Portale lrytas.lt – rubrika „Atsukam laiką“. Čia prisimename per du pastaruosius dešimtmečius žurnale „Krepšinis“ ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotus ryškiausius reportažus ir interviu.
2000-ųjų žaidynėse Sesilio parko šaudykloje 34-erių D.Gudzinevičiūtė surinko 93 taškus ir pasiekė olimpinį rekordą. Tai buvo antrasis olimpinis aukso medalis nepriklausomos Lietuvos sporto istorijoje. Pirmąjį 1992 metais Barselonos žaidynėse iškovojo disko metikas Romas Ubartas.
D.Gudzinevičiūtės pergalę lėmė paskutinis šūvis – ji vienu tašku pralenkė prancūzę Delphine Racinet. 90 taškų surinkusi E Gao iš Kinijos iškovojo bronzos medalį.
Lietuvės auksas iškart pateko į istoriją tuo, kad moterų šaudymo varžybos tranšėjinėje aikštelėje į olimpiados programą Sidnėjuje buvo įtrauktos pirmąsyk. Todėl ir olimpinis rekordas – pirmasis šioje rungtyje.
Nervų karas šaudykloje
Elitinėse šaulių varžybose susirenka aukščiausio lygio sportininkai. Tokie tarpusavyje jau nesiaiškina, kuris taiklesnis. Svarbiausia – kuris tvirtesnis psichologiškai. Nugali įstengiantys maksimaliai susikaupti.
D.Gudzinevičiūtei tai sekėsi. „Buvo mano diena“, – šypsojosi olimpinė čempionė.
17 sportininkių iš pradžių šaudė tris serijas po 25 šūvius. Paskui liko šešios geriausios, kurios paleido dar po 25 šūvius.
Lietuvė atsidūrė priekyje po pirmosios serijos, numušusi 23 lėkštes. Tai pavyko dar trims olimpietėms, tačiau po antrosios serijos D.Gudzinevičiūtė tapo vienvalde lydere – 24 pataikymai, iš viso – 47 iš 50.
Trečiojoje serijoje mūsų šalies atstovė irgi prašovė tik sykį, ir finalą pradėjo būdama pirma – 71 taškas. Kinė E Gao atsiliko 3 taškais, Anne Focan iš Belgijos ir prancūzė D.Racinet – keturiais, vokietė Susanne Kiermayer – penkiais, rusė Jelena Tkač – šešiais.
Lėmė paskutinis šūvis
„Tikėjausi patekti į šešetą. Kai tai padariau geriausiu rezultatu, pradėjo smaugti atsakomybė sau. Pakliūtum į finalą šeštu numeriu ir liktum šešta – būtų visai šaunu. Bet kai pakliuvau pirma, oi kaip nesinorėjo būti šeštai“, – prisipažino D.Gudzinevičiūtė.
Finale lietuvė pataikė pirmus tris šūvius. Ketvirtas – pro šalį, paskui sutrupino 12 lėkštelių iš eilės. 17-as užtaisas tikslo nepasiekė, kiti trys vėl lėkė taikliai – 18 iš 20.
„Apsidairiau ir tapo aišku, kad kažkokį medalį vis tiek gausiu“, – tą akimirką pagalvojo šaulė.
Tuo tarpu D.Racinet šaudė tarsi robotas, nė sykio neklysdama. Kai D.Gudzinevičiūtė 21-uoju mėginimu vėl nepataikė, prancūzę ir lietuvę ėmė skirti vienas taškas.
Kitus tris šūvius pataikė abi pretendentės. Kadangi D.Gudzinevičiūtė kvalifikacinėse varžybose pasiekė geriausią rezultatą, finale ji šaudė paskutinė.
D.Racinet numušė 25-ąją lėkštelę iš eilės. Tribūnos pratrūko plojimais, o prancūzė apmirusi laukė lietuvės šūvio – jei ši nepataikytų, dėl aukso tektų persirungti.
D.Gudzinevičiūtė šovė. Būrelis šaudykloje buvusių lietuvių sustingo – taikinys lėkė toliau. Bet po akimirksnio nuaidėjo šūvis iš antro vamzdžio, ir lėkštė subyrėjo.
Gelbėjo kramtomoji guma
D.Gudzinevičiūtei aukso medalis buvo įteiktas ten, kur išmušė jos triumfo valanda – Sesilio parko šaudykloje, netrukus po varžybų.
– Ką pirmiausia pagalvojote po lemtingo šūvio? – čempionės paklausė „Lietuvos rytas“.
– Pirmiausia išgirdau, kaip pradėjo rėkti Vytas (sportininkės treneris Vytautas Blonskis. – Red.).
– Per varžybas nuolat kramtėte gumą, sustingdama tik prisitaikyti.
– Taip. Guma padeda šiek tiek užsimiršti. Šaudymas vyksta gana monotoniškai, ir aš su savo temperamentu sunkiai įsipaišau į šią sporto šaką. O kai gumą kramtai – kažką veiki.
