Atgal į praeitį: Žydrūno „krabo“ Urbono klajonės Lenino keliais

Lrytas.lt portale – rubrika „Atsukam laiką“. Čia prisimename per du pastaruosius dešimtmečius žurnale „Krepšinis“ ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotus ryškiausius reportažus ir interviu.

 Ž.Urbonas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Ž.Urbonas.<br> G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 19, 2018, 12:57 PM

Šiandien rubrikoje – 2001 metų pasakojimas apie buvusio krepšininko, dabar Utenos „Juventus“ klube treneriu dirbančio Žydrūno Urbono etapą Rusijoje. 

Krabas galėtų patarti Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos vidurio puolėjui Andriui Vyšniauskui, kaip rytoj Saportos taurės turnyro rungtynėse Kazanėje kovoti su „Uniks“ aukštaūgiais. Krabo pravardę Žydrūnui Urbonui prilipdė būtent Andrius, kažkada žaidęs su juo vienoje komandoje.

Šį sezoną prie Uralo kalnų įsikūręs Z.Urbonas, atstovaujantis Magnitogorsko „Metalurg-Universitet“ komandai, per kelis mėnesius spėjo patirti ne tik milžiniškos šalies kontrastus, bet ir tapo neblogu Rusijos krepšinio ekspertu.

Žydrūnas visą gyvenimą atsimins, kaip tik atvykęs į naująjį klubą ir gavęs šviesų automobilį „Volga“ pirmą kartą lyg su tanku važiavo per naktinį Magnitogorską, šalia kurio iškilę Uralo kalnai.

Nors ir buvo įspėtas naktį nepalikti automobilio kieme, nes pavogs arba apiplėš, „Metalurg-Universitet“ naujokas sutingo važiuoti į mokamą aikštelę ir mašiną pastatė po milicijos langais.

Atėjęs rytą važiuoti, jis patyrė šoką – „Volga“ stovėjo nuleistomis padangomis, durų spynelė atrakinta, viduje išmėtytos audiokasetės ir nulaužta durų rankenėlė.

Tik vėliau paaiškėjo, jog visa tai padarė milicininkai. Juos sudomino mašina, ant kurios puikavosi lipdukas su užrašu „Kredo“.

Pasirodo, taip vadinasi viena Uralo krašto mafijos šeima, su kuria kovoja teisėtvarkininkai. Žydrūnas dar atsimins antrą pagal dydį pasaulyje Magnitogorsko metalurgijos kombinatą, kurį sunku per dieną apžiūrėti ir kuris maitina visą miestą bei dabartinį lietuvio krepšinio klubą „Metalurg-Universitet“.

Nors vietos gyventojai mažai uždirba, o iš 300 litų per mėnesį gaunančių universiteto dėstytojų nesunku nusipirkti diplomą, Magnitogorske rungtyniaujantis legionierius savo gyvenimu nesiskundžia. Trigubai didesnį nei turėjo Lietuvoje metų kontraktą su Rusijos klubu pasirašęs Ž.Urbonas iš karto gavo 30 procentų numatytos sumos.

Be jo, toliausiai iš Lietuvos krepšininkų į Rusijos rytus nusitrenkė dar du žaidėjai: pernai LKL čempionate Vilniaus „Sakaluose“ rungtyniavęs Justas Česnavičius ir buvęs LKAL Žaidėjas iš „LKKA-Atleto“ Vilius Gabšys. Visi kiti „Metalurg-Universitet“ komandos žaidėjai yra rusai.

Tik atvykęs į klubą, Žydrūnas-Krabas pats išdavė savo pravardę, nes pagalvojo: „Kol aikštėje rusai ištars mano vardą, priešininkai spės du kartus įmesti“.

Per keletą mėnesių didžiosios šalies krepšinį šiek tiek pažinęs „Metalurg-Universitet“ legionierius savo patarimais galėtų padėti „Lietuvos ryto“ žaidėjams rytoj nugalėti savo varžovus iš Kazanės.

Stebėtojo patarimai

Rusijos palydovinė televizija „NTV plius sport“ nuolat rodo krepšinio varžybas. Ž.Urbonas stebėjo visas rungtynes, kuriose žaidė Kazanės „Uniks“: „Mačiau, kaip išvykoje „Uniks“ nugalėjo Maskvos CSKA, ir supratau, jog komandos sėkmė nemažai priklauso nuo trenerio.

Kazanės klubo strategas Stanislavas Jeriominas man primena „Lietuvos ryto“ trenerį Joną Kazlauską. Jeriominas griežtai vadovauja ekipai, visi žaidėjai žino savo vietas, nesijaučia anarchijos, kuri ryški Rusijos krepšinyje. Jeriomino komanda žaidžia protingą žaidimą.

„Lietuvos rytas“ irgi pradėjo žaisti protingai ir greitai. Rusai apaks, pamatę tokią komandą, nes jie, ko gero, mano, jog lietuviai ilgai įžaidinės kamuolį“.

