Tad ne veltui 53-ejų panevėžiečio kėdė ėmė garsiai braškėti – rinktinėje veikiausiai skaičiuojamos paskutinės jo dienos.
Tai aiškiai portalui lrytas.lt leido suprasti ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.
„Po trijų pralaimėjimų iš eilės kėdė pradėtų braškėti kiekvienam treneriui. Sausio mėnesį buvo iškelti tikslai, o vienas pagrindinių – laimėti Baltijos taurę. Šis tikslas yra neįvykdytas – buvo patirti pralaimėjimai tiek Estijai, tiek Latvijai. Birželio pabaigoje turėsime Vykdomojo komiteto posėdį ir jame turėtume spręsti šį klausimą“, – lrytas.lt sakė T.Danilevičius.
Apie Baltijos taurę V.Urbonas tikrai nenorėtų galvoti. Turnyro pradžioje skambiai pareiškęs, kad atėjo laikas pagaliau sugrąžinti trofėjų į Lietuvą, treneris su komanda sulaukė antausio jau pirmosiose rungtynėse, kai nesugebėjo įmušti estams ir pralaimėjo 0:1. Latviai Lietuvos rinktinę auklėjo dar skaudžiau – laimėjo 3:1.
Vienintelis Lietuvos rinktinei pozityvus aspektas iš šių rungtynių – po 4 rungtynių pertraukos pavyko įmušti įvartį.
V.Urbono situacijai ypač nepadėjo ir paskutinės draugiškos rungtynės, kuriose komanda turėjo susitikti su Ispanijos pagrindine komanda, tačiau galiausiai aikštėje stojo prieš ispanų jaunimą (U-21). Ispanų talentai nepaliko jokių vilčių ir lietuvius Madrido priemestyje sumušė 4:0.
Lietuvos futbolo užkulisiuose jau šnabždama, kad V.Urboną Lietuvos rinktinėje galėtų pakeisti dabartinis jaunimo iki 19 metų treneris Valdas Ivanauskas. Pastarasis interviu lrytas.lt į klausimą apie tai, ar gali pakeisti V.Urboną, pabrėžė, jog dabartinis nacionalinės komandos treneris dar turi sutartį.
„Kol kas mano darbas yra devyniolikmečiai, su kuriais bandau atgaivinti viltį. Tik kai yra viltis kažką nuveikti, tuomet matai ateitį. Būkime atviri, dabartinėje rinktinėje mažoka vilties, o kai kurie žaidėjai apskritai neatitinka nacionalinės ekipos lygio“, – sakė 54-erių V.Ivanauskas.
