A. Karnišovas pakluso savo kūno ir proto balsui: nenorėjo sulaukti bėdos

Legendinio NBA klubo „Chicago Bulls“ krepšinio operacijų viceprezidentu tapęs 48-erių Artūras Karnišovas užkopė į krepšinio vadybos postą, kokiame nėra buvęs joks kitas lietuvis.

A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
A.Karnišovas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas vos 31-erių.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Apr 24, 2020, 4:54 PM, atnaujinta Apr 24, 2020, 4:54 PM

Bet mažai kas žino, kad Europoje žibėjęs 204 cm ūgio puolėjas į NBA dar 1997-aisiais galėjo patekti ir kaip krepšininkas: vis dėlto pasiūlymą ji atmetė. 

Apie tai A.Karnišovas pasakojo kalbėdamasis su „Lietuvos ryto“ korespondentu Remigijumi Kazilioniu 2002-ųjų liepą – praėjus mėnėsiui po to, kai nustebino visus pareikšdamas, kad palieka profesionalų krepšinį, nors jam tada buvo tik 31-eri.

Portale lrytas.lt – rubrika „Atsukam laiką“. Čia prisimename per du pastaruosius dešimtmečius žurnale „Krepšinis“ ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotus ryškiausius reportažus ir interviu.

---

Artūras Karnišovas pamažu renka žodžius ir tyliai, tačiau tvirtai kalba: „Jau prieš dvejus metus buvau susitaikęs su mintimi, kad dėl traumuoto kelio gali baigtis mano karjera. Praėjo tie metai, kelis – tfu tfu tfu – neblogos būklės. Bet problema lieka, todėl noriu iš krepšinio išeiti savo kojomis, o ne išvažiuoti invalido vežimėliu“.

Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų dėl kairiojo kelio kankinosi kelerius metus.

„Jame nutrinta kremzlė ir, galima sakyti, kaulas trinasi į kaulą“, – A.Karnišovas paprastais žodžiais bando paaiškinti savo bėdą, privertusią pasakyti krepšiniui „sudie“ sulaukus vos 31-erių.

Pirmiausia paliko rinktinę

A.Karnišovas buvo atsidūręs pas chirurgus du sykius – 1998-aisiais Graikijoje ir 2000-aisiais Jungtinėse Valstijose.

Po antrosios kelio operacijos krepšininkas negalėjo žaisti Sidnėjaus olimpiadoje, kuri jam, Barselonos ir Atlantos žaidynių prizininkui, būtų buvusi trečioji iš eilės. Tąsyk Australijoje lietuviai vėl iškovojo bronzą.

Į nacionalinę komandą A.Karnišovas taip ir nesugrįžo.

Pernai vasarą puolėjas ištarė: „Dabar pasiekiau sunkiausią savo karjeros dalį, kai reikia pasakyti „ne“ tam, kas man suteikdavo daug laimės ir malonumo ginant Lietuvos garbę“.

Atsisveikinęs su rinktine, 204 cm ūgio lietuvis puolėjas dar metams grįžo į „Barcelona“ klubą.

O 2002-ųjų vasarą A.Karnišovas ryžosi žingsniui, kuris yra be galo sunkus kiekvienam sportininkui ir po kurio prasidės naujas gyvenimo etapas.

Darbas pradėjo slėgti

Su žmona Gina ir 2001-ųjų lapkritį gimusiu sūnumi Ericu ilsėdamasis savo namuose Niu Džersio valstijoje (JAV), A.Karnišovas neslepia, kad sprendimą išeiti iš krepšinio padiktavo ne vien kelio problema.

„Paprasčiausiai atėjo toks laikas, kai krepšinis tampa tik darbu, ir jam sunku atsiduoti 100 procentų psichologiškai.

O jei aš neatsiduodu 100 procentų, nebenoriu to tęsti“, – dėstė A.Karnišovas, per visą karjerą išsilaikęs vien elitiniuose Europos klubuose – Pirėjo „Olympiakos“, Bolonijos „Fortitudo“, „Barcelona“, o 1996 metais išrinktas geriausiu Europos krepšininku.

