Kaip atskirti, ar žuvis šviežia?
Nors šviežia žuvis – vitaminų ir mikroelementų šaltinis, žuvis taip pat yra vienas greičiausiai gendančių maisto produktų. Serganti ar sugedusi žuvis ne tik neduoda naudos organizmui, tačiau priešingai – gali jam pakenkti. Sugedusios žuvies vartojimas gali sukelti įvairius organizmo sutrikimus, dažniausiai susijusius su virškinamojo trakto problemomis. Pavyzdžiui, sunkumo pojūtis skrandyje, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Taip pat sugedusi žuvis gali sukelti alergiją.
Norint išsirinkti šviežią žuvį ir praturtinti organizmą naudingomis medžiagomis, būtina atskirti šviežios žuvies požymius. Sužinoti, ar žuvis šviežia, ar ne, galima atidžiai ją apžiūrėjus.
Šviežią žuvį nuo nešviežios atskiria blizgi, gleivėta žuvies oda ir šviesiai raudonos žiaunos. Jei žuvis nešviežia, ją gali išduoti žiaunų spalva – žiaunos būna papilkėjusios, praradusios raudoną atspalvį. Svarbus ir kvapas – šviežią žuvį nuo nešviežios atskiria malonus kvapas. Pagedusi žuvis skleidžia kvapą, panašų į amoniako.
Taip pat žuvies mėsa turi būti elastinga, neištižusi. Jei paspaudus pirštu ant žuvies lieka duobutė, vadinasi, žuvis gali būti pagedusi. Dažniausios žuvų susirgimo ar sugedimo priežastys yra netinkamos žuvų laikymo sąlygos. Būtina atminti, jog šviežia žuvis gali būti užšaldoma iki –23°C laipsnių ir laikoma šaldiklyje iki septynių parų. Tokiose sąlygose žuvis išlaiko savo šviežumą, maistines medžiagas ir šviežiai žuviai įprastą skonį bei kvapą.
Jei įsigyjama jau atšildyta, atitirpinta žuvis, tuomet ją reikėtų suvartoti per parą ir neatšaldyti. Jei atšildyta žuvis dar kartą atšaldoma, ji praranda visas savo maistines savybes bei autentišką skonį.
Šviežia žuvis ir jūros gėrybės – stipraus imuniteto pamatas
Pasaulyje siaučianti koronaviruso pandemija ne vieną iš mūsų privertė pamąstyti, ar iš tiesų tinkamai stipriname savo imunitetą. Dabar labiau nei bet kada žmonės ieško būdų, kaip palaikyti imuninę sistemą. Pagrindinė stipraus imuniteto taisyklė – racionali, subalansuota mityba. Būtent visavertė mityba yra geros savijautos ir sveikatos pagrindas. Dietologai iš viso pasaulio rekomenduoja kasdien suvalgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, riešutų riebią mėsą keisti į liesą bei valgyti daugiau žuvies.
Tiek žuvis, tiek vėžiagyviai suteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų, kurios tinkamai veikia imuninę sveikatą. Žuvis ir jūros gėrybės yra maistinių medžiagų šaltinis: juose yra vitaminų A, B ir D, taip pat omega-3 riebalų rūgščių ir mineralų, tokių kaip kalcis, selenas, fosforas, geležis, cinkas, jodas, magnis ir kalis.
Internetiniame tinklalapyje „Seafood Nutrition“ pateikiamas profesoriaus Zhang Y. atliktas tyrimas „Diet and Health Study“, kuriame dalyvavo daugiau kaip 420 000 žmonių, turinčių silpną imuninę sistemą ir kenčiančių nuo dažnų peršalimų bei kvėpavimo sutrikimų*.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog reguliariai vartojant žuvį bei jūros gėrybes, tyrime dalyvavusių žmonių mirtingumas sumažėjo 20%. Tyrėjai nustatė, kad žuvies produktuose esantis didelis vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių kiekis padeda sustiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti nuo peršalimo ar kvėpavimo sutrikimų sąlygotų mirčių.
Nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys – nepakeičiamo stiprinant imunitetą. Šios ypatingos rūgštys ne tik gerina bendrą organizmo būklę, stiprina kaulus, mažina nuovargį, silpnumą, bet ir padeda išvengti uždegimų organizme ir juos sumažinti. Omega-3 riebalų rūgštys padeda organizmui kovoti su įvairiais virusais ir infekcijomis, o tai ypač aktualu šiuo metu, kai pasaulyje siaučia klastingas koronavirusas bei jo atmainos.
