Birželio 11-ąją startavęs „Euro 2020“ čempionatas žengė į atkrintamųjų varžybų kovų sūkurį. Iš 24 pirmenybes pradėjusių rinktinių kovą dėl titulo tęs 16 stipriausių Senojo žemyno komandų.
Jos buvo suskirstytos į aštuonias poras, kurios savo kovas dėl vietos kitame etape pradės nuo birželio 26 dienos.
Suskirsčius rinktines į poras, aštuntfinalyje kovos:
Birželio 26-ąją – Velsas su Danija (19 val. Amsterdamas) ir Austrija su Italija (22 val. Londonas).
Birželio 27-ąją – Nyderlandai su Čekija (19 val. Budapeštas) ir Belgija su Portugalija (22 val. Sevilija).
Birželio 28-ąją – Kroatija su Ispanija (19 val. Kopenhaga), Prancūzija su Šveicarija (22 val. Bukareštas).
Birželio 29-ąją – Anglija su Vokietija (19 val. Londonas) ir Švedija su Ukraina (22 val. Glazgas).
Grupių etapas pametėjo ne tik įspūdingo grožio kovų, bet ir netikėtumų. Akivaizdžiomis favoritėmis laikytos komandos turėjo nemažai vargo su kur kas silpnesniais varžovais.
Birželio 23-ąją vykusioje F grupės kovoje Vokietijos futbolo rinktinės fanai su didžiuliu nerimu stebėjo mačą tarp Vokietijos ir Vengrijos ekipų.
Ilgą laiką futbolo milžinams nervus tampiusi Vengrija išleido pergalę iš savo rankų, o lygiąsias rungtynių pabaigoje išplėšusi Vokietija išnešė sveiką kailį ir pateko į turnyro aštuntfinalį.
„Paskutinėse grupės rungtynėse Vokietijos futbolo rinktinė likus žaisti 5 minutes iki dvikovos su vengrais pabaigos jau buvo susidėję krepšius ir ruošėsi palikti čempionatą, tačiau jiems pavyko išsigelbėti. Manau, kad tai būtų pati didžiausia čempionato sensacija.
Žaidžiant namuose, Miunchene, pralaimėjus „išvažiuoti namo“ būtų didžiulis netikėtumas. Vis dėlto visos „mirtininkų grupės“ komandos – Vokietija, Prancūzija ir Portugalija žengė toliau“, – portalui lrytas.lt samprotavo LFF prezidentas T.Danilevičius.
Buvęs futbolininkas taip pat negailėjo pagyrų lygiai su galingiausiomis Europos futbolo rinktinėmis kovojusia Vengrijos rinktine.
Pasak visų laikų rezultatyviausio Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjo, vengrai tapo tikru pavyzdžiu Lietuvos nacionalinei vienuolikei.
„Jeigu reiktų pasakyti, ką reiktų rodyti kaip pavyzdį Lietuvos futbolo rinktinei, aš parodyčiau vengrus. Žiūrėkit, vyrai, kaip reikia kovoti aikštėje dėl kiekvieno centimetro ir kaip reikia tikėki, kad net ir prieš didžiuosius grandus galima žaisti puikų futbolą“, – teigė T.Danilevičius.
Pats LFF prezidentas „Euro 2020“ pirmenybes stebėjo ne tik prie televizoriaus ekrano, bet ir gyvai – stadione.
Pasibaigus čempionato grupių etapui jis su portalu lrytas.lt pasidalino savo įspūdžiais iš Romos olimpinio stadiono, prakalbo apie didžiausius pirmojo etapo netikėtumus bei laukiančias atkrintamųjų varžybų intrigas.
– Socialiniuose tinkluose pasidalinote nuotraukomis iš Romos olimpinio stadiono. Kiek „Euro 2020“ rungtynių teko stebėti gyvai? – paklausėme T.Danilevičiaus.
– Gyvai teko stebėti dvejas rungtynes Romoje. Olimpiniame stadione stebėjau čempionato atidarymo varžybas bei Italijos ir Velso dvikovą. Visas kitas rungtynes teko žiūrėti per televizorių.
Futbolo daug ir jis labai kokybiškas. Žinoma, stebėti futbolą stadione jausmas yra visai kitoks. Džiugu, kad sirgaliai po truputėlį grįžta į tribūnas ir jie sukuria šventinę atmosferą.
Malonu, kad tiek pusfinalių, tiek ir finalinių rungtynių metu bus galima užpildyti iki 75 proc. stadiono vietų. Tai suteiks dar daugiau grožio stebėti rungtynes tiek gyvai, tiek ir prie televizoriaus ekranų.
– Savo „Facebook“ paskyroje pasidalinote nuotrauka su Italijos rinktinės kapitonu Giorgio Chiellini. Jis jums įteikė savo marškinėlius. Palinkėjote savo buvusiam komandos draugui „Livorno“ klube tapti Europos čempionu?
