***
Po fiasko Lenkijoje Lietuvos krepšinis atsidūrė kryžkelėje. Būsimas rinktinės treneris privalės pasirinkti, kokiu keliu sukti prieš 2011 metų Europos pirmenybes: vėl į komandą vilioti senąsias žvaigždes ar burti rinktinę iš jaunų talentų.
„Su Šaru čia darytume visus“, – išmaukęs trečią alaus bokalą guodėsi praplikęs vyriškis, ant veido užtepta trispalve.
„Jaska su mumis nebežais. Geriau melskis, kad iš Motiejūno kas nors išaugtų“, – atšovė šalia sėdintis bendražygis, taip pat vilkintis žalius marškinėlius su užrašu „Lietuva“.
Kai Lietuvos krepšininkai iškrito iš Europos čempionato, į Katovicus atkeliavusiems aistruoliams teliko aptarinėti kitų ekipų kovas ir svajoti apie mūsų šalies rinktinės ateities pergales.
Horizonte matyti 2010 metų pasaulio čempionatas Turkijoje, kur Lietuva pateks tik tuo atveju, jeigu FIBA bus maloninga ir duos vardinį kvietimą.
Dar svarbesni mūšiai laukia 2011 metais, kai Europos pirmenybės atkeliaus į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, galbūt į Panevėžį ir Alytų.
„Viena yra aišku – mes privalome turėti kitokią komandą, – dar Lodzėje pareiškė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas. – Prašauti pro šalį nebegalime – po pasaulio čempionato ateis Europos pirmenybės Lietuvoje“.
2011 metais čempionate Lietuvoje bus kovojama ir dėl kelialapių į Londono olimpiadą.
Serbija dar pernai būtent 2012 metų olimpiadą pasirinko savo kelionės tikslu. Serbai atsuko nugarą veteranams, pakvietė jaunų pergalių alkanų vaikinų gaują, kuri pralenkė laiką ir jau Lenkijoje iškovojo sidabrą.
Ispanija kantriai laukė, kol traumas išsigydys Pau Gasolis ir Rudy Fernandezas, galiausiai surinko patirties ir talento kupiną žvaigždyną, sužibusį auksu Katovicų „Spodek“ arenoje.
„Rinktinėje turi žaisti geriausi, – Katovicuose tvirtino Graikijos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. – Kitaip ji nėra rinktinė. Gali padėti jaunimui užaugti. Bet negali turisto paimti į rinktinę ir laimėti. O Lietuva juk visada nori laimėti“.
Taigi kuriuo keliu pasukti Lietuvai?
„Lietuvos rytas“ pabandė pažvelgti dvejus metus į priekį ir nužygiavo abiem keliais – svajonių ir vilčių.
Visų žaidėjų amžius nurodomas toks, koks bus 2011-aisiais.
Svajonių rinktinė
Amžiaus vidurkis: 31,4 metų. Ūgio vidurkis: 202,1 cm.
Šarūnas Jasikevičius (35 metai, ūgis 192 cm). Jo kojos dar „lėtesnės“, o po laisvos vasaros jam vis sunkiau atsikratyti papildomų septynių kilogramų. Lietuviškas alus, mamos plokštainis, senų draugų kompanija ir kasmet vis plikesnės Kauno merginos jį vis labiau varo iš proto ir vis dažniau verčia pamiršti krepšinį.
Tačiau Šaras – kaip aristokratiškas Bordo vynas. Jo galva net po pašėlusios linksmybių nakties „Absento fėjose“ – šviesesnė už blaivaus Andriaus Kubiliaus. Jo vienas aklas perdavimas ar kraują stingdantis tritaškis lemiamomis akimirkomis vis dar gali pakeisti viso Eurolygos finalo ketverto likimą.
Nusivylimas po Atėnų ir Pekino žaidynių iki šiol gelia jam širdį. Ar gali didis čempionas pasitraukti pralaimėjęs?
