N. Kesminui prieštaraujantis V. Urbonas gavo žurnalisto kirtį: „Kur jūs matote gėrį?“

Lietuvos futbolo rinktinė, vedama pavasarį paskirto naujojo stratego 52-iejų Valdo Urbono, galiausiai metus baigė taip laukta pergale – lietingai žvarbiu oru LFF stadione kontroliniame mače 1:0 palaužė po Europą keliavusią ir apie pavasarį savo šalyje svajojusią Naująją Zelandiją.

Valdas Urbonas ir Nerijus Kesminas<br>lrytas.lt koliažas
Valdas Urbonas ir Nerijus Kesminas<br>lrytas.lt koliažas
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>Scanpix nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>Scanpix nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>IS/Scanpix.com nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>IS/Scanpix.com nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas metus baigė pergalingai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nerijus Kesminas 
Nerijus Kesminas 
Nerijus Kesminas 
Nerijus Kesminas 
Nerijus Kesminas <br>V. Ščiavinsko nuotrauka iš archyvo
Nerijus Kesminas <br>V. Ščiavinsko nuotrauka iš archyvo
Nerijus Kesminas <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nerijus Kesminas <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė sezoną baigė pergale mače su Naująja Zelandija.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Dec 9, 2019, 8:49 PM, atnaujinta Dec 9, 2019, 10:34 PM

Tačiau tai buvo vos vienintelis spindulėlis V.Urbono kuriamame rinktinės pasaulyje – atrankose į Europos ir pasaulio pirmenybes lietuviai jau treji metai klibinkščiuoja be laimėjimų.

Pastarąjį kartą lietuviai triumfavo dar 2016-siais, kai 2:0 nurungė Maltą – po to nacionalinė ekipa, dar vedama Edgaro Jankausko tik rinko riebius antausius ne tik nuo kur kas galingesnių komandų, bet ir panašaus pajėgumo ekipų.

Skaudžiausios nesėkmės pastaruoju metu komandos laukė akistatoje su Liuksemburgu, kuriam buvo pralaimėti 1:2, o namie sužaista lygiosiomis 1:1.

Apie triuškinamus rezultatus su Portugalija – 0:6 ir 1:5, Serbija – 1:4 bei Ukraina – 0:3 vargu ar verta kalbėti.

Kas kaltas, kodėl šalies futbolas ir toliau atranda vis gilesnius dugnus. Lrytas.lt kalbėjosi su šalies rinktinę jau dešimtyje mačų paskui save vedančiu treneriu Valdu Urbonu ir garsiausiu futbolo komentatoriumi žurnalistu 48-erių Nerijumi Kesminu, su kuriais pabandė išsiaiškinti, ar turi ši sporto šaka ateitį Lietuvoje.

– Nerijau, metų pradžioje pasakėte, kad užimti rinktinės trenerio postą reikia drąsos. Toks žmogus atsirado, kačiau dabar V. Urbonas yra kalamas prie kryžiaus už visus nacionalinės ekipos trejų metų rezultatus. Tai drąsiai pasielgė treneris ir kodėl jūs pirmasis eilėje stovite su plaktuku su vinimis?

– (Nerijus Kesminas – N.K.) Na, tikrai nestoviu su tais vinimis prie kryžiaus. Aš sakiau dėl šio posto panašiai – šiuo atveju lipantis į „Titanic“ laivą jau iš anksto žino, kas jo laukia.

Tad tokia čia ir drąsa. Iš tikrųjų aš bandau atkreipti dėmesį į sistemines futbolo bėdas, o ne kalti trenerį už jo atėjimą prie nacionalinės komandos vairo.

Juk futbolo specialistas ateina treniruoti tuos žaidėjus, kurie pas jį atvažiuoja kartą per kelis mėnesius.

Bėdos futbole prasideda ne nuo rinktinės, o nuo vaikų futbolo – tu šiai dienai turi tokius futbolininkus, kurie yra pasiūloje ir geresniais jie netaps, nes vėlu. Jų nepakeisi. Trenerio pozicija yra labiausiai matoma ir jį kritikuoti yra įprastas dalykas.

Tačiau šiuo atveju yra bėda ne treneris Urbonas ar Jankauskas ar net Pankratjevas – Lietuvos futbolas serga labai stipriai ir tai reikia aiškiai pasakyti.