Dideli reikalavimai sau

– Artūrai, krepšinį žaidėte du dešimtmečius...

– 24 metus.

– Per tą laiką sportininko dienotvarkė įaugo jums į kraują. Kaip jaučiatės dabar, kai gyvenimas pasikeitė?

– Aš buvau labai drausmingas krepšininkas, bet ne dėl ko nors kito, o tik dėl savęs.

Todėl žaisdamas daug ko sau neleidau. Visa dienotvarkė sukosi apie treniruotes, varžybas. Nuolat save kontroliavau, neleidau atsipalaiduoti. Visą laiką buvo įtampa.

– Ar dabar jūs mėgaujatės laisve?

– Taip. Anksčiau aš nesiilsėdavau ilgiau negu vieną savaitę, nes bijodavau, kad mano kūnas atsileis, kad kažkas kitas dabar dirba ir bus geresnis už mane, o mano žaidimas pablogės.

Bet net ir galvojant, kad profesionaliai daugiau nesportuosiu, visai atsipalaiduoti neišeis. Tai jau tapo mano gyvenimo stiliumi: aš visą laiką sportavau, sportuoju ir sportuosiu.

– Ar žaidžiate krepšinį savo malonumui?

– Krepšinio kamuolio nelaikiau rankose pusantro mėnesio. Sportuoju kitaip: bėgioju, salėje pakilnoju svarmenis, žaidžiu golfą, tenisą.

Vasaros – šalies ekipoje

– Baigęs sezoną klube, daug vasarų iš eilės važiuodavote į Lietuvos rinktinės stovyklas. Nemanote, kad jei būtumėte turėjęs daugiau poilsio, karjera būtų trukusi ilgiau?

– Iš tiesų rinktinei atidaviau visas vasaras. Bet tikrai nesigailiu. Didžiuojuosi, kad galėjau žaisti Lietuvos rinktinėje tais metais, kai mūsų šalis sugrįžo į pasaulio krepšinį.

Džiaugdavausi galėdamas su savo draugais žaisti tokį krepšinį, koks yra prie širdies.

– 2000 metų vasarą nutarėte operuoti kelį ir todėl jūsų nebuvo bronzinėje Sidnėjaus olimpiados rinktinėje. Ar vėliau nesigailėjote savo sprendimo?

– Jokio mano sprendimo nebuvo. Operacijos reikėjo tiesiog neišvengiamai.

O kad nežaidžiau Sidnėjuje – aišku, gaila. Norėjau trečią kartą dalyvauti olimpiadoje. Neišėjo, ir su tuo reikėjo susitaikyti.

Džiaugsmai ir nusivylimai

– Kurią pergalę laikote svarbiausia savo karjeroje?

– Bronzos medalius olimpiadose Barselonoje ir Atlantoje.

Man apskritai atrodo, kad karjera klubuose negali būti svarbesnė už tą krepšinį, kurį žaidi dėl šalies garbės.

Profesionalusis krepšinis turi daugybę privalumų, gauni gerą atlyginimą. Bet žaisti rinktinėje man buvo maloniausia. Tai buvo toks krepšinis, kurio mane išmokė nuo mažų dienų. Juk lietuvių krepšinio stilius skiriasi nuo kitų.

– Ką pavadintumėte didžiausiu karjeros nusivylimu?

– Su Lietuvos rinktine – Jugoslavijai pralaimėtas 1995 metų Europos čempionato finalo rungtynes Atėnuose.

O klubinėje karjeroje – pralaimėjimą su „Barcelona“ 1996 metų Europos klubų čempionato finalo mače Paryžiuje „Panathinaikos“ komandai.

– JAV baigęs Siton Holo universitetą ir žaisdamas Europoje užsimindavote, kad norėtumėte išbandyti save NBA. Neapmaudu, kad to nepavyko padaryti?