Jo bendravardis Šarūnas Marčiulionis atsisveikino su rinktine, sulaukęs 32-ejų, o Rimas Kurtinaitis – 36-erių. Legendinės Lietuvos žvaigždės išėjo iškelta galva, pasikabinę ant kaklo Atlantos bronzos medalius.
Į jų vietą stojęs Š.Jasikevičius jau turi Sidnėjaus ir Madrido bronzą, Stokholme tapo Europos karaliumi, o Pekine nešė trispalvę. Tačiau Šaro legendai reikia laimingos pabaigos.
Jis pasiruošęs paskutiniam ir sunkiausiam savo karjeros iššūkiui – nusviesti į tribūnas čempioniškus Lietuvos rinktinės marškinėlius gimtojo Kauno arenos sirgaliams.
Mantas Kalnietis (25 metai, 196 cm). Du sezonus jis buvo pagrindinis „Žalgirio“ įžaidėjas. Veržtis į kairę pusę jam vis dar sunku, o varantis kamuolį varžovai iki šiol tyko iš pasalų, laukdami naujos klaidos. Bet po dvikovų akis į akį su geriausiais Eurolygos gynėjais jis daug labiau pasitiki savo jėgomis.
Nors Lenkijoje M.Kalnietis dažniausiai trynė atsarginių suolą, juo daug labiau pasitiki ir R.Butautą pakeitęs naujasis rinktinės treneris. Galbūt M.Kalnietis dar nesubrendo tiek, kad savo rankose tvirtai laikytų čempioniškos ekipos žaidimo vadžias, bet jam tikrai galima patikėti Šaro dublerio vaidmenį.
Jis pasiryžęs aikštėje įrodyti, kodėl pats Šaras prieš kovas Lenkijoje ne veltui jau vilkėjo Nr.5 ir Kalniečio pavarde paženklintus rinktinės marškinėlius.
Rimantas Kaukėnas (34 metai, 192 cm). Su „Real“ jis pasirašė gyvenimo kontraktą, bet neprarado kario dvasios. Po Ettore Messinos pamokų Madride jis dar greičiau įveikia varžovų gynybą ir dar geriau analizuoja žaidimą.
Kai Mažas su Šaru po poros metų pertraukos vėl pasirodo rinktinės starto penkete kartu, Vilniaus „Siemens“ arenos tribūnose trispalvę dar tvirčiau suspaudžia ir krepšininko tėvas. Sūnaus taškai ir naujos rinktinės pergalės jį gydo daug geriau už visus vaistus.
Arvydas Macijauskas (31 metai, 192 cm). Nors graikai neatidavė pinigų, jie nepalaužė Maco išdidumo.
Po teismų su „Olympiakos“ maratono lietuviškasis Kalašnikovas kupinas ryžto įrodyti, kad visos Pirėjo klubo savininkų papirktų daktarų pažymos dėl jo sveikatos problemų – fiktyvios, o jo taikiklis dar nesurūdijęs.
Jis nežaidė porą sezonų, bet po pratybų pajūryje su Aleksandru Kosausku numetęs papildomus kilogramus vėl pasiruošęs visus varžovus sušaudyti taip pat, kaip 2003-iųjų rugsėjį Stokholme.
Ramūnas Šiškauskas (33 metai, 198 cm). Jis niekuomet veltui neaušina burnos. Jis vienintelis tvirtai apsisprendė ir jau po Pekino paliko rinktinę. Bet mums iki šiol velniškai trūksta jo šaltakraujiškumo, ilgų rankų, tritaškių ir prasiveržimų.
Ramai, vienintelį kartą gyvenime sulaužyk savo žodį, ir Lietuva tau gyvam pastatys paminklą, o Kaišiadoris amžiams pakrikštys tavo vardu!
Linas Kleiza (26 metai, 203 cm). Graikai jam aplaužė ragus ir išmokė kantrybės. Jis nešė kudašių atgal į NBA jau po pirmojo Europoje praleisto sezono, bet neužmiršo čia gautų pamokų. Jis galingas ir energingas kaip BMW visureigis, bet pagaliau – ir subrendęs.