– Italijoje mes su Giorgio kartu važiuodavome į treniruotes. Jis buvo jaunas vaikinas, kuris iš antrosios „Livorno“ komandos atėjo į pirmąją. Tuo metu jis gyveno su tėvais, o mano namas buvo šalia, todėl tekdavo jį kartu vežioti į treniruotes.
Tai mano senas pažįstamas bičiulis. Dabar jam 36-eri, matėme jo karjerą ir puikius pasirodymus su „Juventus“ klubu. Nacionalinėje rinktinėje jis yra tiek lyderis, tiek kapitonas. Labai džiaugiuosi už jį.
Apskritai, Italijos futbolo rinktinė turėjo nustebinti visus skeptikus. Grupėje jiems pavyko užimti pirmąją vietą ir iškovoti 9 taškus. Italai įrodė, kad yra vieni iš pretendentų iškovoti didžiąsias pozicijas Europos futbolo čempionate.
– Užsiminėte apie galingą italų žaidimą. Kur slypi šios rinktinės sėkmės paslaptis?
– Jie nepralaimėjo jau 30 rungtynių iš eilės. Po paskutinio fiasko, kai Italija nepateko į 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, buvo imtasi radikalių permainų.
Prie komandos vairo stojo naujas treneris Roberto Mancini, jis pradėjo lipdyti rinktinę, kuri žaidžia ne itališką futbolą. Ką tai reiškia? Tai yra greitas, agresyvus ir dinamiškas futbolas, ši mada vyrauja jau visoje Europoje.
Anksčiau Italijos rinktinė pasižymėdavo taktika, kad svarbiausia yra nepraleisti, o jei pasiseks – tai ir įmušime. Dabar futbolo stilius visai kitoks.
Italų komandoje taip pat nebėra tokių ryškių žvaigždžių kaip Andrea Pirlo, Gennaro Gattuso, Paolo Maldini, Francesco Totti ar Alessandro Del Piero.
Dabar vaikinai pasižymi mobilumu ir žaidžia itin akiai patrauklų futbolą. Jie – tikri kovotojai.
Galime atkreipti dėmesį ir kaip yra giedamas šalies himnas. Su kokia emocija jį atlieka ne tik vyrukai esantys aikštės viduryje, bet ir visas atsarginių žaidėjų suoliukas. Tai dar kartą įrodo komandos vienybę ir stiprybę.
– Pakalbėkime apie „Euro 2020“ grupių etapą. Kas jame labiausiai nustebino, o kas labiausiai nuvylė?
– Tarp nustebinusių rinktinių norėčiau išskirti Nyderlandų rinktinę, jai pavyko iš savo pogrupio išeiti su 9 taškais.
Iš neigiamos pusės galbūt kiek nustebino Ispanijos rinktinė. Taip, paskutinėje dvikovoje jie sutriuškino slovakus 5:0, tačiau jų akademinis ir metodinis futbolas nelabai džiugino akį ir nedavė rezultato – tu 75 ar 80 proc. laiko valdai kamuolį, bet vis tiek neįmuši įvarčio.
Galvojau, kad rusams pavyks patekti į kitą etapą, kiek nustebino jų prastas žaidimas. Po praėjusio pasaulio futbolo čempionato maniau, kad Rusijos rinktinė tikrai galėjo pasiekti daugiau.
Paskutinėse grupės rungtynėse Vokietijos futbolo rinktinė likus žaisti 5 minutes iki dvikovos su vengrais pabaigos jau buvo susidėję krepšius ir ruošėsi palikti čempionatą, tačiau jiems pavyko išsigelbėti. Manau, kad tai būtų pati didžiausia čempionato sensacija.
Žaidžiant namuose, Miunchene, pralaimėjus „išvažiuoti namo“ būtų didžiulis netikėtumas. Vis dėlto visos „mirtininkų grupės“ komandos – Vokietija, Prancūzija ir Portugalija žengė toliau.
Šioje vietoje labiausiai gaila Vengrijos rinktinės, kuri rodė tikrą kovingumą.
Jeigu reiktų pasakyti, ką reiktų rodyti kaip pavyzdį Lietuvos futbolo rinktinei, aš parodyčiau vengrus. Žiūrėkit, vyrai, kaip reikia kovoti aikštėje dėl kiekvieno centimetro ir kaip reikia tikėki, kad net ir prieš didžiuosius grandus galima žaisti puikų futbolą.
– Koks buvo įsimintiniausias grupių etapo momentas?
– Danijos ir Suomijos rungtynės. Tai buvo tikra nelaimės ir didžiulio džiaugsmo akimirka. Visas pasaulis buvo sukaustytas dėl Christiano Erikseno nelaimės.
Matėme, kaip Danijos rinktinės žaidėjai elgėsi tuo metu – jie stojo siena už savo komandos bičiulį, prie gelbėjimo veiksmų prisidėjo ir pats rinktinės kapitonas.
