Kauno košmaras: prieš 20 metų „Lietuvos rytas" pirmąsyk perkėlė krepšinio sostinę į Vilnių

Šiandien sukanka lygiai 20 metų, kai Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda pirmą kartą tapo LKL čempione. Paskui „Lietuvos rytas“ savo triumfą pakartojo dar keturis kartus: nieko panašaus nėra pavykę nei prieš tai sostinei atstovavusiai ir bankrutavusiai „Statybai“, nei dabartiniam „Rytui“.

„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.<br>Dienraščio "Lietuvos rytas" archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 11, 2020, 4:05 PM, atnaujinta May 11, 2020, 4:05 PM

Portale lrytas.lt – rubrika „Atsukam laiką“. Čia prisimename per du pastaruosius dešimtmečius žurnale „Krepšinis“ ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotus ryškiausius reportažus ir interviu.

1997-aisiais užgimęs „Lietuvos rytas“ vos per tris sezonus sugebėjo pasiekti LKL viršūnę: 1998-aiais finišavo trečias, 1999-aisiais – antras, o 2000-aisiais – pirmas, pirmą kartą istorijoje nukarūnavęs Kauno „Žalgirį"

„O negi Kauną galima vadinti krepšinio sostine? Kiek per paskutines finalo rungtynes aikštėje buvo kauniečių? Tik vienas – Tomas Masiulis. Kitas „Žalgirio“ kaunietis Kęstutis Šeštokas jau šešti metai sėdi ant suolo. Reikia pagaliau atsibusti. Ar Lietuvoje nėra gerų krepšininkų, kad perkami užsieniečiai? Sezono pradžioje „Žalgiris“ padarė komandos komplektavimo klaidų, o Vilniaus ekipoje žaidėjai buvo surinkti protingai. „Žalgiris“ šiemet buvo tarp autsaiderių Eurolygoje, nelaimėjo NEBL. Dar ir Lietuvos čempionatą prapilti – baisiau būti negali“, – 2000-ųjų gegužę emocingai kalbėjo Lietuvos krepšinio patriarchas Vladas Garastas. 

Šiandien – 2000-ųjų gegužę pasirodęs Romo Grinbergienės rašinys apie istorinę „Lietuvos ryto“ pergalę prieš iki tol karaliavusį Kauno „Žalgirį“.

---

„We are the champions!“ – „Mes čempionai!“ – šios dainos žodžių ir nuotaikos 2000-ųjų gegužės 11-osios vakarą buvo sklidina Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio arena (dabar jos vietoje Olimpiečių gatvėje – gyvenamieji namai – Red.).

Karalius mirė, tegyvuoja karalius! Lietuvos krepšinio lyga turi naujus čempionus – Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkus. Šešerius metus karaliavęs Kauno „Žalgiris“ priverstas užleisti sostą. Aišku, nenoromis. Žinoma, ne be kovos.

Tačiau vilniečiai gali džiūgauti: šalies vyrų krepšinio sostinė perkelta į Vilnių. Kuriam laikui, pamatysime. Laimingam „Lietuvos ryto“ treneriui Šarūnui Sakalauskui per spaudos konferenciją išsprūdo: „Nors vienam sezonui“. Ką gi, atsarga irgi gėdos nedaro.

Prieš šių metų LKL finalus „Lietuvos ryto“ treneris ir krepšininkai taip pat kalbėjo atsargiai ir buvo galima pamanyti, kad jų svajonių viršūnė – penkerios rungtynės. Bet iš tikrųjų ta viršūnė buvo aukštesnė ir ji pasiekta trimis pergalingais šuoliais paeiliui, atsispyrus nuo kietos pirmų rungtynių pralaimėjimo dangos.

Visų ketverių rungtynių scenarijai buvo skirtingi.

Bet „Žalgiris“ galėjo pasidžiaugti pergale tik po pirmųjų, kurias laimėjo aiškia persvara, parodęs gražų ir galingą krepšinį.

Kitus tris kartus stipresni buvo „Lietuvos ryto“ krepšininkai.

Kai „Lietuvos rytas“ laimėjo pirmas rungtynes namie, „Žalgirio“ treneris Jonas Kazlauskas dėl savo komandos nesėkmės mėgino apkaltinti teisėjus. Tai buvo iškalbingas ženklas, kad finalo įtampos neatlaiko kauniečių trenerio nervai, ir tas nervingumas gali persiduoti jo vadovaujamai komandai.

