Tiesą sakant, netgi atvirkščiai – įprotis išgerti rytinės kavos netgi susijęs su mažesne rizika patirti aritmiją arba prieširdžių virpėjimą, rodo tyrimas.
Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti praėjusį pirmadienį akademiniame žurnale „JAMA Internal Medicine“, tyrė daugiau nei 386 000 žmonių kavos vartojimą per trejų metų laikotarpį ir aiškinosi, kiek jų išsivystė širdies aritmija, įskaitant prieširdžių virpėjimą.
Įvertinus demografinius rodiklius, gyvenimo būdo įpročius, ligas ir būkles, galinčias sukelti prieširdžių virpėjimą, „kiekvienas įprastos kavos puodelis buvo susijęs su 3 proc. mažesne aritmijos rizika“, – rašė tyrimo autorius San Francisko Kalifornijos universiteto kardiologijos skyriaus profesorius Gregory Marcusas.
Tyrėjai taip pat išnagrinėjo genus, kurie siejami su tuo, kaip organizmą veikia kava.
CYP1A2 genas, kartais vadinamas „kavos genu“, padeda organizmui pasisavinti ir perdirbti kofeiną. Žmonių, kuriems nustatytas šis genas, organizmas kavoje esančias medžiagas įsisavina įprastu greičiu. Tai reiškia, kad šie žmonės dažniausiai gali gerti kavą nejausdami jokio blogo poveikio.
Tačiau šį geną gali paveikti gyvenimo būdo įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas.
Kai šis genas mutuoja, organizmo medžiagų apykaitos greitis gali sulėtėti, ir tonizuojantis kavos poveikis gali trukti ilgiau arba trumpiau.
Atliekant genetinę analizę, tyrimas nenustatė jokio reikšmingo ryšio tarp sutrikusios medžiagų, esančių kavoje, apykaitos ir aritmijos rizikos.
Nuomonė, neva kava verčia širdį plazdėti, atsirado po kelių seniau atliktų nedidelių tyrimų.
Šiandien mokslas turi kitokią nuomonę. Tiesą sakant, „peržiūrėjus 201 tyrimo metaanalizę, nustatyta, kad saikingas kavos vartojimas greičiausiai yra naudingesnis nei žalingas sveikatai“, – rašė G.Marcusas.
Be to, ne vienas tyrimas parodė, kad kofeinas ir kava turi nemažai teigiamo poveikio sveikatai, įskaitant tokių ligų, kaip vėžys, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei bendro mirtingumo sumažėjimas, rodo tyrimas.
Parengta pagal cnn.com