– Gerbiamas rinktinės treneri, N.Kesminas ne kartą viešai jums mėtė kritikos strėles, kad per visą jūsų dešimties mėnesių vadovavimo laikotarpį jūs taip ir nesugebėjote „sudėlioti“ rinktinės stuburo.“Jo nėra“, tai bestuburė rinktinė“, – kalbėjo žurnalistas. Kodėl? Ir ar taip yra?

– (Valdas Urbonas – V.U.) Džiugu, kad šalia sėdi ir pats žurnalistas N.Kesminas – galime vienas kitam į akis pasižiūrėti, nes iš tikro, jis būna už taip vadinamos širmos: anapus televizijos ekrano ir iš ten skelbia savo nuomonę.

Jei kalbėsime apie kritiką, vis dėlto norėtųsi, kad ji nebūtų tik dėl kritikos, o gerintų situaciją Lietuvos futbole.

Jei šnekėti apie taip vadinamą stuburą, tai praėjo aštuonios Europos čempionato atrankos rungtynės ir aš iš arti, kur jau arčiau, susipažinau su situacija rinktinėje – pamačiau futbolo piramidės viršūnę.

Tikrai nesutikčiau, kad rinktinė yra bestuburė ar turi kažkokių nukrypimų. Galima labiau diskutuoti apie sistemines klaidas, tačiau šiai dienai tie futbolininkai, kurie atstovavo Lietuvos ekipai atrankos ciklo metu, yra geriausi šalyje ir tikrai motyvuoti rodyti gerus rezultatus.

Tačiau sporte būna ir taip, kad ne tik nuo psichologinio nusiteikimo ar noro priklauso galutinis rezultatas. Į tai taip pat reikia atsižvelgti.

Technika, taktika, fizinis pasirengimas – reikia plačiau ir į tai pasižiūrėti. Noriu pasakyti, kad nė vienam žaidėjui dėl jo noro padėti rinktinei, jo atsidavimo, siekio kuo geriau reprezentuoti Lietuvą, pretenzijų neturiu.

Taigi, galime diskutuoti, ką reikėtų padaryti, kad Lietuvos futbolui vis dėlto būtų geriau, o ne kritiškai rodyti pirštais į besistengiančius aikštėje žaidėjus – tokiam pokalbiui erdvės tikrai daug...

– Nerijau, savotiškai piktinatės, kad V.Urbonas per atranką išbandė 30 futbolininkų. Buvęs strategas E.Jankauskas į komandą kvietė apie pusšimtį žaidėjų – kokios gali būti pretenzijos šiam specialistui, kuris ieško kelių iš aklavietės, į kurią jis įstumtas ne savo noru?

N.K. – Gal tik aš taip matau, tačiau visiškai nesimato rinktinės krypties ir progreso. To progreso nėra rinktinėje. Suprantate, dviračio išradinėti nereikia – pasaulio stipriosios rinktinės turi aiškią komandos ašį, kurią įprastai sudaro vidurio gynėjų pora bei atraminiai saugai – visą kitą galima aplipdyti taip vadinama „mėsa“.

Bet per tuos V.Urbono dešimt vadovavimo mėnesių taip ir nepamačiau, kur mes einame, kodėl mes ten einame.

Yra objektyvių priežasčių – futbolininkų traumos, atsirado būtinybė kartų kaitai. Tačiau šiuo atveju nežinia kur einame, man sunku logiškai suprasti tą blaškymąsi ir sunku tai įvertinti.

– Bet E.Jankauskas dar daugiau žaidėjų išbandė ir taip pat neturėjo bet padoraus rezultato.

N.K. – Tai rezultato nebus. Apsiraminkime. Pasižiūrėkime į Belgijos sėkmės istoriją, kur per 12 metų šios šalies rinktinė iš nykštuko tapo pirmąja FIFA pasaulio reitinge.

Belgija daug ką aukojo: rezultatą, prestižą – tuomet pas juos rinktinėje žaidė tas pats septyniolikmetis Romelu Lukaku, kuris buvo metamas į mėsmalę su dukart už jį geresniu puolėju. Nes jiems to reikėjo – galvojo apie ateitį.

Tai dabar aš nesuvokiu, kodėl Lietuvos rinktinėje dabar žaidžia vidurio gynėjo pozicijoje 32 metų futbolininkas, kuris nuo scenos nueis po metų-dviejų.