Arba atvirkščiai: sezono nesėkmių išvarginta „Žalgirio“ žaidėjų nervų sistema paveikė ir J.Kazlauską.

Per tas rungtynes Vilniuje „Lietuvos ryto“ krepšininkai taip akivaizdžiai laimėjo kovą dėl atšokusio kamuolio, kaip per rungtynes Kaune buvo ją pralaimėję.

Be to, vilniečių treneriai paleido į žaidimą naują kozirį, kurio „Žalgiris“ nelaukė. Tai buvo Andrius Šležas, pastaruoju metu per svarbiausias rungtynes daugiau sėdėjęs negu žaidęs.

198 cm ūgio puolėjas ypač stipriai patraukė Vilniaus komandą į priekį, kai „Žalgirio“ gynyba buvo surišusi rankas bemaž visiems vilniečių lyderiams ir „Lietuvos ryto“ laivas dreifavo.

A.Šležas ir Ramūnas Šiškauskas meistriškai pridengė tą vilniečių komandos žaidimo Achilo kulną, kuris vis atsirasdavo sunkiojo krašto pozicijoje, kai joje pasikeisdami žaidė Arnas Kazlauskas ir Giedrius Aidietis.

Kad ir kaip gynėjų spaudžiamas R.Šiškauskas vis tiek buvo rezultatyviausias.

Savo bebaimiškumą ir sugebėjimą prasibrauti per tankiausius gynybos brūzgynus parodė ir Arvydas Macijauskas.

Andrius Giedraitis šį kartą ilgokai bėgėjosi, bet 10 taškų vis tiek surinko. Kaip ir Ericas Elliottas.

„Lietuvos ryto“ pranašumas išryškėjo baigiantis antrajam kėliniui, kai prasidėjo aršiausias nervų karas. „Žalgiris“ turėjo patikimą perkūnsargį – Eurelijų Žukauską, bet pristigo žaidėjų, kuriems lemiamais momentais nedreba rankos. Kaip A.Macijauskas, R.Šiškauskas, A.Giedraitis.

Rungtynių rezultatas 75:70 giria ir „Lietuvos ryto“ gynybą.

Paslydę Vilniuje „Žalgirio“ krepšininkai nebe taip tvirtai kaip pirmą kartą jautėsi antrą kartą žaisdami namie. „Lietuvos ryto“ žaidėjai šį kartą Kaune surinko lygiai tiek pat taškų, kiek pirmą sykį – 83, kai pralaimėjo 83:105. Tačiau šį kartą vilniečių gynyba buvo tvirtesnė ir neleido kauniečių puolimui taip kaip pirmąsyk išsišakoti.

Kai liko žaisti 5 min., „Lietuvos rytas“ buvo nutolęs nuo „Žalgirio“ 9 taškais.

E.Elliottas po pertraukos ne tik sustabdė Chrisą Garnerį, kuris pirmąjį kėlinį rengė solo koncertus, bet ir puldamas pranoko savo priešininką visais atžvilgiais. „Žalgirio“ gynyba braškėjo per visas siūles. Jas uoliausiai ardė ir A.Macijauskas, R.Šiškauskas, A.Giedraitis, A.Šležas.

Krizė buvo apėmusi ir „Žalgirio“ puolimą. Bet tada – tik tada – J.Kazlauskas pirmą kartą įleido į aikštę Donatą Slaniną, tarytum būtų tyčia laikęs jį tokiam kritiniam momentui. Prasidėjo žaidimo atkarpa „D.Slanina prieš „Lietuvos rytą“.

Buvęs šiaulietis prišaudė į vilniečių krepšį 8 taškus paeiliui.

„Lietuvos ryto“ persvara sutirpo iki 79:77. Tirpstant paskutinei rungtynių minutei kauniečiai stabdė laikrodį pražangomis ir nudegė: A.Giedraitis taškais pavertė visus keturis baudos metimus. Paskutinis taiklus Tomo Masiulio tritaškis kauniečiams buvo menka paguoda.

Po šių rungtynių serijos rezultatas tapo 2:1 „Lietuvos ryto“ naudai. Bet „Žalgiris“ baltos vėliavos dar nesirengė kelti ir pranešė, jog šeštadieniui užsisakė Sporto halę penktoms rungtynėms. Tačiau jos neprireiks.

Ketvirtadienį namie „Lietuvos ryto“ krepšininkai laimėjo trečią pergalę ir užsitikrino LKL čempionų žiedus.