Jis vėl grūda du varžovus kartu su kamuoliu į krepšį, nes kupinas noro įrodyti, kad Europos pirmenybės Lenkijoje jam buvo tik didelis nesusipratimas.
Simas Jasaitis (29 metai, 202 cm). Jį tiesiog būtina vėl aprengti rinktinės marškinėliais, kad visos užsienietės pamatytų, kad Lietuvoje taip pat yra bent vienas gražus vyras! Stambulo klubuose praleistos naktys nepaliko jokių pėdsakų ant vis dar angeliško jo veido, o po „Mojito“ kokteilių jo ranka ir vėl tik dar taikliau šaudo tritaškius.
Kita vertus, Simas reikalingas ne tik savoms ar svetimoms blondinėms. Jis buvo rezultatyviausias rinktinės žaidėjas Lenkijoje, dar sykį patvirtindamas, kad visada iššaus tuomet, kai labiausiai reikia.
Darius Songaila (33 metai, 204 cm). Jis buvo suplanavęs palikti rinktinę po Pekino žaidynių, tačiau paskutinę akimirką turėjo į spintą kabinti jau pasiūtą olimpiečio kostiumą. Olimpiados išvakarėse paūmėjusi stuburo išvarža sumaišė visas kortas.
Būtent NBA apsitrynusio rinktinės senbuvio labiausiai pritrūko R.Butauto komandai per Pekino olimpiados pusfinalį su ispanais, kai po didvyriškos kovos su ispanu P.Gasoliu kitus aukštaūgius ant suolo privertė atsisėsti pražangų našta.
D.Songaila išėjo, taip dorai ir neatsisveikinęs su rinktine. 2011 metų pirmenybės Lietuvoje būtų geriausios palydos visą pastarąjį dešimtmetį rinktinei ištikimai tarnavusiam aukštaūgiui. Po aštuonių sezonų NBA jis vis dar turėtų pakankamai parako įveikti jaunesnius konkurentus, o į rinktinę grįžęs Šaras būtų tvirčiausias argumentas paskutinįsyk kartu su senu bendražygiu galingai trinktelėti durimis.
Kšyštofas Lavrinovičius (32 metai, 210 cm). „Atleisk, Broli, bet Svajonių komandoje mums abiem jau nebėra vietos. Juk po pralaimėjimo lenkams Lodzėje litvinai net įtarinėjo, kad mes taip prastai sužaidėm tyčia.
Mateuszas (M.Jodlowskis – Lenkijos pilietybę turintis krepšinio agentas, atstovaujantis brolių Lavrinovičių interesams. – Red.) ne veltui mokė, kad Nemenčinė ir Vilnius – Lenkijos žemės, bet visas mūsų nuodėmes jau išpirkau ašaromis prieš televizijos kameras po mačo su ispanais.
Gimiau dešimt minučių anksčiau, vienodai mylėjau ir Butautą, ir Sireiką, todėl tu geriau paimk tą Lenko kortą, o man palik dar vieną progą su Šaro chebryte pasiausti.
Jei gausiu antrąjį Europos čempiono medalį, jo šįsyk nepamesiu kaip aną – Karmėlavos oro uoste ir tau tikrai padovanosiu“.
Robertas Javtokas (31 metai, 211 cm). Jis jau neskraido taip, kaip per 2005-ųjų ULEB taurės finalą. Atletiškumu pasižymėjusį lietuvį visiems laikams jau, regis, pamiršo ir „San Antonio Spurs“, o jo galimybėmis vis dar tiki tik rusai.
2009-ųjų rinktinės kapitonas pats pripažino, kad Lenkijoje jo komandos draugams labiausiai trūko kiaušų. Tačiau kai aikštėje yra Šaras arba Lietuvos rinktinės generolui nusileidžiantis, tačiau tikras įžaidėjas, R.Javtokas iš karto atgyja ir prisiminęs senus laikus vis dar gali įdėti į krepšį, pagavęs ore kamuolį.
Marijonas Petravičius (32 metai, 208 cm). Milanas nepakeitė ramaus ūkininko iš Kaltinėnų. Net užsimovęs prabangius „Armani“ džinsus plačiapetis žemaitis toliau lyg jautis aria po krepšiais.