Nors „Uniks“ turi gerą įžaidėją Jevgenijų Pašutiną, tempiantį komandą „nuo skambučio iki skambučio“, puikų snaiperį, porą gerų juodaodžių žaidėjų ir NBA rungtyniavusį estą Martiną Muurseppą, kuris neretai užkelia vėją varžovams, Ž.Urbonas mano, jog „Lietuvos rytui“ ši komanda įveikiama.

„Uniks“ remia bankininkai, ir komandai keliami aukšti tikslai. Kartą „NTV plius sport“ transliavo Kazanės klubo spaudos konferenciją, iš kurios Žydrūnas suprato, jog po kiekvieno pralaimėjimo „Uniks“ treneriai komandos savininkų kviečiami pasiaiškinti.

Tiesa, lietuviams koją gali pakišti kelių valandų laiko skirtumas tarp Vilniaus bei Kazanės, kuri yra pusiaukelėje tarp Maskvos ir Magnitogorsko. Kai į šį Uralo miestą atvyko Ž.Urbonas, iš pradžių rytinėse treniruotėse jausdavosi apsnūdęs, nes Lietuvos laiku jos prasidėdavo 6 valandą ryto.

Diktatoriaus numylėtinis

25 metų 198 cm ūgio Europos jaunių čempionas (1994 m.) iš Lietuvos iškart tapo metalurgų miesto komandos lyderiu. Mažiausiai 35 minutės, praleistos aikštėje per kiekvienas rungtynes, vidutiniškai 20 pelnytų taškų, 6 atkovoti kamuoliai – tokio žaidėjo ir norėjo „Metalurg-Universitet“ treneris Romanas Kabirovas.

Magnitogorsko klubo treneris – tikras krepšinio diktatorius ne tik komandoje. Jei nebūtų R.Kabirovo, galbūt niekas apskritai šiame mieste prie Uralo nežaistų krepšinio. Romanas Magnitogorske – kaip dievas. Be jo niekas, kas susiję su krepšiniu, nevyksta. Magnitogorske beprotiški pinigai metami ledo rituliui, bet R.Kabirovas sugeba prieiti prie metalurgijos kombinato direktorių ir šiek tiek nugvelbti krepšiniui.

Kalbama, jog jis jau yra išlupęs 6 milijonus dolerių krepšinio rūmams statyti. Kol kas „Metalurg-Universitet“ komanda rungtyniauja iki šiol Žydrūnui nematytoje aikštėje, kuri įrengta universiteto lengvosios atletikos maniežo viduryje ir yra apjuosta tinklu.

Prieš krepšinio rungtynes iš šonų nuleidžiamos kėdės. Į rungtynes ateina nemažai universiteto dėstytojų, metalurgijos kombinato vadovų.

Šiaip labai griežtas R.Kabirovas, Ž.Urbonui atvirai rodo simpatijas. Ir, matyt, žino, už ką. Praėjusią savaitę rungtynėse su Novosibirsko „Lokomotiv“ Žydrūnas pasiekė Rusijos Superlygos B diviziono rezultatyvumo rekordą pelnydamas 31 tašką. „Man net nepatogu prieš draugus, – prisipažino Žydrūnas. – Treneris manęs net klausinėja krepšinio taktikos“.

Buvusio „Šiaulių“ puolėjo autoritetas R.Kabirovo akyse dar labiau pakilo, kai šiaulietis treneris Antanas Sireika ėmė vadovauti Lietuvos rinktinei.

Nuo tada „Metalurg-Universitet“ strategas Žydrūną ėmė klausinėti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgtų A.Sireika, kokie jo darbo metodai. „Ką aš pasakau, Kabirovas viską per save perleidžia, o tada vis tiek toliau žaidžiame rusišką krepšinį“, – reziumavo legionierius.

Antrojo tempo dėsnis

Rusiška ir lietuviška krepšinio mokyklos Ž.Urbonui atrodo skirtingos. Per rungtynes Rusijoje labai populiarus vadinamasis antrasis tempas.

Pastaruoju metu rusų treneriai propaguoja greitą žaidimą. Jei greita ataka nepavyksta, vis tiek toliau bandoma atakuoti staigiai. Todėl, kaip rodo statistika, jau 7-tą sekundę būna antra ataka. Tai ir vadinama antruoju tempu. Lietuvoje Žydrūnas tokių dalykų nebuvo girdėjęs.

„Kai žaidžiau Lietuvoje, jei greita ataka nepavykdavo, visi žaidėjai pristabdydavo tempą ir darydavo derinį, o Rusijoje vis tiek bando greitai žaisti. Man tai patinka.

Toks krepšinis įdomesnis ir žiūrovams“, – kalbėjo naujasis Rusijos krepšinio ekspertas.

Rusijoje, savoje ir priešininkų komandose, lietuvis pastebėjo keletą unikalių žaidėjų, kurie, jei patektų į lietuvių krepšinio mokyklą, taptų žvaigždėmis:

„Kai žaidėme su Jakutsko klubu, į aikštę įėjo toks vyras, kad net apstulbau – apie 210 cm ūgio, delnas – keptuvės dydžio. Kai jis man padavė ranką pasisveikinti, pasijutau esąs vaikas. Nemaža rusų žaidėjų turi gerus fizinius duomenis, bet nesusigaudo krepšinyje“.