Tinklalapyje apie sveikatą „Nutrinional Outlook“ skelbiama, kad remiantis FMCG „Gurus“ ataskaita „COVID-19: strategijų pervertinimas netikrumo eroje“, dabartinė pasaulinė sveikatos padėtis paveikė vartotojų elgseną ir net 79% iš tyrimo apklaustųjų omega-3 rūgštis sieja su tinkamu imuninės sistemos palaikymu. Anksčiau apklausos duomenys skyrėsi – didžioji dauguma omega-3 rūgščių naudą įvardino kaip tinkamą širdies darbo ar smegenų veiklos palaikymą, o ne imuninės sistemos stiprinimą. Tokią žmonių nuomonę galėjo sąlygoti išaugęs susidomėjimas sveikatos prevencija koronaviruso plitimo metu.
Omega-3 riebalų rūgštys ypatingos tuo, jog jos yra mūsų ląstelių membranų sudedamoji dalis ir gali reguliuoti jų savybes. Omega-3 riebalų rūgštys gali reguliuoti imuninių ląstelių aktyvavimą ir taip sumažinti uždegimo rizikas, o jau išplitus uždegimui jį nuslopinti bei neleisti išplisti lėtiniam uždegimui.
Norint sustiprinti imuninę sistemą, būtina pasirinkti žuvis, kurios turi didžiausia omega-3 riebalų rūgščių koncentraciją. Daugiausiai šių naudingų rūgščių savyje turi lašišos, silkės, ančiuviai, austrės, sardinės ir upėtakiai. Taip pat naudinga vartoti žuvų taukus, kurių sudėtyje taip pat yra omega-3 riebalų rūgščių.
Vitaminai A, B ir D
Šie trys vitaminai, randami šviežių žuvų produktuose, taip pat atlieka svarbų vaidmenį imuniteto stiprinimo procese. Vitaminas A ne tik apsaugo imuninę sistemą nuo virusų bei bakterijų, bet ir padeda palaikyti tinkamą kvėpavimo sistemos darbą. Šis vitaminas neleidžia virusams ir bakterijoms sukelti uždegimą kvėpavimo sistemoje, o jį sukėlus padeda greičiau numalšinti. Vitamino A šaltiniai yra riebiosios žuvys – skumbrė, menkė, lašiša, tunas.
B grupės vitaminai (B2, B6 ir B12), kurių taip pat galime rasti šviežioje žuvyje, padeda slopinti uždegimą reguliuodami deguonies kiekį plaučiuose. Šie vitaminai taip pat skatina greitesnį gijimą bei atsigavimą po ligos. B grupės vitaminų gausu tokiose žuvyse kaip baltasis amūras, menkė, lašiša, taip pat jūros gėrybėse – austrėse, krevetėse.
Šviežiose žuvyse galime rasti ir vitamino D, kuris vaidina svarbų vaidmenį kovojant su infekcijomis ir virusais. Vitaminas D veikia tarsi antioksidantas ir naikina mikroorganizmus, patekusius į organizmą. Vitamino D yra gausu sardinėse, lašišoje, silkėje ir tune.
Jei žuvis šviežia, joje taip pat turi būti nemažai jodo, magnio, seleno bei kalio ir kalcio. Jodas yra tarsi kuras, kuris yra organizmo varomoji jėga, nes reguliuoja mūsų medžiagų apykaitą. Imuninei sistemai svarbus tinkamas metabolizmo palaikymas, o jodas užtikrina tinkamą medžiagų apykaitą organizme. Jodo gausu menkėje, jūrų šukutėse, krevetėse.
Magnis padeda reguliuoti imuninių ląstelių vystymąsi, jo aptinkama skumbrėse, lašišose, otuose. Selenas veikia kaip antioksidantas, nes padeda sumažinti oksidacinio streso lygį organizme, o tai savo ruožtu padeda sumažinti uždegimą. Seleno gausu sardinėse, krevetėse, tune. Kalis ir kalcis taip pat stiprina imuninę sistemą reguliuodamas imuninių ląstelių veiklą. Šių svarbių mikroelementų galime rasti ote, tune, menkėje ir kitose žuvyse.
Pateikiame jums keletą žuvies receptų, kuriuos skanaujant atsiskleis šviežios žuvies skonis bei aromatas
Žuvis su jūros druska
Tai itin paprastai paruošiama žuvis, kuriai pagaminti nenaudojami įmantrūs ingredientai. Paprastas žuvies paruošimo būdas garantuoja, jog šviežia žuvis išsaugos savo autentišką skonį.
Ingredientai:
- Šviežia žuvis 1 vnt.
- Rupi jūros druska 1.5 kg
- Kiaušinių baltymai 2 vnt.
