This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Po dviejų futbolo rinktinės pralaimėjimų – D. Šembero nuosprendis dėl iškeltų tikslų

Rokas Suslavičius

 D.Šemberas įvertino rinktinės startą Tautų lygoje.
Lietuvos rinktinė nusileido Juodkalnijai.
Lietuviai pralaimėjo Juodkalnijai.

Lietuvos futbolo rinktinė penktadienį ir pirmadienį sužaidė dvejas rungtynes naujame UEFA Tautų lygos turnyre. Pirmoji akistata su Serbijos nacionaline komanda buvo pralaimėta 0:1, tačiau rinktinės treneris Edgaras Jankauskas išbandė naują taktinį išsidėstymą ir žaidimas nuteikė pozityviai.

Vis tik pirmadienio susitikimas su Juodkalnijos komanda gražino į realybę. E.Jankausko eksperimentai visiškai nepasiteisino, buvo pralaimėta 0:2, o žaidimas nebuvo mielas akiai.

„Iš tikro pirmosios rungtynės buvo pavykusios, komandos veiksmuose matėsi pasitikėjimas, užtikrintumas, kiekvienas žaidėjas žinojo savo funkcijas ir užduotis aikštėje. Šios rungtynės galėtų būti atspirties taškas ateičiai. Tačiau dvikovoje su Juodkalnija susidūrėme su didelėmis problemomis“, – rinktinės žaidimą įvertino buvęs ilgametis nacionalinės komandos žaidėjas Deividas Šemberas.

2005 metais su Maskvos CSKA klubu UEFA taurę laimėjęs futbolininkas su lrytas.lt pasidalino savo mintimis apie Lietuvos rinkinės startą Tautų lygoje.

– Kaip vertinate pirmąsias Lietuvos rinktinės rungtynės su Serbija?

– Šiame susitikime bendras vaizdas paliko tikrai gerą įspūdį. Turėjome ir patys kūrėme pavojingus momentus prie serbų vartų tiek poziciniame puolime, tiek kontratakomis. Tikrai nuteikė optimistiškai. Tiesa, atrankos ciklų į Europos ar pasaulio čempionatus pradžia, dabar Tautų lygos startas, visuomet teikia vilčių, bet vėliau mes susiduriame su problemomis ir norime rezultato nepasiekiame.

– Kokios priežastys galėtų lemti tai, kad rinktinė startuoja neblogai, o vėliau žaidimas prastėja?

– Atsakyti į šį klausimą, kodėl taip yra – sudėtinga. Man asmeniškai sunku atsakyti. Šiuos klausimus turėtų atsakyti treneriai, kurie formuoja komandą. Žiūrint vaizdą iš šalies, per televizorių gilesnę analizę daryti yra sudėtinga.

– Kaip vertinate rungtynėse su Serbija Edgaro Jankausko pasirinktą taktiką žaisti penkiais gynėjais?

– Mano nuomone, žaidėjai turi būti labai aukšto meistriškumo, kurie per trumpą laiką sugebėtų įgyvendinti schemos pakeitimus. Nežinau ar tai gavosi spontaniškai, ar ne, bet žaidėjai labai efektyviai su šia užduotimi susitvarkė. Tačiau, rungtynėse su Juodkalnija ši schema visiškai neveikė.

AP nuotr.

– Pirmadienį Lietuvos komanda pralaimėjo Juodkalnijai 0:2, o E.Jankauskas eksperimentavo su sudėtimi. Dešinio gynėjo pozicijoje buvo pastatytas žaisti labiau atakuojančio tipo saugas Justas Lasickas, o gynybos viduryje šalia jo žaidė Povilas Leimonas. Daugelis ėmė kalbėti, kad rungtynes E.Jankauskas pralaimėjo būtent šiuo sprendimu. Kaip jūs vertinate tokius sudėties pokyčius?

– Reiktų pradžioje suvokti, kodėl buvo daromi tokie pakeitimai. Ar dėl traumų, ar dar dėl kažko. Nuovargio tikrai negalėjo būti, nes profesionaliam futbolininkui trijų dienų atsistatymui pilnai užtenka.

Reikėtų klausti trenerio, kodėl buvo pasirinkti būtent šitie žaidėjai. Minėti futbolininkai susidūrė su naujo išsidėstymo įgyvendinimo problemomis. Tačiau treneris turėjo reaguoti ir daryti pokyčius. Mano nuomone, galbūt reikėjo rungtynių eigoje E.Vaitkūną iš kairės gynybos pusės perkelti į dešinę, o J.Lasicką į kairę. Reikėjo ieškoti sprendimų, kaip nugesinti per vieną kraštą besitęsiančias atakas.

Žinoma, jokių būdu nenoriu kaltinti tik Justo ar Povilo, nes pirmadienį rungtynėse visa komanda atrodė ne sava. Pralaimėtos saugų dvikovos, puolėjai nepalaikė kamuolio ir gynybai neleido atsikvėpti. Buvo daug aspektų, kurių neįgyvendino visa komanda, o ne atskiri žaidėjai.

Realiai geru žaidimu išsiskyrė tik mūsų vartininkas Ernestas Šetkus. Greičiausiai ,šiai dienai tai yra geriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas. Iš kitų lyderių pritrūko iniciatyvos. Mums trūksta drąsos, jaučiasi kažkoks susikaustymas.

– Per dvejas rungtynės buvo skirti net trys 11 metrų baudiniai į Lietuvos vartus. Ar tai tebuvo kažkoks atsitiktinumas ar galima įžvelgti gynybos klaidų tendencijas?

– Aš nematau kažkokios tendencijos, tai buvo grubios individualios klaidos. Reikia pripažinti, kad 11 metrų baudiniai buvo paskirti teisingai.

Scanpix.com. nuotr.

– Prieš Tautų lygos turnyrą buvo iškeltas tikslas neiškristi iš C diviziono. Po pirmųjų dvejų rungtynių liekame paskutiniai su nuliu taškų. Ar dar įmanoma pasiekti šį tikslą?

– Kalbant apie tikslus, tai iš viso man yra keista norėti tik neiškristi. Manau, kad žaidėjams reikia kelti aukštesnius siekius, galbūt virš galimybių ribų. Aš esu tikras, kad mes galime pasiekti gerus rezultatus su visomis grupės komandomis. Juk tuos pačius rumunus išvykoje esame nugalėjo 3:0.

O šiaip keista, kad tikslus organizacijoje kelia trenerių kolektyvas, o ne federacijos vadovai, Vykdomasis komitetas. Man tai keista, bet jei taip yra Lietuvos futbole, ką padarysi.

Bet po šitų dvejų pralaimėtų rungtynių, manau, nebeįmanoma išlikti C divizione.