Būtent jo užimama pozicija ir pakišo koją LFF gauti pinigus iš valstybės. Ministerijos atstovai posėdžio metu vienbalsiai nutarė, kad LFF neatitinka Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo (toliau – Sporto įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto reikalavimo, t.y. LFF savo steigimo ar kituose dokumentuose nėra įtvirtinusi savo vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus maksimalaus galimų iš eilės einančių kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui.
LFF generalinis sekretorius lrytas.lt atskleidė, kad vyko pokalbis su ministerija dėl šios situacijos, tačiau buvo pripažinta įstatymo viršenybė.
„Vyko bendravimas tiek su viceministre Kornelija Tiesnesyte, tiek ir su Gintare Paparte, kuri ir atsiuntė mums pirminę informaciją. Bendravome su ministerijos teisininkais, aiškinome mūsų poziciją. Visi kaip ir supranta esamą padėtį, bet šioje situacijoje, kaip sakoma, buvo laikomasi, kas parašyta ant popieriaus įstatyme ir dėl to nebuvo gautas finansavimas.
Bandėme aiškinti, kad 2017 metais priimtuose įstatuose nėra įtraukta generalinio sekretoriaus kadencijų skaičiaus ir trukmės. Logiška, nes tai yra administracinė pareigybė.
Vasario mėnesį sužinojome, kad reikia keisti įstatus“, – sakė E.Stankevičius.
Tačiau anot vieno iš LFF vadovų, LFF negali akimirksniu pakeisti įstatų, o to be FIFA ir UEFA palaiminimo irgi padaryti nepavyktų.
„Įstatai bus bet kokiu atveju keičiami LFF konferencijoje, nes turime ir kitų punktų, kuriuos norime pakeisti. Kaip žinome, kiekvienoje konferencijoje dalyvauja tiek FIFA, tiek ir UEFA atstovai, kurie stebi ir tvirtina“, – atskleidė LFF generalinis sekretorius.
Ginčą galima būtų spręsti ir teismų keliu, tačiau šioje vietoje LFF tokį žingsnį vertina itin atsargiai. To priežastis – 2020 metais Lietuvoje vyksiantis pasaulio salės futbolo čempionatas.
„Įstatus tikrai pakeisime, tačiau iki to laiko tikrai bendraujame su ir K.Tiesnesyte, ir kitais ministerijos atstovais dėl pasaulio salės futbolo čempionato Lietuvoje ir dėl šitos situacijos. Pati Kornelija supranta šitą padėtį ir galbūt netgi palaiko mūsų pusę.
Galima būtų jų sprendimą skųsti į teismą, bet žiūrėsime. Dirbame kartu, K.Tiesnesyte yra pasaulio salės futbolo čempionato darbo grupėje, tad tuo pačiu paduoti ministeriją į teismą atrodytų keistai“, – kalbėjo vienas iš LFF vadovų.
LFF nebuvo vienintelė federacija, kuri negavo pinigų iš valstybės. Be jų be valstybės lėšų liko beisbolas, golfas, motorlaivių sportas, vandens slidinėjimas, žirginis sportas bei universalių kovų atstovai.
Tiesa, turtingiausia federacija Lietuvoje lrytas.lt žiniomis iš valstybės būtų gavusi panašią sumą, kaip ir praėjusiais metais – apie 70 tūkst. eurų.
9 milijonų biudžetą turinčiai federacijai tai menkas nuostolis. LFF generalinis sekretorius nemato nieko blogo, kad teks pakoreguoti įstatus, tačiau siūlo kreipti daugiau dėmesio į skirtingą specifiką skirtingose sporto šakose.
„Čia labiau ne sumos dydis, bet principo reikalas. Nėra įsigilinama į kiekvienos sporto šakos ar federacijos veiklą, bet yra nuleidžiami patvirtinti kriterijai, negalvojant daugiau apie konkrečią situaciją. Bandėme tą transliuoti ir paaiškinti, kad nėra paprasta kažką pakeisti. Kai kuriais atvejais netgi prasilenkia su logika.
Tačiau iš savo asmeninės pusės nematau nieko blogo, kad pakeisti įstatus ir įrašyti kadencijų skaičių ir trukmę po ketverius metus, kaip yra su Vykdomojo komiteto nariais“, – teigė E.Stankevičius.
Didžiausią dalį pyrago dalį iš valstybės šiais metais gavo strateginės sporto šakos. Keturiolikai federacijų buvo skirti 4 mln. eurų.
Daugiausiai lėšų šioje grupėje teko Lietuvos plaukimo federacijai – daugiau nei 702 tūkst. eurų, Lietuvos krepšinio federacijai – daugiau nei 639 tūkst. eurų, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai – daugiau nei 563 tūkst. eurų.
