D.Maradonos mirties tyrimas atskleidė šokiruojančių faktų. Anot išvadų, futbolo žvaigždė būtų turėjęs „didesnes galimybes išgyventi“, jei iškart būtų patekęs į sveikatos priežiūros įstaigą.
Tyrėjai aiškinasi, kodėl buvęs futbolininkas paskutinėmis dienomis buvo gydomas namuose ir ar jo psichologinė būsena leido jam priimti sprendimus savo nuožiūra.
Dėl D.Maradonos mirties įtarimai preikšti net 7 medikams.
Tyrėjai ypač kritikavo Maradonos medicinos komandos, vadovaujamos neurochirurgo Leopoldo Luque ir psichiatrės Agustinos Cosachov, darbą.
Pastarieji, anot išvadų, buvo abejingi galimai paciento mirčiai, nereagavo į situaciją ir nepakeitė savo veiksmų.
Lapkritį L.Luque'as prokurorams pasakojo apie savo profesinius santykius su Maradona. „Nėra įrodymų, sakančių, kad buvau aplaidus“, – teigė medikas.
Ekspertai nustatė, kad mirties priežastis yra „ūminė plaučių edema, atsirandanti dėl lėtinio širdies nepakankamumo paūmėjimo“. Atlikus tyrimus narkotikų ar alkoholio jo organizme nebuvo rasta.
Tačiau jie pabrėžė, kad Maradona patyrė ilgą agoniją.
„D.Maradonos agonija prasidėjo mažiausiai 12 valandų iki faktinės jo mirties. Buvo užsitęsusios agonijos požymių, todėl darome išvadą, kad pacientas nebuvo tinkamai stebimas. Įspėjamieji ženklai, kuriuos pacientas demonstravo, buvo ignoruojami“, – teigė ekspertai.
D.Maradona mirė praėjusių metų lapkričio 25-ąją. Jam buvo 60 metų.