Pagalvojo ir apie premiją
Lietuvos Vyriausybė prieš Sidnėjaus žaidynes įsipareigojo olimpiados čempionams bei prizininkams skirti premijas. Už aukso medalį D.Gudzinevičiūtei teko 400 tūkst. litų.
– Ar rungtyniaujant neužklydo mintis, kad galite tapti turtingesnė?
– Jei nuoširdžiai, mintelė prieš finalą buvo – va, bent užsidirbsiu geras žiemines padangas.
– O ar žinote, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) už olimpiados auksą yra pažadėjęs automobilį „Rover“?
– Ne, nežinojau. Labai miela. Aš važinėju vienuolikos metų „Ford Sierra“ – tokia labai guvi. Bet dabar bus proga atnaujinti automobilių parką.
Turi kapitonės laipsnį
Vilniaus priemiestyje Skaidiškėse gyvenanti D.Gudzinevičiūtė savo pagrindinę veiklą apibūdina taip – olimpinės rinktinės narė.
1998-aisiais jai teko palikti darbą fizinio pasirengimo ir sporto skyriuje prie Vidaus reikalų ministerijos. „Mūsų atsisakė taupydami lėšas. Bet norėčiau grįžti į policiją“, – prasitarė 178 cm ūgio olimpinė čempionė.
D.Gudzinevičūtė yra užsitarnavusi policijos kapitonės laipsnį.
Žvejyba vietoj medžioklės
Geriausias pasaulio šaules Sidnėjuje įveikusi lietuvė nemedžioja: „Esu humaniška. Ir šiaip medžioklė nepatinka. O žvejyba – labai“.
Žvejoti su draugėmis D.Gudzinevičiūtė važiuoja į Molėtų apylinkes, kartais – prie Musės upės. Laimikis? „Dabar jau pagauname. Įsigudrinome, mūsų laimikis periodiškai didėja. Paskutinį kartą prigaudėme kibirą gražių raudžių“, – šypsojosi sportininkė, kurios pomėgiu labiausiai gali džiaugtis jos augintinė katė Simba.
Kita šaulės laisvalaikio aistra – skaitymas. D.Gudzinevičiūtės lagamine į Sidnėjų atskrido septyni detektyvai. Keturis ji jau spėjo perskaityti.
Prieš startą – kietas miegas
„Artėjant startui skaičiau mažiau – ilgiau būdavau treniruotėse, paskui taupiau akis“, – pasakojo olimpinė čempionė.
Šaulė puikiai sutaupė ir nervus. D.Gudzinevičiūtė naktį prieš startą olimpiadoje miegojo taip kietai, kad neišgirdo pusę septynių ryto nuskambėjusio žadintuvo. Sportininkę teko žadinti į kambarį įslinkusiam treneriui.
Į Sidnėjaus olimpinį traukinį D.Gudzinevičiūtei pavyko įšokti vos ne paskutinę akimirką.
Tik 2000-ųjų liepos mėnesį paaiškėjo, kad Lietuvos sportininkė gaus vadinamąją „wild card“ – vardinį kvietimą toms sportininkėms, kurios neįveikė itin griežto aštuonių šaudymo atrankos varžybų barjero.
Pateko su vardiniu kvietimu
Tranšėjinėje aikštelėje Sidnėjuje rungėsi 17 šaulių.
12 jų pateko į žaidynes per pastaruosius trejus metus laimėjusios pasaulio čempionatus, atskirų žemynų pirmenybes bei planetos taurės varžybas. Dar penkios sportininkės, tarp jų ir Lietuvos atstovė, gavo specialius kvietimus.
LTOK tarpininkavo, kad Tarptautinė šaudymo federacija bei Tarptautinis olimpinis komitetas leistų startuoti D.Gudzinevičiūtei Sidnėjuje. Ir neapsiriko.
Turtinga titulų kolekcija
Pergalė olimpiadoje D.Gudzinevičiūtei tapo atpildu už pastaruosius kelerius metus, kai sportininkę buvo ištikusi krizė ir rezultatų kreivė smigo žemyn.
Bet dar iki Sidnėjaus šaulė sukaupė daug laurų. Jos kolekcijoje yra 1988 metų Europos čempionės asmeninėse ir komandinėse varžybose medaliai, 1989 metų pasaulio čempionės komandinėse varžybose titulas, 1992 metų Europos pirmenybių sidabras ir bronza.
1996-ųjų olimpiadoje Atlantoje D.Gudzinevičiūtė užėmė dešimtąją vietą. Praėjus ketveriems metams Lietuvos šaulė užkopė ant aukščiausios bet kuriam sportininkui viršūnės – tapo Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempione.
D.Gudzinevičiūtei ir jos treneriui V.Blonskiui po pergalės rankas paspaudė Sidnėjuje viešėjęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
„Man dar sunku suvokti, ką padariau“, – prisipažino D.Gudzinevičiūtė, tyliai atvykusi į olimpiadą, bet iškovojusi pergalę – nelauktą ir varžovėms, ir kiek netikėtą, bet tuo saldesnę saviškiams.
