Jungtinės Karalystės televizijos laidų vedėjas daktaras Chrisas van Tullekenas užsibrėžė mėnesį laikytis mitybos, kurioje daugiausia buvo smarkiai perdirbtų maisto produktų.
Manoma, kad iš tokių produktų britai gauna daugiau nei pusę energijos. Gydytojai susirūpinę, kad natūralių, neapdorotų maisto produktų valgoma vis mažiau, dėl to žmonės priauga svorio. Jungtinėje Karalystėje kas ketvirtas suaugęs ir kas penktas 10–11 metų vaikas yra nutukęs.
„Norėjau sužinoti, kokią įtaką daro mityba, kurioje daug perdirbtų produktų, – sakė dr. Chrisas van Tullekenas, laidos „Kuo mes maitiname savo vaikus?“ vedėjas. Perdirbto maisto poveikis žmogaus organizmui, ypač vaikams ir paaugliams, kurie tokio maisto valgo daugiau nei suaugę, vis dar gana menkai žinomas.
Atlikdamas eksperimentą 42 metų Chrisas padidino perdirbtų produktų kiekį nuo maždaug 30 proc. iki 80 proc. „Atrodo ekstremaliai, tačiau JK tokia yra kas penkto žmogaus mityba“, – sako jis.
Pasijuto dešimčia metų vyresnis
Po mėnesio tokios mitybos jam pablogėjo miegas ir nuotaika, ėmė kamuoti rėmuo, nerimas, mieguistumas ir susilpnėjęs libido. Taip pat išsivystė vidurių užkietėjimas.
„Pasijutau 10 metų vyresnis, bet tik baigęs eksperimentą supratau, kaip glaudžiai visa tai susiję su tuo, kaip maitinausi“, – sako jis.
Per keturias savaites jis priaugo beveik 7 kg ir pasiekė oficialią ribą, kai žmogus priskiriamas prie turinčių antsvorio. „Jei tokiu pat greičiu būčiau auginęs kilogramus šešis mėnesius, būčiau priaugęs apie 40 kg“, – sako jis.
Bet tuo viskas nesibaigė.
Smegenų tyrimai parodė nerimą keliančią tendenciją. Jose išsivystė ryšiai tarp atskirų smegenų dalių, ir, Chriso teigimu, „smegenys ėmė liepti valgyti perdirbtą maistą, net jei aš jo nenorėjau“. Panašus smegenų atsakas būna į tokias medžiagas, kaip cigaretės, alkoholis ir narkotikai.
Tiesa, smegenų veiklos pokyčiai nebuvo negrįžtami. „Bet jei tai nutiko mano 42 metų smegenims per keturias savaites, kas gali nutikti dar tik besivystančioms mūsų vaikų smegenims?“ – klausia jis.
Tiksliai nėra aišku, kodėl pernelyg apdoroti maisto produktai turi tokį poveikį, tačiau Chrisas sako, kad dauguma hipotezių susiveda į fizinio produktų apdorojimo ir maistinės sudėties derinį.
Kiek mes valgome?
Eksperimento rezultatus Chrisas aptarė su dr. Kevinu Hallu, Nacionalinio sveikatos instituto vyresniuoju tyrėju. K.Hallas atliko tyrimą, kurio metu savanoriams buvo pasiūlytos dvi mitybos programos, kurios buvo panašios pagal riebalų, cukraus, druskos ir skaidulų kiekį, tačiau vieną sudarė neapdoroti maisto produktai, o kitos apie 80 proc. sudarė perdirbtas maistas. Dalyviai galėjo valgyti tiek, kiek norėjosi.
Paaiškėjo, kad perdirbtus maisto produktus valgę žmonės per dieną vidutiniškai suvalgydavo apie 500 kalorijų daugiau ir per dvi savaites priaugo beveik po kilogramą. Kraujo tyrimai parodė, kad padidėja hormono, atsakingo už alkio jausmą, lygis ir sumažėja hormono, dėl kurio jaučiamės sotūs.
Šie rezultatai atitiko ir Chriso patirtį – alkio hormonų kiekis jo organizme eksperimento metu padidėjo 30 proc., ir tai atsispindėjo suvalgyto maisto kiekyje.
K.Hallas taip pat nustatė, kad tie, kurie vartojo perdirbtus maisto produktus, valgė daug greičiau nei tie, kurie vartojo neperdirbtus produktus, o tai taip pat galėjo prisidėti prie jų suvartojamų kalorijų kiekio.
Chrisas teigė taip pat patyręs kažką panašaus - jo žodžiais, „daugelį perdirbtų maisto produktų taip lengva sukramtyti ir nuryti“. Ankstesni tyrimai patvirtino, kad lėtas valgymas gali sumažinti alkio jausmą, tuo pačiu – ir gaunamų kalorijų kiekį.
Sunku sustoti valgyti
„Eksperimento metu jutau, kad noriu valgyti daug dažniau“, – sako Chrisas. Kiti tyrimai parodė, kad tam tikri maisto produktai, įskaitant picą, pyragus ir pyragėlius, traškučius, spurgas ir kitus, gali sukelti didžiulį norą valgyti, prarasti kontrolę ir negalėjimą sustoti.
Yra įrodymų, kad maistas, kuriame yra daug angliavandenių ir riebalų (o tokie yra daugelis perdirbtų maisto produktų), gali suaktyvinti smegenų centrus, atsakingus už atlygį, emocijas ir motyvaciją. Smegenų tyrimai rodo, kad kuo dažniau mėgaujiesi maistu, tuo daugiau reikia valgyti, kad patirtum tą patį malonumą.
„Nemanau, kad maisto gamintojai sąmoningai bando mus nutukinti, – sako Chrisas. – Tačiau tikrai skanus maistas turi šalutinį poveikį: nustoti valgyti yra tikrai sunku.“
Ar būtina visko vengti?
Maistą galima priskirti neperdirbtiems arba minimaliai perdirbtiems (pavyzdžiui, pomidorai), perdirbtiems (konservuoti pomidorai) ir itin perdirbtiems (parduotuvėje nusipirkti pomidorų padažai).
Kai kurie ypač perdirbti maisto produktai yra sveikesni – pavyzdžiui, viso grūdo pusryčių dribsniai, rupios duonos riekelės, konservuotos pupelės ar nesaldinti augaliniai gėrimai. Visi jie yra perdirbti, tačiau turi mitybinės naudos. Naudingi gali būti ir paruošti pomidorų padažai, kai kurios užtepėlės, kiti produktai.
Kai kurie pusfabrikačiai nėra smarkiai perdirbti, tačiau tikrai nebus naudingi tie, kuriuose yra tokių priedų ir chemikalų, kokių nenaudojate namuose ruošdami valgį.
Dėl to, kad jie patogūs vartoti, yra įperkami ir skanūs, jų, Chriso teigimu, beveik neįmanoma visiškai išmesti iš mitybos.
Nors mityba, kurioje yra itin daug perdirbtų maisto produktų, nerekomenduojama, jų valgymas retkarčiais vargu ar kelia pavojų sveikatai, teigia mitybos specialistas Rohas Huntrissas. „Pusiausvyra yra sveikos mitybos esmė“, – sako jis.
Parengta pagal bbc.com