Laimei, Ch.Eriksenas buvo ištrauktas iš kito pasaulio, o ši akimirka tapo vienu įspūdingiausiu viso čempionato momentu.
– Danijos futbolo rinktinė pakerėjo ne vieną futbolo faną ir tapo šio čempionato „širdžių čempione“. Ar ši rinktinė gali nustebinti atkrintamųjų varžybų etape?
– Kodėl gi ne. Galime prisiminti istoriją ir 1992 metus, kai dėl karo Jugoslavijoje netikėtą bilietą gavusi Danijos rinktinė laimėjo šias pirmenybes. Istorija parodo, kad gali būti visokių scenarijų.
Tačiau manau, kad danai gali žygiuoti toliau ne tik dėl emocinio pakylimo, bet ir dėl kokybiško žaidimo. Tai įdomi komanda, kuri žaidžia atvirą futbolą. Manau, kad ji gali nustebinti ir patekti į kitus atkrintamųjų etapus.
– Prieš čempionatą jūs išskyrėte Ukrainą kaip juodąjį šių pirmenybių arkliuką. Nors pro rakto skylutę, tačiau ukrainiečiams pavyko prasibrauti į aštuntfinalį, o juos ten atvedė Švedijos rinktinės pergalė. Likimo ironija – būtent aštuntfinalyje susigrums Ukrainos ir Švedijos rinktinės. Ar „neatsidėkos“ ukrainiečiai švedams juos įveikdami atkrintamųjų varžybų etape?
– Labai įmanomas scenarijus. Ukrainiečiai jau buvo susikrovę, tačiau paskutinę minutę išsipakavo savo „čemodanus“ (lagaminus – red.) ir liko Europos čempionate (juokiasi – red.).
Tai simpatizuojanti rinktinė – tiek treneris, tiek ir pajėgūs žaidėjai, kurie žaidžia Anglijos bei Italijos klubuose. Manau, kad jiems pasisekė ne tik dėl patekimo į kitą etapą, tačiau ir dėl varžovo aštuntfinalyje – Švedija tikrai yra įveikiama komanda.
– Aštuntfinalio desertu taps Anglijos ir Vokietijos rinktinių dvikova. „Futbolas yra paprastas žaidimas. 22 vyrai 90 minučių gainiojasi kamuolį, o pabaigoje vis tiek laimi vokiečiai“, – yra pasakęs legendinis Anglijos futbolininkas Gary Linikeris. Taip bus ir šį kartą?
– Vargu, ar aš šią akimirką galėčiau sutikti su G.Linikeriu. Vokietijos futbolo rinktinė turėjo rimtų problemų ir grupių etape. Vienas rungtynes sužaidė geriau, kitas – blankiau, o galų gale be penkių minučių vos neiškrito iš čempionato.
Tai nėra ta Vokietijos rinktinė, kuri pasižymi stabilumu. Matėme, kad vokiečiai gali laimėti dvikovą ne vieno įvarčio skirtumu, tačiau tų įvarčių gali ir prasileisti.
Anglijos ir Vokietijos pora yra visiškai nenuspėjama. Anglai turės privilegiją – namų sienas. Nenorėčiau garantuoti vokiečiams bilieto į ketvirtfinalį.
– Ketvirtadienį UEFA pranešė, kad klubinių turnyrų atkrintamųjų varžybų metu bus panaikinta išvykos įvarčių taisyklė. Pritariate tam?
– Tikrai taip, pritariu. Futbolas žengė į kitą epochą – atsirado VAR peržiūra, o ir patiems žiūrovams reikia daugiau šou elementų. Išvykos įvarčių panaikinimo taisyklė gali padovanoti daugiau pratęsimų, o jie vesti į 11 metrų baudinių loterijas.
Pačiam futbolui tai bus į naudą. Aš palaikau šią taisyklę, manau, kad tai yra labai teisingas žingsnis.
– Pokalbį užbaikime hipotetiniu klausimu. Jei „Euro 2020“ pirmenybės baigtųsi grupių etape ir reiktų išskirti čempionato nugalėtoją bei geriausią žaidėją, kam įteiktumėte šiuos titulus?
– Gana keblus klausimas. Turbūt išskirčiau tas rinktines, kurios po grupių etapo surinko po tris taškus – Italiją, Belgiją ir Nyderlandus.
Dėl geriausio žaidėjo – nežinau. Yra ne vienas futbolininkas, kuris man paliko gerą įspūdį.
Jei iš Italijos rinktinės, turbūt tai būtų Manuelis Locatelli, Nyderlandų rinktinėje – Memphis Depay, o iš belgų išskirčiau Romelu Lukaku bei Keviną DeBruyne.
Sunku pasakyti, nes po grupių etapo sužibėjo ne vienas futbolininkas ir išskirti vienintelį yra nelengva užduotis.