Dar suprasčiau, kad jis būtų galva geresnis, bet dabar. Bet ir su visa pagarba tam futbolininkui... Tiesiog keista, nebandau primesti savo nuomonę, tačiau tai labai keista.

– Treneri, jums reikėjo laukti 10 rungtynių, kol nacionalinė komanda jums iškovojo pirmąją pergalę – tiesa, ne oficialiose rungtynėse, o kontrolinėse su Naująja Zelandija. Bet ir po pergalės išgirdote klausimą apie galimą atsistatydinimą iš pareigų, nes Europos atrankoje komanda sužaidė tragiškai. Lietuvos futbolas nuo 2016 metų patyrė 20 pralaimėjimų, dukart sužaidė lygiosiomis, įvarčių santykis tragiškas – 12-71, 37 mėnesiai be oficialių pergalių. Jums to reikia?

V.U. – Žinote, savo asmeninių pasirinkimų nenorėčiau komentuoti. Labiau norėčiau sugrįžti prie klausimo, kurį palietė Nerijus, jog jis nemato visumos ar sistemos.

Kai ateini į naują vietą, turi pasižiūrėti, kas darosi, kokios tendencijos – aš tikrai turėjau ir turiu rinktinės viziją. Sutinku, kad būtinas stabilumas rinktinėje, tačiau tam taip pat reikia privalomų akcentų.

Pavyzdžiui, norėjosi, kad vartininko pozicija būtų stabilesnė, tačiau buvome priversti išbandyti net 4 vartų sargus.

Jei šnekėsime apie žaidėjus, tai atsiranda traumų klausimas, atsiranda akcentai „žaidžia-nežaidžia“ savo klube, pačios komandos pozicija nacionalinės ekipos atžvilgiu – kaip matome, atsiranda begalė povandeninių srovių.

Ir kai reikia priimti sprendimus, greičiausiai Nerijus tikrai neturi tos platesnės informacijos, o man reikia sudėlioti viską taip, kad ekipoje būtų mintis ir logika.

Apie žaidėjų pasirinkimus rinktinei esu pasirengęs kalbėti, nes nė vienas sprendimas nepriimamas spontaniškai – jokių eksperimentų su rinktine aš nedarau.

Mes siekiame suformuoti nacionalinės ekipos branduolį ir jau metus tai vyksta. Ir tęsiasi: turime aiškią viziją, jog ta grupė žmonių, kuri pateko į rinktinę, suprastų, ką ji daro.

Galime spręsti dėl vieno ar kito žaidėjo pozicijos – tiek Nerijus, tiek ir aš esame subjektyvūs, tačiau galutinį sprendimą juk vis tiek priima treneris.

Vis dėlto norėčiau atkirsti kritikams: mano nuomone, rinktinė progresuoja, tačiau pamatyti tą progresą sutrukdė grupės komandos, kurios tiesiog neleido mums pasirodyti. Tai per stiprios komandos.

N.K. – O juk kitaip ir nebus, mes greitai visų atrankų burtų katile būsime paskutiniai ir turėsime tik kur kas galingesnes komandas, o ne mūsų lygio.

V.U. – Kas bus, tai dar pamatysime. Taip, reikia galvoti apie šią dieną ir rytojų, tačiau jei galvosime apie tai, kad kitąmet mūsų lauks dar vienas krachas ar laidotuvės, tai niekada iš to uždaro rato neišeisime.

Manau, tik mąstant pozityviai įmanoma siekti tikslų – man atspirties taškas yra dvikova su Naująja Zelandija, kuri nėra kažkur visiškai toli reitinguose nuo mūsų – arčiau mūsų pajėgumo ir rinktinių katilo. Pasižiūrėkime į tą mačą ir pamatysime daug pozityvo, pastangų, gero žaidimo.

N.K. – Bet oficialiose varžybose mes niekada negausime į grupes komandų iš to paties katilo, tik stipresnes.

– Nerijau, trenerio pozityvus požiūris į įvykius tikrai džiugina. Jūs matote rinktinės judėjimą į priekį?

N.K – Žinote, prisiminkime buvusio trenerio Igorio Pankratjevo frazę: „Aš niekada tai toli nežiūriu“. Tai labai geras požiūris klubiniam treneriui.

Rinktinė strategas turi žiūrėti kitaip – kas bus po dviejų, ketverių metų. Tai ne šalies čempionatas, kuris trunka gal 28-36 rungtynes, o komandos tikslas – kuo daugiau surinkti taškų turnyrinėje lentelėje ir neiškristi į žemesnį lygį.

