Ne mažiau tokie čempionatai svarbūs ir verslo žmonėms. Šalys visada rungiasi tarpusavyje dėl teisės juos organizuoti. O tokią teisę gavusios visada skaičiuoja pelną, kai jis baigiasi. Juk investuoti pinigai į stadionų atnaujinimą, naujų statybą ir visos infrastruktūros kūrimą atsiperka su kaupu. O kur dar viešbučiai, restoranai, ir taip toliau.
Na, bet turbūt svarbiausias dalykas yra čempionatą rengiančios šalies žmonių svetingumas ir nuoširdumas. Jei pamatyti gražūs šalies vaizdai ir patirti teigiami įspūdžiai laikui bėgant pamažu išsitrina iš atminties, tai koks nors užgaulus žodis ar storžieviškas poelgis paprastai žmogui ilgam įstringa, ir gali sugadinti visą įspūdį.
Nedidelis tokio pobūdžio incidentas, apie kurį rašo Rusijos žiniasklaida, įvyko birželio 19-osios rytą Maskvos geležinkelio stotyje, kur atvyksta traukiniai su sirgaliais prieš Rusijos ir Egipto rungtynes.
Išlipęs iš traukinio vienas rusas nusprendė pasidalinti būsimo mačo prognoze su varžovų sirgaliais, kurie perone užtraukė savo tautišką giesmę. Kad svečiams nekiltų jokių abejonių dėl jo prognozės tikslumo, vyras, nerinkdamas eufemizmų (neutralių žodžių ar posakių, vartojamų vietoje nešvankaus ar šiurkštaus žodžio. – Red.) mačo baigčiai nusakyti, išsakė ir savo požiūrį į svečius, kalbą paįvairindamas rusišku folkloru su necencūrinės leksikos elementais.
Ir čia, kaip toje Krylovo pasakėčioje apie vilką ir ėriuką: „ir reikėjo gi bėdai atsitikti!“. Paaiškėjo, kad Egipto nacionalinės komandos sirgaliai studijavo Maskvos Gubkino universitete ir puikiai moka ne tik literatūrinę rusų kalbą, bet ir liaudišką, su visais triaukščiais „matais“.
Atsakas buvo duotas nedelsiant ir su afrikietišku temperamentu. „Su faraonų vaikais taip nesielgiama“, – išpyškino vienas iš svečių ir nežinia, kuo viskas būtų baigęsi, jei nebūtų skubiai atvykusi policoja.
Egiptiečiui beliko su kartėliu pastebėti: „Mes pas tave į svečius atvažiavome, kam tu taip?“
Parengė Leonas Grybauskas
