalys lyderės yra Olandija, Danija, Švedija, Vokietija, Austrija. Lietuvoje daugiau nei 80 proc. vištų laikoma narvuose.
Vištų laikymo sąlygos turi įtakos ir jų produktyvumui. Štai pramoniniuose ūkiuose dedeklių dėslumas siekia apie 80-90 proc., tuo metu laisvai laikomų vištų – tik 60-70 proc., nes jos turi daugiau erdvės ir dalį energijos išlieja lauke.
„Tokios vištos yra aktyvesnės, joms patinka išeiti į lauką, pasikapstyti, pasilesinėti, pasiprausti. Joms įrengtos ir vadinamosios smėlio, smulkios frakcijos žvyro zonos, kur dedeklės galėtų išsikedenti, išsiprausti savo plunksnas. Taip jos natūraliai valosi savo odą, naikinasi parazitus“, – teigia laisvai vištas auginančio Ilzenbergo dvaro ir ūkio vadovė Diana Jokimčienė.
Anot jos, aktyvesnis vištų gyvenimas verslui yra neefektyvus, nes tuose ūkiuose, kur vištos laikomos viduje, ar narvuose, jos visą energiją skiria kiaušiniams dėti. Tuo metu laisvai laikomos vištos dalį energijos išeikvoja savo gerovei, lakstydamos ir besikapstydamos.
„Tačiau yra ir kita pusė – ūkiuose, kur vištos nejuda, parazitų plitimas yra greitesnis, tad tai yra valdoma tam tikromis cheminėmis medžiagomis“, – sakė D.Jokimčienė. Pasak jos, jei vištos lesinamos tinkamai, joms suteikiama daugiau erdvės, tuomet ir kiaušiniai bus vertingesni. Be to, laisvai laikomų vištų kiaušinio lukštas natūraliai yra tvirtesnis.
Baltymų šaltinis
„Niekas nenuginčys, kad kiaušiniai – puikus baltymų šaltinis. Juos valgyti sveika, žinoma, jei nesate alergiški. Pieno ir kiaušinių baltymai yra patys vertingiausi pagal savo aminorūgščių sudėtį. Kiaušinio trynyje yra daug riebalų, jame yra ir vitamino D, geležies – tai medžiagos, reikalingos žmogui“, – sako vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.
Pasak specialisto, kaip ir kiekvienas produktas, kiaušiniai turi savų privalumų ir neigiamų pusių, tačiau viską valgant su saiku, kiaušiniai yra labai vertingi. Jų reikėtų vengti tik jiems alergiškiems žmonėms, o tiems, kurie turi padidintą cholesterolio kiekį organizme, reikėtų valgyti saikingai, nes cholesterolio turi kiaušinio trynys.
„Remiantis 2015-2020 m. Jungtinių Valstijų mokslininkų tyrimais, dietinėse rekomendacijose cholesterolis nėra minimas kaip žalingas, tad nėra reikalo jo riboti sveikiems, neturintiems padidinto cholesterolio kiekio žmonėms.
O alergija kiaušiniams dažniausiai būna 3-5 metų vaikams. Vėliau neretai jie išauga. Suaugusieji taip pat gali turėti alergiją kiaušiniui, ir dažniausiai jo baltymui, kuris pasireiškia atopiniu dermatitu, virškinamojo trakto pažeidimu“, – sako gastroenterologas prof. V.Urbonas.
Kaip ir su kuo valgyti?
Specialisto teigimu, kiaušinį reikia valgyti termiškai apdorotą, kadangi tokiu būdu išvengiami galimi užsikrėtimai salmonelėmis ar kitomis bakterijomis. Tai ypač svarbu ruošiant patiekalus vaikams. Be to, kiaušinius būtina nuplauti, o jei yra įtrūkimų, vaikams geriau tokių neduoti.
Nepilnai iškeptų ar virtų kiaušinių mėgėjams geriausia kiaušinius pirkti iš patikimų ūkininkų ar prekybininkų, kai esate tikri, kad auginant vištas laikomasi švaros, tinkamas vištų pašaras.
„Mitybiniu požiūriu kiaušinius geriau virti, mat B grupės vitaminų pasisavinimas geresnis. Be to, kepant dažniausiai naudojami riebalai: kepant aliejuje susidaro žalingos transriebalų rūgštys, o naudojant sviestą susidaro kitos nepalankios organizmui medžiagos“, – sakė prof. V.Urbonas.
Per Velykas žmonės neretai suvalgo daugiau kiaušinių nei per įprastą savaitę, o kartais – ir mėnesį. Gastroenterologas ragina atkreipti dėmesį ir į tai, su kuo kiaušiniai valgomi. Lietuvių pamėgtą riebų majonezą vartoti reiktų itin saikingai. Tuo metu krienų galima įsidėti ir daugiau.