Šiuo atveju aš nematau jokio ateities matymo. Suprantu, kad kiekvienam mačui reikia rinktis žaidėjus, žiūrėti, kas tiktų varžovui, tačiau dabartinėmis sąlygomis tai tikrai nėra mūsų kelias.

Dar kartą pasikartosiu: belgai aukojo rezultatą. Bet bėda, kad Lietuva negali aukoti tai, ko neturi, mes tiesiog niekuo nerizikuojame.

Koks skirtumas, gauti 4 ar 6 įvarčius į savo vartus... Blogiausia, kad nėra tikėjimo rinktine: nėra tikėjimo, kad šiandien gavę 6 įvarčius, kitąmet rinktinė gaus tik du, o dar po metų apskritai gal nepralaimės. Man tai būtų gera idėja, tačiau to nebus, netikiu, nes mes iš to nesimokome.

V.U. – Aš tikrai nekuriu strategijų nuo rungtynių iki rungtynių. Yra trys nacionalinės komandos žaidėjų segmentai: pirmasis – gal jis nėra šįkart labai pozityvus, tačiau tai tie futbolininkai, kurie įgavo patirties tarptautinėje arenoje.

Antrasis – žaidėjai be patirties, tačiau su dideliu noru atstovauti rinktinei ir trečiasis segmentas – visiškai nauji rinktinės nariai.

Galime kalbėti apie Paulių Golubicką, Justiną Marazą, Deividą Matulevičius ar Domantą Šimkus. Taip, tai natūrali rinktinės kaita, tačiau apie tai reikia galvoti.

Be to, negali juk aštuoniolikmečio vaikinuko mesti nė iš šio nė iš to į rinktinės batalijas – jis greičiausiai apsvils nagus, sudegs ir tuomet mes neturėsime ne tik būsimo gero žaidėjo rinktinei, tačiau ir to trisdešimtmečio, kurį iškeitėme į aštuoniolikmetį.

Nežinau, gal Nerijus ir turi burtininko lazdelę, jis gal gali pasakyti tų žaidėjų pavardes, kurių mes neišbandėme ir turėtume kviesti į rinktinę, kuriais jis tikėtų?

Galiu pasakyti, kad kai kada ir rizikavau su sudėtimi, žinodamas, kad pralaimėsime, tačiau galvojau visada apie ateitį, kad ta nesėkmė suteiktų futbolininkams pridėtinę vertę.

– Dar šių metų pradžioje per šalies žiniasklaidą juoktasi, kad mes neturime futbolo koncepcijos, neturime futbolo akademijos, kuri dabar labiau panaši į lentpjūvę, neturime jokios futbolo piramidės. Koncepciją ateidamas į postą per tris mėnesius pasižadėjo sukurti Valdas Urbonas. Kas apie ją girdėti? Ir jei dar nėra tos koncepcijos, ar reikalinga tuomet rinktinei strategija?

N.K. – Žinoma kad nacionalinei ekipai reikalinga strategija (juokiasi). Žinoma, kai tik bus koncepcija.

Šiaip, nereikia išradinėti jokių dviračių: rimtų futbolo šalių rinktinės žaidžia pagal vieną koncepciją ir strategiją: net ir potencialus nacionalinės ekipos žaidėjas, kuriam penkiolika metų, einantis per visas amžiaus grupes, žino apie rinktinės varžybų schemas, ko iš jo bus norima nacionalinėse ekipose.

Aš net Lietuvos vyrų rinktinėje nematau aiškios žaidimo schemos – nematau sistemos. Grįžkime prie tų pačių belgų – jie susitarė, kad visos rinktinės žais pagal sistemą keturi-trys-trys, kad ir kaip bebūtų, to laikomasi.

Tai vadinama schema. Belgai žinojo, kad gal ir rezultatas bus nekoks, bet po to vaisiai bus saldūs.

Mūsų rinktinė žaidžia taip: šiandien mums taip tinka, o rytoj pasižiūrėsime, o po pusmečio dar kažkaip. Man rinktinės žaidimas primena vieno Šveiko knygos personažo mintį: „Juk niekada nebuvo taip, kad niekaip nebūtų“.

– Treneri, turite parengęs šalies futbolo koncepciją?

