Vieniems neįtinka jų kalbėjimo manieros, kitiems – komentavimo būdas. Tretiems šie komentatoriai neįtinka tiesiog be reikšmingos priežasties.
„Yra tokia kategorija žmonių, kurių gyvenimo prasmė yra bambėti. Bet jeigu jiems taip geriau, kodėl turėtume tai drausti? Tegul bamba“, – portalui lrytas.lt sakė jau penktąjį pasaulio čempionatą komentuojantis N.Kesminas.
43 metų žurnalistas pabrėžia, kad komentatoriaus darbas nėra paprastas. Tai įrodo praeityje televizijoje vykę komentatorių mūšiai.
„Tie, kurie ten dalyvavo ir pabandė, manau, dėl komentatorių daugiau nebebumba“, – sakė N.Kesminas.
Jis nesijaučia visada teisus ir kitų neišmanėliais nevadina. N.Kesminas stengiasi įsiklausyti į konstruktyvią kolegų komentatorių ar tiesiog futbolo aistruolių nuomonę.
Bet interneto komentarų apie savo darbą jis neskaito.
„Su visa pagarba žmonėms, kurie ten rašo, komentaruose randu nedaug protingų dalykų. O skaityti 200 komentarų, iš kurių tik du priverčia tave pamąstyti, yra laiko gaišimas. Ypač čempionato metu, kai ir taip turi ką veikti“, – tvirtino N.Kesminas.
Apie tai, kaip bėga komentatorių kasdienybė nesuvaldomu pasaulio futbolo čempionato ritmu, lrytas.lt interviu su N.Kesminu.
– Gal yra žmogus, į kurio kritiką visada atsižvelgiate?
– Jų netrūksta toje pačioje televizijoje, kur kolegos išsako pastabas. Dažniausiai bendraujame su LRT sporto redakcijos vadovu, kalbininkais. Pasikalbame ir su kolegomis komentatoriais iš kitų televizijų. Būna, kad karštai pasiginčijame. Tiesa, kiekvienoje diskusijoje nebūtinai turi priimti tai, ką tau sako. Bet reikia į viską įsiklausyti, o tada pasidarai savo išvadas. Komentatoriai drauge stengiamės, kad mūsų darbo kokybė gerėtų ir žiūrovui būtų smagiau.
– Dar nebuvo kilusių minčių, kad viskas, užtenka, užleidžiu vietą kitiems, jau geriau aš iš šalies kritikuosiu?
– Man šis darbas patinka. Jei jis nepatiktų ir nusibostų, to paprasčiausiai nedaryčiau. Bet man komentavimas yra smagus užsiėmimas. Drauge ir darbas. Gerai leidžiu laiką netgi dirbdamas.
– Nuo birželio 12-osios kasdien komentuojate po 1–2 rungtynes. Ar futbolas dar nelenda per gerklę?
– Ne. Futbolas man niekada nelindo per gerklę. Juolab pasaulio čempionatas visada yra futbolo šventė. Manau, kad ne man vienam.
– Kaip kinta jūsų entuziazmas komentuoti vykstant čempionatui?
– Entuziazmas banguotas. Čempionatą pradedi entuziastingai, džiaugiesi pradžia. Pirmojo turo pabaigoje ir antrojo pradžioje prislopsti, nes juntamas darbo krūvis. O vėliau prasideda rokenrolas: trečiajame ture nebevaržai emocijų, nes viskas svarbu ir reikšminga. Atkrintamosiose – dar labiau.
– Toks įtemptas tvarkaraštis nevargina?
– Sunku dėl laiko. Su T.Meškoniu kalbėjome, kad pripratome prie naujojo gyvenimo ritmo. Bet Tautvydas sako: palauk, o kaip grįšime atgal? Tai gali būti netgi sunkiau. (Šypsosi.) Dabar gyvenu kaip naktinių klubų didžėjus. Keliesi 12 valandą ir žinai, kad darbas televizijoje prasideda apie 18 val. ir baigiasi trečią nakties. Jei čempionatas vyktų Europoje, būtų įprasta dirbti savo laiku. Tačiau pripratau.
– Ar vėlyvas rungtynių tvarkaraštis yra vienintelis sunkumas, su kuriuo tenka susidurti?
– Ir aš, ir Tautvydas esame pakankamai patyrę. Daug metų dirbame šį darbą, tad šalutinio poveikio neturėtų būti. Dirbi, kaip esi įpratęs, kaip įpratinęs save. Kokių nors didelių skirtumų, palyginti su darbu, kurį atlikdavome ankstesniuose čempionatuose, tarsi ir nėra.
– Tai darbo pobūdis pasaulio čempionate Brazilijoje nuo kitų nesiskiria?
– Skiriasi tik patys čempionatai. Darbas nėra monotoniškas, nes kaskart randi naujų dalykų. Pats futbolas tau pateikia kažką nauja. Tai nėra darbas, kuriame skaičiuotum, kiek dienų liko iki čempionato pabaigos, ir tas dienas kalendoriuje braukytum kryžiukais. Tai yra futbolo šventė, ir smagu, kad galiu joje dalyvauti.
– Kaip pasaulio čempionato metu atrodo jūsų diena?
– Be komentavimo, dar turiu aibę kitų reikalų. Keliuosi apie 11 valandą. Rytinė kava, pusryčiai, ir neriu į visus reikalus stačia galva. Reikia pasidairyti, ką per naktį parašė tarptautiniai interneto naujienų portalai, ką surašė lietuviai. Turi domėtis naujienomis, nes negali eiti į futbolą nepasiruošęs. Čempionato metu kasdienis futbolo naujienų srautas yra daug intensyvesnis nei įprastai.