Tai buvo dramatiškos, kupinos emocijų ir azarto rungtynės. „Lietuvos rytas“ nuo pat pradžių išsiveržė į priekį, o „Žalgiris“ iki pat pabaigos vilniečius atkakliai vijosi. Žaidėjai kovojo dėl kiekvienos aikštės pėdos, dėl kiekvieno kamuolio. „Lietuvos ryto“ krepšininkai aiškiai vadovavosi nuostata: ką gali padaryti šiandien, neatidėk porytdienai.

„Žalgiris“ ir vėl rėmėsi E.Žukausku.

Bet šiam beveik nenusileido Oleksandras Okunskis. Abiejų komandų įžaidėjai E.Elliottas bei Ch.Garneris buvo verti vienas kito. „Žalgiris“ turėjo Mindaugą Timinską, „Lietuvos rytas“ – A.Macijauską, žaidėjus sugebančius pereiti net ir degančius tiltus.

Bet „Žalgiris“ neturėjo tokio žaidėjo kaip A.Giedraitis, kuris tą vakarą pataikė 5 tritaškius iš 5, o prie jų pridėjo 6 dvitaškius.

„Lietuvos ryto“ kapitonas vedė savo komandą į pergalę nesvyruodamas, tik trumpam prisėsdamas atsikvėpti ir vėl kildamas į kovą dėl tokios pergalės, kokios Vilnius dar nebuvo regėjęs.

„Lietuvos ryto“ krepšinio arenos tribūnas užtvindę žiūrovai pradėjo „banguoti“ dar nė neįpusėjus antrajam kėliniui. Jau tada kvepėjo vilniečių pergale.

Bet kai pergalė „Lietuvos rytui“ tapo jau ir ranka pasiekiama – likus žaisti 5 min. komandas skyrė 10 taškų – „Žalgirio“ krepšininkai, M.Timinsko vedami, metėsi į paskutinį mūšį ir sutrupino vilniečių persvarą iki 65:63.

Tai jaunai „Lietuvos ryto“ komandai buvo ypač sunkus išbandymas. Šitiek pirmavus – viskas griūva? Š.Sakalausko komanda išlaikė ir šį išbandymą.

Tas pats A.Macijauskas, kuris, kalbama, neišsigąstų nė Michaelo Jordano, braudamasis per „Žalgirio“ gynybos brūzgynus išsikovojo teisę mesti šešis baudos metimus ir penkis iš jų pataikė. Į šią jo seriją dvitaškiu įsiterpė tik D.Slanina.

A.Macijauskas atkovojo ir paskutinį nuo „Lietuvos ryto“ krepšio atšokusį kamuolį ir jo jau nebepaleido. Apsikabino, ir tuoj pat pasigirdo rungtynių pabaigą ir „Lietuvos ryto“ krepšininkų triumfą skelbianti sirena.

3:1 „Lietuvos ryto“ krepšininkų garbei ir naudai – toks 2000 metų LKL finalo galutinis rezultatas. 

Per keturis finalo mačus daugiausia taškų į „Žalgirio“ krepšį įmetė A.Giedraitis – 59, R.Šiškauskas – 52, A.Macijauskas – 46, O.Okunskis – 34, A.Šležas – 32. Iš „Žalgirio“ rezultatyviausias buvo E.Žukauskas, pelnęs 61 tašką. O M.Timinskas ir Mindaugas Žukauskas surinko po 58, T.Masiulis – 48.

Vilniuje – šventė. Kauno vyrų krepšinio stovykloje – gedulas.

J.Kazlauskas po paskutinių LKL rungtynių pareiškė, jog po tokio sezono treneris turi pasitraukti iš komandos. Bet išsidavė, jog trauktis pradėjo jau anksčiau – „prieš porą mėnesių“ ir komandos savininkai tai žinojo. Tik nepasakė, kur traukiasi.

Bet „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandų konkurencija tuo, reikia manyti, nesibaigs. Kaunas, kaip sakoma, yra Kaunas, o Vilnius pabūti tik laikinąja krepšinio sostine nenorės.

Ketvirtadienį po sostinės gatves važinėję ir automobilių signalais „Lietuvos ryto“ pergalę skelbę vilniečiai signalizavo nevienadienę šventę. Vilniuje atsirado komanda, kuri turi ateitį.

Paskutinių 2000-ųjų LKL finalo serijos rungtynių stenograma: minutė po minutės

1-3 min. „Lietuvos ryto“ spurtas, kurį tritaškiu baigia E.Elliottas – 6:0. Tolimu metimu rezultatą sušvelnina „Žalgirio“ įžaidėjas Ch.Garneris – 6:3.