V.U. – Ji yra, jos projektas parengtas ir pristatytas. Kodėl tik projektas – dar ir tam, kad galėtume jį papildyti ir turėtume atspirties tašką. Pagrindinis akcentas šios koncepcijos – taktinės schemos.

– Nerijau, nėra malonu sakyti, tačiau jūs ne kartą teigėte, kad Lietuvos rinktinei nereikia jokio trenerio – juo galėtų būti ir peliukas Mikis. Tai lyg ir įžeidimas Lietuvos futbolo rinktinių treneriams

– Tai kad rezultatas bus toks pats – koks skirtumas, kas vadovaus. Tai ne Valdo Urbono įžeidimas. Tai tiesiog: ar su Edgaru Jankausku, ar su Valdu Urbonu, mes vis tiek neturime jokio rezultato. Mes neturime ką aukoti.

– Kokią matote Lietuvos futbolo rinktinės ateitį?

N.K. – Nuo LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus laikų buvo tokie svaisčiojimai – mes būsime čempionate po ketverių, me būsime po šešerių metų.

Pažadai buvo, kad po ketverių metu kažkas tikrai įvyks, tačiau visą laiką šalies futbolo padangėje buvo daroma tas pats ir taip pat.

Aš nematau ilgalaikės strategijos – ir galvoti reikia ne apie kelis metus į priekį, o mąstyti apie aštuonerių būsimų metų veiklą.

Bet tam reikia labiau daryti, o ne žadėti. Kalbama, kad žuvis pūva nuo galvos – nesakau, kad problema yra Lietuvos futbolo federacijoje.

Aš kalbu, kad ji neturi iniciatyvos imtis darbų. Prisimenu LFF prezidento Edvino Eimonto žodžius, kad Lietuvos futbolui reikia ne revoliucijų, o evoliucijų.

Tai aš pasakysiu, kad tai yra nesąmonė – mums dabar reikia revoliucijos: prasivalyti apačias, tuos, kas stabdo mūsų futbolą. Purtyti reikia nuo viršaus iki apačios.

V.U – Klausausi ir stebiuosi Nerijumi. Laukti pokyčių kalbomis yra lengviausia. Būtina kalbėti apie sisteminius pokyčius, kurie yra skausmingiausi.

Kitas dalykas, viskas priklausys ne nuo strategijų, o nuo jų vykdymo – juk ne federacija tai darys, o žmonės.

Jau dabar vyksta pokyčiai, tik jie nėra tokie dideli, kaip mes norėtume, nes Europa jau seniai pasistūmėjo į priekį, o mes vis dar šnekame apie programų įdiegimą. Tačiau mes vis dėlto turime gerbti federaciją, jos vadovus, kurie gyvena futbolu...

N.K. – Ponai Dirmeikis su Kvedaru taip pat gyveno futbolu, ir ką?

V.U. – Tai ir gyvenkime futbolu. Kodėl visi turi gyventi pagal Nerijų Kesminą?

N.K – Trenerį, aš gyvenu pagal save, jūs gyvenkite kaip norite...

– Kokie bus kiti metai, galvojant apie rinktinę? Gal įsivažiuos jaunų futbolininkų rengimo „Anderlecht“ programa? Kaip galvojate, futbolas atsistos ant kojų? Gal verta paieškoti pozityvaus požiūrio?

N.K. – Pozityvus požiūris į Lietuvos futbolą būtų tik meškos paslauga. V.Urbonas sako, kad jog reikia daryti viską, kad futbolui būtų kuo geriau – ir tai tiesa.

Taigi, tepdamas Lietuvos futbolą medumi aš nedaryčiau jam gerą. Jei aš taip daryčiau, tai būtų blogis. Pokyčiai, kurie neva matomi?

Žmonės jų nemato: 37 nesėkmės tarptautinėje arenoje, skaudžios devynių įvarčių porcijos tarptautinėje arenoje – ir tai tik vyrų rinktinės pasirodymas. Aš jau nekalbu apie jaunimo ekipas.

Kur jūs matote tą gėrį, kur tie pokyčiai į gerąją pusę... Pozityvo yra sunku ieškoti, nes faktiškai jo nėra.

V.U – Aš matau progresą. Kas liečia rinktinę, mes nesame tokie, kokius mus norima padaryti.

Aš tikiu, kad ši nurašoma rinktinė turi potencialo, tik jai reikia leisti dirbti ir neformuoti nuomonės, kad esame plynas laukas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.