M.Petravičius buvo stabiliausias 2009 metų rinktinės žaidėjas. Tačiau jis visada sutiks pasitraukti į šešėlį, jeigu tik prožektorių šviesos prireiks daugiau dėmesio ir garbės išsiilgusioms žvaigždėms.
Žydrūnas Ilgauskas (36 metai, 220 cm). Jo kišenės jau pilnos milijonų, ant piršto – NBA čempiono žiedas, o tėvų namuose Kaune kabo bendra nuotrauka su LeBronu Jamesu ir Shaquille'u O'Nealu po „Cavaliers“ triumfo prieš „Los Angeles Lakers“.
Nors vinimis sukaltos pėdos jau reikalauja poilsio, Big Z pagaliau spjauna ir į draudikų, ir į visų gydytojų grasinimus.
Daliai Grybauskaitei šįsyk net nebūtina Mečislovo ir Antaninos Ilgauskų į Prezidentūrą kviestis pietų, nes už Atlanto 15 metų praleidęs kauniečių sūnus pats tvirtai apsisprendė.
Jis trokšta nors kartą per karjerą sužaisti su Šaru du prieš du, vilkėdamas Lietuvos rinktinės marškinėlius. Jis nori visiems laikams užčiaupti kritikams burnas ir taikliais dvitaškiais naujojoje Kauno arenoje įrodyti, kad visiškai nesuamerikonėjo, o yra tikras gimtinės patriotas.
Svajonių komandos akiratyje: Darjušas Lavrinovičius, Tomas Delininkaitis, Renaldas Seibutis, Mindaugas Lukauskis, Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis, Artūras Jomantas, Mindaugas Katelynas.
Vilčių komanda
Amžiaus vidurkis – 24,2 metų, ūgio vidurkis – 201,2 cm
Mantas Kalnietis (25 metai, 196 cm). Per dvejus metus Mantas įgijo patirties ir krepšinio IQ. Jis – ne tik greitas, bet ir išmintingas Lietuvos rinktinės atakų dirigentas.
Žygimantas Janavičius (22 metai, 192 cm). Staigiu pirmuoju žingsniu pasižymintis kairiarankis dzūkas 2011-aisiais sulaukė tokio amžiaus, kaip Lenkijoje buvo į geriausių žaidėjų penketą patekęs Serbijos rinktinės įžaidėjas Milošas Teodosičius.
Bet ar Ž.Janavičius moka skaityti žaidimą taip pat gerai, jei „Žalgiryje“ jis – tik M.Kalniečio dubleris?
Renaldas Seibutis (26 metai, 196 cm). 2005 metų pasaulio jaunimo pirmenybių čempionui ir naudingiausiam žaidėjui praėjusią vasarą vėl nepavyko prasibrauti į vyrų rinktinę.
Bet Bilbao išmokęs baskų kovingumo, o dar po metų NBA („Dallas Mavericks“ klubas pašaukė R.Seibutį naujokų biržoje 2007 metais) – amerikietiško savanaudiškumo, vaikinas iš Palangos gali tapti rinktinės starto penketo žaidėju.
Ir Europos čempionato finale lemiamą akimirką pataikyti abi baudas, kaip tai padarė Mar del Platos arenoje (Argentina) 2005 metais pasaulio jaunimo pirmenybių lemiamoje dvikovoje.
Martynas Gecevičius (23 metai, 193 cm). Turbūt nebus toks vikrus kaip ispanas Juanas Carlosas Navarro arba graikas Vasileios Spanoulis. Bet su šiuo gudriu snaiperiu Lietuvos komandos tritaškių pataikymas tikrai turėtų būti aukštesnis nei Vroclave ir Lodzėje – 30,5 proc.
Martynas Pocius (25 metai, 194 cm). Randai po abiejų čiurnų operacijų užgijo, o Gintaras Krapikas „Žalgiryje“ suteikė penkis kartus daugiau žaidimo laiko nei treneris Myke'as Krzyzewski Duke'o universitete.