„Krienų galima vartoti ir didesnį kiekį – jie nei svorio, nei cholesterolio neprideda, tačiau jei žmogus turi skrandžio problemų, geriau jų vengti. Tad geriausia kiaušinį valgyti vieną, o jei norisi su priedais, tuomet juos reiktų vartoti su saiku“, – tikino specialistas.
Prof. V. Urbono teigimu dažyti kiaušinius geriausia natūraliais būdais – svogūnų lukštais, burokėliais, kopūstų lapais, galima marginti natūraliu vašku. Marginti galima įvyniojant ir kruopų, ar žolynų. Jei kiaušinis dažomas cheminiais dažais ar flomasteriais, neretai nusidažo ir kiaušinio baltymas – tokio baltymo geriau vengti.
Svarbiausia – lesalas
Pats svarbiausias veiksnys, sąlygojantis kiaušinių kokybę, yra lesalas. Daug reikšmės turi tai, iš ko jis sudarytas, ar praturtintas papildomomis medžiagomis. Pasak V.Urbono, priedai ne visuomet būdavo geri. Anksčiau buvo paplitęs antibiotikų vartojimas auginant vištas, ypač JAV, kuomet 1951 m. buvo atrasta, kad pridėjus antibiotikų į lesalą, jų svoris padidėdavo 50 procentų. Vėliau požiūris keitėsi ir jų atsisakyta.
2018 m. Europos Sąjungoje buvo priimta direktyva, kad nuo 2022 m. bus draudžiama profilaktiškai dėti antibiotikus į auginamų gyvūnų pašarą. Skandinavijos šalys tokias nuostatas įtvirtinusios jau dabar.
Pasak Ilzenbergo dvaro ir ūkio vadovės D.Jokimčienės, dvaro ūkyje laisvai laikomos vištos šeriamos pačiame ūkyje išaugintais grūdiniais lesalais, o atskirai nuperkami tik reikalingi natūralūs priedai, mineralai.
Vasarą ūkyje prišienaujama šviežios žolės, kurią susmulkintą vištos mėgsta palesti, įdedama šieno, šienainio, ūkio daržovių, obuolių – tad pašaras yra labai įvairus, vien iš ūkyje auginamų produktų, tad vištos natūraliai gauna vitaminų ir mineralų, o tai atsispindi kiaušinio maistinėje vertėje.
Gali išduoti trynys
Pasak vaikų gastroenterologo prof. V.Urbono, įtakos kiaušinio maistinei vertei neturi nei jo dydis, nei lukšto spalva. Specialistas ragina labiau atkreipti dėmesį į lesalo kokybę, laikymo sąlygas, ekologiją, ar auginant dedekles nenaudojami antibiotikai.
„Be lesalo, svarbios vištų laikymo sąlygos, ar vištos laikomos palaidos, ar narvuose. Švara, teisingas vištų laikymas, šėryklų ir erdvių pastovus valymas leidžia išlaikyti ūkį ir vištas sveikas. Žinoma, jei vištos laikomos gražioje vietoje, tačiau šeriamos netinkamu pašaru, laikymo sąlygos nebeturi prasmės“, – svarstė profesorius.
Specialistas sako, kad nuo lesalų gali priklausyti kiaušinio trynio ar baltymų sudėtis – štai jei vištų pašare bus žuvų dalių ar jų taukų, kuriuose yra daug omega-3 riebalų rūgščių, jų daugiau bus ir kiaušinio trynyje.
Pasak D.Jokimčienės, tai, kuo vištos lesinamos, gali išduoti kiaušinio trynio spalva. Anot jos, pasitaiko kad kai kuriuose pramoniniuose ūkiuose į pašarą įdedamas tam tikras pigmentas, kuris paryškina trynio spalvą, tačiau natūraliai auginamų vištų kiaušinio trynio spalva priklauso nuo pašarų.
„Kiaušinio spalva natūraliai skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir lesalo struktūros. Neretai žmonės klausia, kodėl kiaušinio trynys šviesus. Atsakymas paprastas – jis nebuvo dirbtinai dažomas. Kuo kiaušinio trynys šviesesnis, tuo labiau tikėtina, kad vištos lesinamos savos gamybos pašarais be sintetinių priedų, nebent kiekvieną dieną jos intensyviai lesinamos morkomis, kiaulpienėmis, dobilų silosu ar panašiais pašarais.
Jei lesale yra daugiau daržovių ar kitų augalų, turinčių karotino, tai ir kiaušinio spalva bus kiek ryškesnė, jeigu pastarųjų mažiau arba jų nėra, tuomet trynys šviesesnis, tačiau maistinės vertės tai iš principo nekeičia“, – sakė ūkio vadovė.