– Ne. Aš turėjau galimybę patekti į NBA – 1997 metais man pasiūlė ilgalaikį kontraktą.

Tačiau tada ekonominiu požiūriu pasiūlymas atrodė per prastas, ir man buvo naudingiau likti Europoje.

Krepšinis padarė turtingą

– Ar krepšinis padarė jus turtingu žmogumi?

– Taip. Bet aš pinigų iš krepšinio pradėjau uždirbti tik sulaukęs 24 metų.

O šiais laikais jau dvidešimtmečiai gauna šimtus tūkstančių dolerių, turi automobilius, butus.

Man tokie dalykai neįprasti, bet suprantu, kad laikai keičiasi.

Tačiau ir aš nebegaliu niekuo skųstis. Nesigailiu nė vieno sprendimo, kuriuos esu priėmęs per savo karjerą krepšinyje.

Treneris, skautas, agentas?

– Kuo dabar užsiims buvęs krepšininkas A.Karnišovas?

– Minčių yra, tačiau tikrumo – dar ne.

– Ar tiesa, kad esate kviečiamas dirbti treneriu vieno JAV universiteto komandoje?

– Galbūt dirbsiu treneriu, galbūt – skautu, galbūt – agentu. Galimybės plačios.

Tiesa, dar neįsivaizduoju, kuris iš šių darbų man labiau prie širdies. Viena žinau – nenoriu nutolti nuo krepšinio.

Dabar visiems pasakiau, kad kol kas nenoriu girdėti jokių pasiūlymų dėl kito darbo.

Aš baigiau krepšininko karjerą tam, kad galėčiau paatostogauti ir atsipalaiduoti. O kai galva prašviesės, ką nors darysiu.

– Per pastarąjį dešimtmetį gyvenote ten, kur žaidėte – JAV, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje. Ar apsisprendėte, kur turėsite nuolatinį būstą?

– Dar neaišku. Praėjo nedaug laiko po karjeros pabaigimo. Sprendimą priimsime su žmona. O variantai – įvairiausi: Lietuva, Amerika...

– Šią vasarą jau galite skirti šeimai pakankamai laiko. Kaip jaučiatės augindamas sūnų?

– Labai gerai. Net neįsivaizdavau, kad būti tėvu – tiek laimės. Kai žiūriu į vaiką, suprantu, kokia natūrali ir tyra yra tėviška meilė.

Įsitikinęs, kad nesuklydo

– Ne vienas sportininkas, ilgiau pabuvęs be krepšinio, vėl neatsispyrė aikštės traukai. Ar taip neatsitiks ir jums?

– Aš durų neuždarau. Dabartinis laikotarpis man yra nežinomybė, ir neįsivaizduoju, kaip jausiuosi, pavyzdžiui, po dviejų mėnesių.

Niekada nesakau „niekada“. Tačiau mano sprendimas atsisveikinti tvirtas, nes nėra staigus. Dabar esu įsitikinęs, kad šis žingsnis man ir mano šeimai yra teisingas.

Artūras Karnišovas: karjeros laiptai krepšinio aikštėse

* Gimė 1971 metų balandžio 27 dieną Klaipėdoje. Jo tėvas Mykolas – ilgametis Vilniaus „Statybos“ klubo žaidėjas.

* 1987 metai. Sėkešfehėrvare (Vengrija) su SSRS rinktine laimėjo Europos jaunučių pirmenybių bronzos medalį.

* 1988 metai. Spalio 19 dieną debiutavo „Statybos“ komandoje per SSRS pirmenybių rungtynes Vilniuje su Donecko „Šachtar“.

* 1989 metai. Rudenį išvyko į JAV ir pradėjo ruoštis studijoms Siton Holo universitete.

* 1990 metai. Gruodžio mėnesį debiutavo NCAA lygoje.

* 1991 metai. Su Siton Holo komanda pateko į NCAA lygos ketvirtfinalį.

* 1992 metai. Atstovaudamas Lietuvos rinktinei laimėjo Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalį.

