Tokiomis antraštėmis Prancūzijos dienraščiai pasitiko šalies futbolo rinktinės pralaimėjimą Europos čempionato finale.
Porą dienų po pergalės pusfinalyje prieš pasaulio čempionę Vokietiją trukusios rožinės Prancūzijos svajos staiga ėmė ir sudužo į Portugalijos pastatytą, žaidimu nežibančią, bet vis dėlto tvirtą sieną.
Nusivylimo antraštes lydėjo į marškinėlius įsikniaubusių, ašaras slepiančių arba už galvos susiėmusių šalies futbolininkų nuotraukos.
Praleistos progos kartėlis
„Istorija nepasikartos. Prabėgus 32 metams po Michelio Platini karūnavimo, 18 metų po Zinedine’o Zidane’o rečitalio prieš Braziliją per pasaulio čempionato finalą 1998-aisiais, Didier Deschamps’o vyrai suklupo prieš portugalus be genijaus savybių, bet turinčius daugiau realizmo“, – aimanavo nacionalinis sporto dienraštis „L’Equipe“.
Lig šiol namuose per didžiąsias futbolo pirmenybes Prancūzijai, šio „Euro 2016“ šeimininkei, paprastai šypsojosi laimė.
Praėjus pirmosioms košmariško kartėlio akimirkoms – prieš finalą beveik niekas neabejojo, kad pergalę nusiskins jų šalies rinktinė, buvo lažinamasi tik dėl įvarčių skaičiaus – prancūzai guodėsi bent vienu: „mėlynosios“ rinktinės vyrai šįkart neturi dėl ko raudonuoti.
„Ačiū, „mėlynieji“, Ačiū, ponai“, „Ačiū už šias akimirkas“ – skelbė antraštės nacionaliniame „Le Parisien“, „L’Humanite“ ir regioniniame „La Voix du Nord“ dienraščiuose.
Prancūzijos futbolininkai neturi dėl ko raudonuoti, nes ne tik prasiskynė kelią iki „Euro 2016“ finalo, bet iš esmės netgi geriau žaidė už pergalę pagaliau išplėšusią Portugaliją.
„Prancūzija prabunda su praleistos progos kartėliu“, – konstatavo „L’Equipe“.
Tautos meilė – graži pergalė
Proga išties apmaudžiai praleista. Bet prarasta gal ne viskas.
„Naujajai futbolininkų kartai pavyko vėl išausti meilės juostą tarp „mėlynųjų“ ir sirgalių tautos“, – svarstė regioninis dienraštis „L’Est Republicain“.
„Jie išsikovojo tautos meilę ir laikui bėgant supras, jog tai – pati gražiausia pergalė“, – filosofavo kitas Prancūzijos rytinio regiono dienraštis „Les Dernieres Nouvelles d’Alsace“.
„Šis Europos čempionatas pažadino tautą. Europos čempionato įžiebta nacionalinė ugnelė prancūzams padeda atsigauti“, – guodėsi dienraštis „L’Union“, priminęs, jog sekmadienį Prancūzijos trispalvės vėl plevėsavo ant langų kaip po šiurpių 2015 m. lapkričio išpuolių. Tik šįkart vėliavos buvo linksmos.
Milijonui – šventė
Tiesa, sakyti, jog visa Prancūzija vaikščiojo nukabinusi nosį, vis dėlto būtų neteisinga.
Nuaidėjus „Euro 2016“ finaliniam švilpukui beveik milijonas šalies piliečių svaigo iš laimės, glebėsčiavosi, bučiavosi.
Tiek Prancūzijoje gyvena išeivių iš Portugalijos, save jau laikančių prancūzais, bet išlaikiusių stiprius bendruomeninius ryšius ir dvigubą pilietybę.
O prieš „Euro 2016“ finalą ne vienas linksmai filosofavo, kad nesvarbu, kuri komanda laimės, jie vis vien bus čempionai. Juolab kad rezultatyviausias Prancūzijos rinktinės žaidėjas Antoine’as Griezmannas taip pat turi portugališkų šaknų.