4-6 min. Taškus pelno tik žalgiriečiai, kurie išsiveržia į priekį – 6:10.

7-9 min. Šeimininkai laimi atkarpą 9:0 ir vėl pirmauja – 15:10. Per šį spurtą dvitaškį ir tritaškį įmeta „Lietuvos ryto“ kapitonas A.Giedraitis.

11 min. Po E.Elliotto tritaškio vilniečių persvara išauga iki 8 taškų – 23:15.

14 min. „Žalgiris“ priartėja – 26:23.

15-17 min. „Lietuvos rytas“ šią atkarpą, per kurią A.Giedraitis įmeta du tritaškius, laimi 8:1 ir įgyja 10 taškų pranašumą – 34:24.

18 min. Sostinės klubas vis dar priekyje dviženkliu skirtumu – 37:27.

20 min. „Žalgiris“ sumažiną skirtumą iki 5 taškų – 37:32.

21 min. Antrąjį kėlinį dvitaškiu pradeda „Žalgirio“ lyderis M.Timinskas. Tritaškiu po keleto sekundžių atsako A.Giedraitis – 40:32.

22 min. Ketvirtą kartą prasižengia M.Timinskas.

25-26 min. „Lietuvos ryto“ puolėjas R.Šiškauskas įdeda kamuolį į krepšį, o po to dvitaškį pelno A.Giedraitis – 46:37.

27-28 min. Po E.Žukausko metimo skirtumas sumažėja iki 5 taškų – A.Okunskis įmeta tritaškį, A.Giedraitis – du taškus – 51:41.

30 min. „Lietuvos rytas“ įgyja 11 taškų persvarą – 56:45.

33 min. Aikštėje ir toliau dominuoja sostinės krepšininkai, kurių persvara jau 12 taškų – 60:48.

34-36 min. Kauniečiai spurtuoja 6:0 ir sušvelnina varžovų pranašumą – 60:54. „Lietuvos rytas“ vėl pabėga į priekį – 64:54.

37-39 min. „Žalgiris“ pakyla į lemiamą šturmą ir sumažina šeimininkų persvarą iki 2 taškų – 65:63.

40 min. Po netaiklaus R.Šiškausko tritaškio kamuolį atkovoja A.Macijauskas, kurį žalgiriečiai sustabdo prasižengdami. A.Macijauskas įmeta 1 iš 2 baudų – 66:63. Likus žaisti 18 sek. stabdydamas A.Macijauską penktą kartą prasižengia M.Timinskas. „Lietuvos ryto“ gynėjas įmeta abi baudas – 68:63. Likus 12 sek. dvitaškį įmeta D.Slanina – 68:65. Iki dvikovos pabaigos likus 11 sek. Vilniaus klubo pergalę 2 baudos metimais įtvirtina A.Macijauskas – 70:65.

Iš rungtynių protokolo

„Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 70:65 (37:32). Teisėjai V.Dovidavičius ir R.Brazauskas. 2000 žiūrovų. „Lietuvos rytui“ taškų pelnė: A.Giedraitis 27 (33 min., 6/9 dvitaškių, 5/5 tritaškių), A.Macijauskas 12 (25 min., 10/11 baudų), A.Okunskis 10 (8 atkovoti kamuoliai, 3 blokuoti metimai), E.Elliottas 8 (2/4 tritaškių), A.Šležas 7, R.Šiškauskas 4, R.Javtokas 2 (R.Jarutis); „Žalgiriui“: M.Timinskas (29 min., 4/6 dvitaškių, 2/3 tritaškių, 5 atkovoti kamuoliai) ir E.Žukauskas (32 min., 7/12 dvitaškių, 9 atkovoti kamuoliai) po 15, Ch.Garneris 11 (39 min., 3/4 tritaškių), M.Žukauskas (35 min., 2/10 dvitaškių, 5/5 baudų, 8 atkovoti kamuoliai) ir T.Masiulis (25 min., 3/7 dvitaškių, 1/4 tritaškių, 6 atkovoti kamuoliai) po 9, D.Slanina 6 (M.Butleris). Taiklumas: dvitaškiai 14/38 (37 proc.) ir 20/44 (45), tritaškiai 8/20 (40) ir 6/17 (35), baudos 18/22 (82) ir 7/8 (88). Atkovota kamuolių 31 ir 31, perimta 3 ir 3, klaidų 4 ir 9.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.