* 1994 metai. Baigė Siton Holo universitetą. Paskutiniais NCAA karjeros metais išrinktas į „Big East“ konferencijos geriausių žaidėjų antrąjį penketą. Nepaisant lūkesčių, nebuvo pakviestas per NBA naujokų biržą. Rudenį dalyvavo „Milwaukee Bucks“ klubo peržiūroje, bet į Milvokio komandą nepateko ir nusprendė tęsti karjerą Šolė klube (Prancūzija).

* 1995 metai. Atėnuose su Lietuvos rinktine tapo Europos vicečempionu. Dar prieš žemyno pirmenybes sudarė sutartį su „Barcelona“ klubu. Gruodį išrinktas geriausiu ACB lygos mėnesio žaidėju.

* 1996 metai. „Barcelona“ su A.Karnišovu laimėjo Ispanijos pirmenybes, bet Europos klubų čempionato finale nusileido Atėnų „Panathinaikos“. Atstovaudamas Lietuvos rinktinei Atlantoje laimėjo antrąjį olimpinį bronzos medalį. „FIBA Basketball“ apklausoje pripažintas geriausiu 1996 metų Europos krepšininku. Buvo išrinktas dalyvauti pirmosiose Europos žvaigždžių rungtynėse, tačiau į jas neatvyko dėl Ispanijos lygos varžybų.

* 1997 metai. Antrą kartą tapo Ispanijos čempionu, tačiau Eurolygos finale „Barcelona“, kurioje žaidė A.Karnišovas, vėl pralaimėjo Graikijos klubui, šįkart – Pirėjo „Olympiakos“. Pasibaigus sezonui dėl nesutarimų su treneriu Aito Garcia Renesesu paliko Barselonos ekipą ir pasirašė dvejų metų sutartį su „Olympiakos“. Atstovavo Lietuvos rinktinei per Europos pirmenybes Ispanijoje. Gruodžio 30 d. dalyvavo Europos žvaigždžių rungtynėse Tel Avive ir buvo išrinktas naudingiausiu jų žaidėju.

* 1998 metai. Su Lietuvos rinktine laimėjo Geros valios žaidynių bronzos medalį ir dalyvavo pasaulio pirmenybėse Graikijoje. Nutraukė sutartį su „Olympiakos“, nes Pirėjo klubas pasiūlė A.Karnišovui žaisti už maždaug trečdaliu mažesnį atlyginimą. Pasirašė sutartį su Bolonijos „Fortitudo“. Antrą kartą dalyvavo Europos žvaigždžių rungtynėse Berlyne.

* 1999 metai. Su „Fortitudo“ pateko į Eurolygos finalo ketverto turnyrą, tačiau šiai komandai pusfinalyje kelią pastojo Bolonijos „Kinder“. Dalyvavo Europos pirmenybėse Prancūzijoje. Trečią kartą dalyvavo Europos žvaigždžių rungtynėse Maskvoje.

* 2000 metai. Iškovojo Italijos čempiono titulą, nors lemiamose varžybose negalėjo padėti Bolonijos komandai dėl prieš pat finalą per treniruotę gautos kelio traumos. Birželio 16 d. Niujorke A.Karnišovui buvo operuotas kairysis kelis. Dėl šios operacijos negalėjo žaisti iki spalio mėnesio ir nedalyvavo Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Rugsėjo pradžioje pasirašė sutartį su „Barcelona“, taip nutraukdamas kalbas apie galimą perėjimą į NBA klubą „New Jersey Nets“.

* 2001 metai. Žaisdamas Barselonos ekipoje iškovojo Ispanijos taurę ir trečią kartą tapo Ispanijos čempionu.

* 2002 metai. Ispanijos lygos pusfinalyje „Barcelona“ pralaimėjo Vitorijos „Tau Ceramica“ klubui ir prarado viltis apginti čempionės titulą. Birželio 6 d. A.Karnišovas paskutinį kartą rungtyniavo vilkėdamas Barselonos klubo aprangą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.