M.Pociaus tritaškiai ir prasiveržimai naudingi vyrų rinktinei, kaip 2006 metais Europos jaunimo pirmenybėse, kai inteligentiškasis vilnietis rinko po 20 taškų.
Linas Kleiza (26 metai, 203 cm). Mes pamiršime tą Liną Kleizą, kuris žemesniu nei 18 proc. taiklumu svaidė tritaškius Vroclavo ir Lodzės arenose, ir iš naujo atrasime europietiško krepšinio schemų Pirėjo „Olympiakos“ klube išmokusį atletišką lietuvį.
Jonas Mačiulis (26 metai, 198 cm). Į čempionatą namuose Jonas grįžta vilkėdamas „Armani“ kostiumą, bet nepraradęs tėvų įskiepytų lietuviškų savybių – paprastumo ir darbštumo.
Toks J.Mačiulis idealiai tinka mūsų šalies rinktinei, nes kovingumo ir taiklumo (59 proc. tritaškių Europos pirmenybėse Lenkijoje) jam netrūksta ir dabar.
Artūras Jomantas (26 metai, 200 cm). Po dvejų metų – su Vilniaus „Lietuvos rytu“ užsigrūdinęs Eurolygos finalo ketverto kovose, ant piršto – vestuvinis žiedas, namie – ne po vakarėlius lakstanti dainininkė, o švelnias melodijas niūniuojanti žmona.
Įžaidėjo pozicija A.Jomantui – mėgstama ir paprasta. Jei prie naujo vaidmens prisitaikė amerikietis Chuckas Eidsonas, kodėl to negalėjo padaryti ir užsispyręs žemaitis A.Jomantas?
Paulius Jankūnas (27 metai, 205 cm). 2009-aisiais per klaidą už rinktinės borto likęs puolėjas bus pamiršęs tryliktojo žaidėjo nuoskaudas, Rusijoje nuvertęs nuo sosto Maskvos CSKA ir pasirengęs vienam svarbiausių vaidmenų rinktinėje.
Donatas Motiejūnas (21 metai, 213 cm). Būdamas devyniolikos Dirkas Nowitzki dar rungtyniavo kukliame Viurcburgo klube, o po poros metų rinko po 17 taškų NBA arenose.
D.Motiejūnas, pridėjęs raumenų ir stabilumo, – panašus į supervokietį, su kuriuo jį ne vienerius metus lygino NBA skautai.
Trevizo „Benetton“ Donatui – tik laikina stotelė pakeliui į NBA, iš kur mes kasmet lauksime atvykstančio į Lietuvos rinktinę.
Jonas Valančiūnas (19 metų, 209 cm). 18 taškų, 19 atkovotų kamuolių, 3 blokai ir naudingiausio žaidėjo titulas – tai J.Valančiūno pasirodymas Katovicuose per jaunių Žvaigždžių mačą. Nors lietuvis sakė, kad „galėjo būti ir geriau“, Europos vyrų čempionate mums tokie rodikliai tiktų.
Stulbinamą pažangą padaręs uteniškis – jau ne naujokas ir vyrų krepšinyje, nes jau 2009-aisiais debiutavo LKL su Vilniaus „Perlu“.
Arvydas Sabonis būdamas 18 metų su Sovietų Sąjungos rinktine tapo pasaulio čempionu...
Martynas Andriuškevičius (25 metai, 218 cm). Po dvejų nevilties metų NBA ir dar dviejų sezonų antrojoje Ispanijos lygoje aukštaūgis su Alikantės klubu įsitvirtino ACB, o tai yra stipriausia lyga Europoje.
Nors kai kas M.Andriuškevičių nurašė, jis reikalingas rinktinėje. Todėl ji ir vadinasi: Vilčių komanda.
Vilčių komandos akiratyje: Šarūnas Vasiliauskas, Augustas Pečiukevičius, Mindaugas Kuzminskas, Stepas Babrauskas, Simas Buterlevičius, Mindaugas Katelynas, Vaidas Čepukaitis, Tautvydas Šležas.