Nors „Metalurg-Universitet“ rungtyniauja antrojoje Rusijos lygoje – Superlygos B divizione, klube sukasi rimti pinigai. Žydrūnas labai nustebo, kad komanda turi lėšų važiuoti į treniruočių stovyklą Turkijoje. „Gauname aprangą, „Nike“ striukes, sportinius batus. Net prašyti nereikia“, – džiaugėsi legionierius.

Tam, kad komanda patektų į Superlygos A divizioną, čempionate „Metalurg-Universitet“ šį sezoną turi užimti mažiausiai antrąją vietą. „Tad atvažiavau ne pyragaičių valgyti, o dirbti, – vaizdingai pasakojo Ž.Urbonas. – Mano kontrakte numatyta didžiausia premija, jei iškovosime teisę kitą sezoną rungtyniauti Superlygos A divizione. Mane čia ir pakvietė kaip gelbėtoją, todėl labai stengiuosi“.

Ir Lietuvoje karštakošiu vadintas Ž.Urbonas, Rusijoje jau spėjo užsidirbti techninių pražangų. „Teisėjai Rusijoje kažkokie įdomūs. Techninių gavau, atrodo, už nieką“, – teisinosi buvęs LKL rekordininkas, vieną sezoną surinkęs daugiausia nesportinių pražangų.

Pusantros paros traukinyje

Lietuviui, į rungtynes važinėjančiam po visą Rusiją, atmintin įsirėš kiekviename mieste į priekį ranką ištiesęs bronzinis Leninas ir nuo lapkričio mėnesio Urale kasnakt spaudžiantis 25 laipsnių speigas, dėl kurio Žydrūnas jau buvo susirgęs.

Nors „Metalurg-Universitet“ komanda vyko dar tik į vieną čempionato turą, Ž.Urbonas jau patyrė, ką reiškia kratytis traukiniu pusantros paros po vadinamuosius Lenino kraštus. Nuskridę į proletariato vado gimtinę Krasnojarską, po to krepšininkai traukiniu vyko į Tomską.

Išlipęs Šilutės, kurioje kažkada žaidė, dydžio mieste Taigoje pavalgyti, Ž.Urbonas „apšalo nuo vaizdų“: „Mano močiutės tvartas daug švaresnis nei Taigos gastronomas. Užėjęs į valgyklą, pamačiau tarakonus, aliuminius dubenis bei šaukštus, todėl net neprisėdau valgyti. Miesto gatvės, kuriomis važinėja vien traktoriai, duobėtos“.

Magnitogorske – Kauno dydžio mieste, vaizdai kitokie. Čia gali rasti boulingo klubą, kino teatrą, kavinę, net aukštosios mados parduotuvių, tačiau tokios smulkmenos kaip Rusijos žemėlapis ar paprasčiausių buities reikmenų kartai įsigyti nepavyksta.

Prieš 70 metų aplink metalurgijos kombinatą, nuo kurio kartais dvelkia siera, pradėtas statyti miestas Rusijoje laikomas trečiu pagal pragyvenimo brangumą.

Maisto produktai – pienas, mėsa, kuriuos žmonės perka turguje, brangesni nei Lietuvoje. Pigus tik benzinas, kurio litras kainuoja apie litą, kailiniai bei lapinės kepurės. Pigios ir komunalinės paslaugos – šildymas, elektra.

Nors Žydrūnas su žmona Dalia įsikūrė miesto centre, naujame name, dviejų kambarių bute, legionierius neretai laiptinėje vos neužlipa ant valkatos.

Rusai, atrodo, be degtinės, kurios pusė litro pigiausiai kainuoja 6 litus, nemoka linksmintis.

Net profesionalios „Metalurg-Universitet“ komandos pasisėdėjimas po varžybų nesibaigia po pirmojo ar antrojo alaus bokalo. „Minėtos tautybės krepšininkai išgeria po 8 bokalus alaus, gal ir ko stipresnio“, – išdavė legionierius.

Baltųjų meškų nepamatė

Vykdamas į Magnitogorską, Žydrūnas įsivaizdavo važiuojąs į kraštus, kur miesto pakraščiuose vaikšto baltosios meškos.

Egzotiškų žvėrių krepšininkas kol kas nematė, tačiau Uralo gamta pritrenkiančio grožio. Iš ežerų krašto Zarasų kilusį Žydrūną sužavėjo fantastinis ežeras tarp kalnų, kur pastatyta puikių viešbučių.

40 kilometrų nuo legionieriaus namų yra vadinamoji Rusijos Šveicarija – kalnų slidinėjimo bazė, į kurią kasmet atvažiuoja šalies prezidentas Vladimiras Putinas.

Tačiau klubo vadovai krepšininkams griežtai uždraudė slidinėti sezono metu. Todėl, išvažiavę į gamtą kepti šašlykų, „Metalurg-Universitet“ žaidėjai nuo kalno leidžiasi sukabinę dvi traktoriaus „Kirov“ padangas.

Audra Telksnienė, „Krepšinis“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.