FIFA atstovai patvirtino, kad Kaune įvyks atidarymo rungtynės ir finalas. Vilniuje įvyks grupių etapo rungtynės ir dvejos ketvirtfinalio rungtynės, o Klaipėdoje įvyksiančiomis paskutinėmis grupės etapo rungtynėmis bus užbaigtas 6 dienas truksiantis grupės etapas.
„Kaunui yra didelė garbė ir džiaugsmas priimti geriausius salės futbolo žaidėjus iš viso pasaulio. Didžiuojamės galėdami surengti čempionato grupės etapą ir finalą. Mes priimame tai kaip išskirtinę galimybę ir solidų pripažinimą mūsų miestui“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, kauniečiai labai mėgsta sportą, todėl šis FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas yra tikra dovana ir rimta priežastis švęsti.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius pridūrė, kad Lietuva ruošiasi priimti geriausius pasaulio salės futbolo žaidėjus ir visa futbolo bendruomenė laukia šio FIFA čempionato, kuris mūsų šalyje vyks pirmą kartą.
Krepšinio aistruoliai puikiai prisimena, kokios aistros Kaune virė prieš dešimtmetį – 2011-ųjų pavasarį laukiant Europos krepšinio čempionato kovų.
Žvelgdami į kylančias „Žalgirio“ arenos Nemuno saloje sienas tada kauniečiai net lažinosi, kad darbų užbaigti laiku nepavyks, nors būtent ši arena buvo pasirinkta čempionato finalo kovoms.
Tuometis Lietuvos krepšinio federacijos atsakingasis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pripažino, kad pasiruošimas čempionatui kainavo labai daug pastangų ir streso, tačiau galutinis rezultatas buvo išties geras.
– Ar tikrai prieš dešimtmetį buvo kilusi grėsmė nebaigti laiku arenos statybos bei įrengimo? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo šiuo metu Lietuvos sporto universitete dirbančio M.Balčiūno, kuris sutiko pasidalyti pasiruošimo Europos krepšinio čempionatui užkulisių detalėmis.
– Turbūt didžioji krepšinio aistruolių dalis net nežino, kad arena buvo visiškai užbaigta likus porai dienų iki finalo etapo pradžios.
Tuo metu Lietuvoje buvo statoma daug arenų, todėl kildavo gausybė problemų – ypač Klaipėdoje, Alytuje.
„Žalgirio“ arena buvo skirta finaliniam čempionato etapui, todėl iš pradžių labiau rūpinomės kitomis arenomis.
Kai čempionatas prasidėjo, visą dėmesį sutelkėme finaliniam etapui.
Kilo problemų dėl pinigų srautų atsiskaitant už arenos įrengimo darbus, įrangą. Gerai pamenu, kad Vokietijos įmonė laukė pinigų už arenos kubą, kurį buvo galima įjungti tik Vokietijoje.
Neišvengėme aštrių situacijų, kai buvo pasakyta, kad kubas nebus įjungtas, jeigu nebus laiku sumokėta. Pirmųjų rungtynių išvakarėse dar neturėjome garantijų, kad arenos kubas tikrai veiks.
– Ar pinigų stygius tuo metu buvo didžiausias rūpestis?
– Žinoma, finansiniai reikalai buvo svarbūs, tačiau savivaldybių finansiniai srautai buvo sėkmingai suvaldyti ir dėl finansavimo statybos nestrigo. Jos strigdavo dėl kitų priežasčių.
Smarkiai prisidėjo tuometė Vyriausybė, žmonių susitelkimas.
Kai kilo problemų dėl pinigų paskirstymo savivaldybėms, kartu su tuometiniu „FIBA Europe“ generaliniu sekretoriumi Naru Zanolinu lankėmės Vyriausybėje ir pastarasis juokaudamas pasisiūlė pats nuvežti pinigus iš Vilniaus į Kauną, kad tik reikalai nesustotų.
– Kas kėlė didžiausią nerimą artėjant svarbiausioms varžyboms „Žalgirio“ arenoje?
– 2009 metais lankėmės krepšinio čempionate Lenkijoje ir matėme, ką reiškia rengti varžybas neišbandytose arenose. Kildavo daugybė problemų – dingdavo elektros tiekimas, išsijungdavo apšvietimas.
Labiausiai bijojome, kad finalinio etapo metu, kai rungtynes stebi visas pasaulis, gali kilti tokių nesusipratimų. O juk arenoje varžybas stebėjo FIBA vadovai, dabartinis Ispanijos karalius, kiti garbingi svečiai.
Vis dėlto projektuotojai ir statytojai puikiai susitvarkė su darbu ir paskutinėmis sekundėmis egzaminas buvo išlaikytas. Galbūt buvo kažkokių smulkių nesusipratimų, tačiau jų net neprisimenu. Turėjome abejonių, ar „Žalgirio“ arenos personalui pavyks suvaldyti žiūrovų srautus, nes darbuotojai šioje srityje neturėjo patirties. Su šia užduotimi jie taip pat puikiai susitvarkė.
– Galima spėti, kad FIFA pasaulio salės futbolo čempionato rengėjams viskas bus gerokai paprasčiau?
– Negalima net lyginti situacijų, šis čempionatas – tik desertas arenos darbuotojams.
Arenos personalas turi pakankamai patirties. Neabejoju, jokių didesnių problemų nekils net ir tuomet, jeigu nebus ribojamas žiūrovų skaičius.
– Ką patartumėte čempionato rengėjams?
– Turbūt reikėtų koncentruotis ne tik į finalo rungtynes, nes tai istorinė galimybė visam Lietuvos salės futbolui.
Palinkėčiau surengti gražią šventę ne tik didiesiems miestams, bet visai šaliai. Lietuva gali padaryti tikrą proveržį populiarinant šią sporto šaką, skatinant aktyviau sportuoti vaikus. Čempionatas yra puikus tramplinas tokiam tikslui pasiekti.
– Ką reiškia tokie renginiai miestui ir valstybei?
– Pirmiausia – prisistatymas pasauliui, nes tokie renginiai pasiekia žmones tolimiausiose pasaulio šalyse. Stebėdami rungtynes žmonės susidaro nuomonę apie šalį, miestą.
Negalima užmiršti ir atsakomybės, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais sukaupėme daug patirties rengiant svarbias sporto varžybas, esame smarkiai pažengę į priekį, todėl tai pirmiausia vertinu kaip nuostabią galimybę, kuria reikia pasinaudoti.
Susirinks pajėgiausios planetos rinktinės
Devintajame pasaulio salės futbolo čempionate įvyks 52 rungtynės, varžysis 24 komandos, sieksiančios nukarūnuoti Argentinos rinktinę.
Kovodama dėl teisės surengti pasaulio čempionatą Lietuva nurungė net Japoniją, Iraną ir Naująją Zelandiją.
Viso renginio metu jo dalyvius lydės talismanas – linksmasis gandras Ivartito.
Čempionatas prasidės rugsėjo 12 dieną, o rungtynės dėl 3-iosios vietos bei finalas įvyks Kauno „Žalgirio“ arenoje spalio 3-iąją.
