Bet pirmą žiemą buvo tokia abstinencija, kad kelis kartus pirkau kažkokius konservuotus vaisius prekybos centre. Irgi ne išeitis, kai norisi slyvų prie keptos kalakutienos ar obuolių prie anties kulšelės.
Ir vieną dieną, degustuodama tųmetį obuolių actą, supratau, kad tai irgi konservantas, ir dar su tokio gėrio rūgštele ir obuolių skoniu. Su obuolių actu marinuotos slyvos buvo iškart pagamintos, žiemą išragautos, išgirtos, todėl šiemet gaminu jų daug. O ir jų derlius šiemet labai džiugina, turguje užmečiau akį į kainą – puiki! Todėl pats metas kimšti slyvas į stiklainius.
Mano receptas adaptuotas:
miestiečiui, neturinčiam laiko,
taupiam – nes nelieka marinato,
gurmanui, nes tokio skonio slyvų žiemą nerasite niekur, tik savo virtuvės lentynoje (jei pasigaminsite, žinoma).
Imame tiek slyvų, kiek turime. Taupant laiką rekomenduočiau vienu metu gaminti didesnį kiekį. Slyvas konservuoju litriniuose užsukamuose stiklainiuose, į vieną stiklainį slyvas pjaustant perpus, telpa apie 700 g slyvų, tad suskaičiuoju, kiek stiklainių reikės. Juos išplaunu karštu vandeniu – nei kaitinti, nei džiovinti nereikia.
Švarias slyvas pjaunu perpus, išimu kaulą ir puseles talpiai dedu į stiklainį. Kai jau visi stiklainiai pilni, į kiekvieną jų dedu:
- 3 v. š. cukraus (su kaupu, apie 80 g),
- 3 v. š. obuolių acto.
Kiekvieną stiklainį sklidinai užpilu šaltu vandeniu, uždedu dangtelius ir juos truputį pasuku – tik tam, kad nenukristų, oro tarpelis būtinai turi likti.
Stiklainius sudedu ant orkaitės grotelių, jungiu 80 C ir vėjelio funkciją, įjungiu laikmatį ir nustatau 40 minučių. Praėjus nustatytam laikui stiklainius traukiu lauk, tuomet jau stipriai užsuku ir verčiu žemyn dangteliais ant pledo. Jei dugne dar matosi neištirpęs cukrus, stiklainį pasukioju, kad skystis pasiglemžtų likutį. Dengiu kitu pledu ir palieku iki visiškai atvės.
Taip konservuotos slyvos puikiai laikosi ne tik rūsyje, bet ir kambario temperatūroje, pvz. virtuvės spintelėje.
Valgome su paukštiena, kepdama paukštį slyvas šalia sudedu likus 5 minutėms iki numatomo kepimo pabaigos laiko. Galima valgyti ir su šaltomis slyvomis, bet man patinka taisyklė, kad karšti patiekalai tiekiami su karštais garnyrais.
O kartais atsidarome stiklainį ir skanaujame slyvas žiūrėdami gerą filmą.
Receptu pasidalino „Kūmutės virtuvė“