- Sauja čiobrelių
- Citrinos 50 g
Gaminimo eiga:
Renkamės žuvį
Kepimui druskoje geriausiai tinka nedidelės jūrinės žuvys. Upių žuvų pernelyg švelnus skonis, todėl jas geriau troškinti garuose ar kepti ant grotelių, kepta druskos upinė žuvis neteks aromato. Iš jūrinių žuvų rinkitės tas, kurių storiausia ir kiečiausia odelė. Idealiai tinka dorada, jūros ešerys ar baltasis ešerys.
Gaminimas:
Sumaišykite druską su baltymais. Žuvį išskroskite, išimkite kaulus, nuplaukite po tekančiu vandeniu. Citriną supjaustykite griežinėliais. Į žuvies vidų sudėkite citrinos griežinėlius ir čiobrelių šakeles.
Kepimo skardą išklokite sviestiniu popieriumi. Iš trečdalio druskos su baltymais supilkite kauburėlį, ant viršaus uždėkite žuvį, iš viršaus apiberkite ją likusia druska. Turi būti 1,5 cm sluoksnis. Kepkite 30 – 35 m. 200 laipsnių karščio orkaitėje.
Kaip patiekti druskoje keptą žuvį
Iškepusią žuvį išimame iš orkaitės kietame druskos luobe. Dabar reikia atsargiai išimti žuvį iš druskos be druskos trupinėlių. Uždenkite žuvį servetėle, šakute pastuksenkite luobą, su dideliu peiliu atskirkite viršutinę luobo dalį su žvynais ir nuimkite. Jei liko druskos trupinėlių, atsargiai juos nuvalykite. Nuimkite viršutinę žuvies dalį ir atsargiai įdėkite į lėkštę. Išimkite kaulus, tada išimkite antrą žuvies pusę ir įdėkite į lėkštę. Apibarstykite žuvies filė druska nuo luobo
Žuvis, troškinta svieste
Šis receptas taip pat nereikalauja egzotiškų ingredientų – pakaks šviežios žuvies ir sviesto, kad atsiskleistų puikus natūralios žuvies skonis.
- Baltos žuvies filė 600 g
- Druska pagal skonį
- Pipirai pagal skonį
- Citrinų sultys šlakelis
- Sviestas 0.5 pakelio
- Česnakai
Gaminimas:
Žuvies filė apšlakstykite citrinos sultimis, apibarstykite druska, pipirais. Supjaustykite gabaliukais ir sudėkite į kepimo indą (keramikinį ar stiklinį). Gabaliukų viršų storai aptepkite minkštu sviestu, išsuktu su išspaustais česnakais. Indą uždenkite dangčiu. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Nuimkite dangtį ir kepkite dar 15 minučių.
„Nasi goreng“
Ingredientai:
- 3 puodeliai virtų ryžių
- 10 kiaušinių
- 500 g eršketo file su oda
- 250 g krevečių
- 200 g svogūnų laiškų
- 3 valg. š. natūraliai brandinto sojų padažo
- 100 g pomidorų pastos
- 200 g morkų
- 1 savojinis kopūstas
- 200 g svogūno
- 50 g česnako
- 50 g imbiero
- 3 valg. š. sezamo aliejaus
- Jūros druskos
- Pipirų
Gaminimas:
Susmulkinkite visas daržoves. Įkaitinkite kepsninę, statykite keptuvę, pilkite sezamo aliejaus, suberkite pjaustytas morkas, kopūstą, imbierą, svogūną, česnaką, šiek tiek pakepkite maišant ir pagardinkite prieskoniais. Sudėkite pomidorų pastą, supilkite padažą, svogūno laiškus, žuvį, krevetes, apkepkite maišant. Pabaigoje suberkite virtus ryžius, įmuškite kiaušinius ir nuolat maišant apkepkite.
Karpio file daržovių patale
Ingredientai:
- 2 karpio filė
- 3 valg. š. sviesto
- 4 valg. š. „Yakitori“ padažo
- 1 svogūnas
- 2 morkos
- 2 blanširuoti pomidorai
- 1 nedidelė cukinija
- 1 poras
- 2 česnako skiltelės
- 3 raudonosios paprikos
- 2 šakelės čiobrelio
- ryšulėlis petražolių
- 100 ml grietinėlės
- 100 g tarkuoto parmezano
- druska
- pipirai
Gaminimas:
Žuvį supjaustome juostelėmis, pagardiname druska, pipirais ir užpilame padažu, paliekame marinuotis iki 20 min.
Keptuvėje ištirpiname 2 šaukštus sviesto, ir kepame karpio filė arba gabalėlius iš abiejų pusių po 3 minutes, išimame iš keptuvės ir perkeliame į lėkštę.