– Kaip atrodo jūsų darbo stalas ir kompiuterio ekranas per rungtynes?
– Kompiuterio ekranas standartinis. Darbo stalas atrodo taip: yra du monitoriai, vienas – signalui priimti, kitas – televizinis variantas. O prireikus internete pasiieškau, ko man reikia. Nesu tas komentatorius, kuris daug dirba su popieriais. Pavyzdžiui, kolegos T.Meškonis ar M.Vojevodinas prisikrauna gerokai daugiau popierių nei aš. Man užtenka kompiuterio. Jei reikia ką nors skubiai susirasti, šiais laikais tai nėra didelė problema.
– Ką komentatoriai veikia per rungtynių pertrauką?
– Jei komentuoji rungtynes 1 val. nakties, pirmas dalykas, kurį darai – bėgi atsinešti kavos. (Šypsosi.) Kitaip nelabai ir įmanoma. Biologinis laikrodis neišsijungia. Nors organizmą pripratini gyventi tuo režimu, vis tiek tokiu metu ima miegas.
Kartais reklamų bendra trukmė yra 5 minutės, o kitas 10 minučių turi kalbėti. Kitu atveju 10–12 minučių pasivaikštai, pažiūri pro langą, atsineši kavos. Bet jei būna taip, kad kalbi tris minutes, reklamą rodo dvi, o po to vėl turi kalbėti, suprantama, kad iš darbo vietos taip ir nepakyli.
– Ar po rungtynių jaučiatės išsekęs?
– Netgi sakyčiau, kad tuomet jaučiuosi lengvai pakylėtas. Nesakau, kad dėl įtampos. Tiesiog mačo metu turi būti susikaupęs, visą laiką dalyvauji rungtynėse. Todėl po staigaus persijungimo iš intensyvaus darbo režimo į nieko neveikimą išeini lengvas. O tada, nelygu savijauta, iškart griūni miegoti. Būna, kad įtampa vis dar palaiko tonusą, todėl ne iš karto pavyksta užmigti.
– Sunku komentuoti mačą 1 valandą nakties?
– Gal tai ir sudėtinga, bet, kita vertus, tai laikas, kai televizijoje tvyro visiška ramybė. Visame pastate lieka 3–4 žmonės, niekas tavęs neblaško. Ateini, psichologiškai nusiteiki, kad baigsi darbą trečią nakties, ir tiesiog dirbi.
– Kurias rungtynes komentuoti buvo sunkiausia?
– Prancūzijos ir Hondūro. Jos buvo kaip tik po naktinio maratono, nes 4 val. ryto komentavau Dramblio Kaulo Kranto ir Japonijos mačą. Pats jutau, kad truputėlį „plaukiu“.
Bet labai sunkių rungtynių nebūna. Domiuosi futbolu globaliai, toks mano darbas. Aišku, kur kas daugiau išmanau apie europietišką futbolą, bet visada žinau svarbiausias naujienas ir nepraleidžiu pagrindinių įvykių iš kitų žemynų. Netenka lįsti į visiškai nežinomus dalykus, nebūna taip, kad pirmą kartą matyčiau komandą, nežinočiau, kas ji tokia ir su kuo valgoma.
– Ar komentuojant rungtynes jau pasitaikė kokių nors kuriozų?
– Juos geriau turėtų matyti žiūrovai. Pats tokių dalykų kol kas nepastebėjau. Techninių trukdžių nebuvo. LRT dirba profesionaliai, ne pirmą kartą jie imasi didžiulių sporto renginių. Daugiau įtampos būna per kompleksinius renginius, pavyzdžiui, per olimpiadą. O futbolo čempionate viskas gana paprasta. Jie gauna signalą, susidėlioja reklamos pauzes, pasako mums, kada kalbėti, kada patylėti, kada įsijungti ir išsijungti.
– Tai jums penktasis pasaulio futbolo čempionatas. Jūsų balsą, komentuojantį svarbiausias futbolo rungtynes, girdime jau nuo 1998-ųjų. Kaip per tuos metus keitėsi jūsų komentavimo stilius?
– Periodiškai stengiuosi pakeisti repertuarą, komentavimo stilistiką. Jei darytum tą patį ir taip pat, žmonėms nusibostum. Manau, kad kiekvienas komentatorius laikui bėgant keičiasi. Jei lygintume mane ar T.Meškonį 1998 metais su dabar, pastebėtume skirtumą. Tam įtakos turi ir pats besikeičiantis futbolas. Galbūt ir mes jau kitaip žiūrime į futbolą.
Įtaką daro ir užsienio komentatoriai. Kažkas sako, kad rusai yra „superturbo“ komentatoriai, kažkas – kad anglai. Bet nemanau, kad reikia ieškoti kokių nors mokyklų. Bet kurioje valstybėje yra geresnių ir prastesnių komentatorių. Vis dėlto nesame futbolo šalis, todėl į pasąmonę skverbiasi tai, ką išgirsti kitomis kalbomis. Kuria kryptimi eina užsienio komentatoriai, ten norom nenorom judame ir mes.
– Komentuodamas šį čempionatą Brazilijoje ką nors darote kitaip?
– Ko nors išskirtinio nedarau. Dažniausiai tokie dalykai nutinka spontaniškai, kai, atradęs ką nors nauja, supranti, kad tai buvo neblogai. Tada kurį laiką bandai tuo naudotis. Bet neilgam, nes jei dvejus metus kartosi tą patį, žiūrovui būsi neįdomus.