Keptuvėje ištirpiname likusį sviestą, beriame smulkintą svogūną, porą, morkas, pomidorus, papriką cukiniją, kepame, kol viskas suminkštės, įdedame prieskoninių žolelių, smulkintą česnaką, pagardiname druska, pipirais. Visas daržoves sutriname smulkintuvu.
Supilame grietinėlę ir suberiame tarkuotą parmezaną. Keptuvę nukeliame nuo kaitlentės, padažą išmaišome ir perdedame į troškinimo indą. Sudedame žuvį, apliejame padažu, ant viršaus užberiame smulkintas petražoles ir šiek tiek tarkuoto parmezano ir pabaigiame troškinti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10 min.
„Fish and chips“ arba žuvis tešloje su keptomis bulvių skiltelėmis
Ingredientai:
- 700 g eršketo filė su oda
- Druskos, pipirų
- 140 g miltų žuvies apvoliojimui
- aliejaus virimui
Tešlai:
- 245 g miltų
- 1 arb. š. kepimo miltelių
- 1 arb. š. druskos
- 1 arb. š. grūstų pipirų
- 1 arb. š. maltų česnakų
- 355 ml šviesaus alaus
Bulvytėms:
- 5 didelės bulvės
- 5 valg. š. aliejaus
- 1 arb. š. druskos
- 1 arb. š. grūstų pipirų
- kelios šakelės šviežio rozmarino
- 3 skiltelės česnako
Padažui:
- 4 valg. š. majonezo
- 4 valg. š. grietinės
- 1 valg. š. garstyčių
- 3 nedideli rauginti agurkėliai
- 3 svogūnų laiškai
- Pora šakelių šviežių petražolių
- ½ citrinos sulčių
- ½ arb. š. džiovintos paprikos
- ½ arb. š. druskos
- ½ arb. š. pipirų
Patiekti:
- citrinų skiltelės
- švieži žalumynai
Gaminimas:
Paruoškite tešlą. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, druska, grūstais pipirais, maltais česnakais. Supilkite šviesų alų ir išplakite iki vientisos masės. Turite gauti grietinės tirštumo tešlą.
Uždenkite indą su tešla maistine plėvele, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite porą valandų.
Paruoškite bulvių skilteles. Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių temperatūros. Nuplaukite ir gerai nušveiskite bulvių odeles. Supjaustykite bulves nestoromis skiltelėmis. Apšlakstykite aliejumi, pagardinkite druska ir grūstais pipirais, suberkite kapotus rozmarinus ir kapotus česnakus.
Bulvių skilteles išdėliokite ant folija išklotos kepimo skardos vienu sluoksniu. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 30-35 minutes. Viduryje kepimo laiko išimkite skardą su bulvytėmis iš orkaitės, apverskite jas ir kepkite toliau, kol bulvytės bus gražiai apskrudusios išorėje ir minkštos viduje.
Paruoškite padažą. Sumaišykite majonezą, grietinę, garstyčias, citrinos sultis, džiovintas paprikas, druską ir grūstus pipirus. Suberkite mažais kubeliais supjaustytus raugintus agurkėlius, susmulkintus svogūnų laiškus ir kapotas petražoles. Gerai išmaišykite. Uždenkite indą su padažu maistine plėvele ir leiskite pastovėti šaldytuve, kol ruošite žuvį.
Į vidutinio dydžio puodą supilkite aliejų. Įkaitinkite. Žuvies filė gabalėlius gerai nusausinkite, apibarstykite žiupsneliu druskos ir maltų juodųjų pipirų. Kiekvieną žuvies gabalėlį apvoliokite miltuose taip, kad jais būtų pasidengusi visa žuvis. Lengvai nupurtykite miltų perteklių.
Tuomet merkite į tešlą taip, kad visas žuvies gabalėlis pasidengtų tešlą. Tešlos perteklių nuvarvinkite. Atsargiai dėkite paruoštus žuvies gabalėlius į aliejų taip, kad jie nesiliestų vienas prie kito. Virkite apie 4-6 minutes, tuomet apverskite ir virkite dar 2-3 minutes, kol žuvies gabalėliai iš abiejų pusių bus gražiai apskrudę. Išvirtus žuvies gabalėlius nusausinkite ant popierinių rankšluosčių, kad sugertų riebalus, o tuomet perkelkite ant grotelių, kad tešlos plutelė liktų traški, nesuminkštėtų.
Dar šiltus žuvies gabalėlius patiekite su šiltomis bulvytėmis, padažu, citrinų skiltelėmis ir šviežiais žalumynais.
* „Support Your Immune Health By Eating A Variety Of Seafood“, Seafood Nutrition, paskelbta 2020 m. balandžio 14 d. https://www.seafoodnutrition.org/seafood-101/support-your-immune-health-with-seafood/
