Naują istorijos lapą parašė Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas, po dviejų pergalių prieš 15 kartų turtingesnius Švedijos čempionus pirmąkart užsitikrinęs vietą Europos turnyro grupių etape.
Futbolo analitikai buvo suskaičiavę, kad iš 55 UEFA priklausančių narių ten buvo likusios tik 9 šalys, kurios niekada neturėjo savo komandos pasaulio ar Europos čempionatuose ir Europos klubų turnyrų grupių etapuose. Kartu su Lietuva ten dar buvo Gruzija, Juodkalnija, Kosovas, San Marinas, Andora, Farerų Salos, Malta, Lichtenšteinas.
„Žalgiris“, nors ir turėdamas pagrindinėje sudėtyje tik vieną lietuvį, šį prakeiksmą nutraukė. Aišku, buvo ir aistruolių, kurie sakė, kad trūko lietuviškumo, bet globalioje Europoje jau niekas neskaičiuoja atvejų, kai vietinių žaidėjų išvis nė vieno nebūna aikštėje.
Bet atsirado veikėjų, kurie savo garsiomis kalbomis Seime praėjusią savaitę pamėgino perrėkti „Žalgirio“ pergalių aidą.
Lietuvos futbolui reikia naujo vado – rėžė konservatorius M.Majauskas posėdyje, kuriame buvo tarkuojama dabartinė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdžia.
Tarkuoti lengva, nes įvairūs futbolo specialistai ir ekspertai tai daro jau kelis dešimtmečius.
Jau įvyko ne vieni rinkimai, pasikeitė ne vienas vadovas ir parengta ne viena programa, tačiau stebuklo neįvyko – nacionalinė komanda FIFA reitinge tūno 142-a.
Akivaizdu, kad Lietuvos sporto finansavimo griovimu pagarsėjusio M.Majausko ataka prieš LFF buvo parežisuota suinteresuotų žmonių, o ją laimino ir su sportu nedraugaujanti premjerė I.Šimonytė.
Tačiau toks įnirtingas politikų puolimas, raginant federacijoje įvesti tiesioginį valdymą, nustebino ir ne vieną LFF kritiką, nes kalbos apie tokį valdymą susieja Lietuvą su itin korumpuotomis Afrikos valstybėmis.
Šįkart ataka buvo paremta prieštaringos reputacijos LFF vykdomojo komiteto nario A.Pukelio smerkimu, tačiau šis Tauragės futbolui vadovaujantis verslininkas jau yra netekęs LFF viceprezidento posto ir gali sau nevaržomas šaipytis iš puolimo.
„Labai dažnai juokiamės iš Baltarusijos, kai jos valdžia kišasi į asociacijas ir kalba apie rezultatus. Šiandien matau kažkokių piliečių protekcijas, korupcinius ryšius, gal M.Majauskas su L.Kasčiūnu iškart galėtų pasakyti, kas galėtų būti federacijos prezidentas? Tegul jie pasižiūri į save, ką jie davė futbolui per 30 metų“, – pareiškė A.Pukelis ir galiausiai pasiūlė L.Kasčiūnui išsiblaivyti.
LFF taip pat pateikė savo logiškų argumentų, kodėl M.Majausko pareiškimai tėra oro virpinimas ieškant sau politinių dividendų. Mat konservatorius netgi ėmė žarstytis valstybės pinigais, žadėdamas didesnę paramą, jei LFF įvykdys jo nurodymus.
Federacijos generalinis sekretorius E.Stankevičius priminė, kad 2020 metais Seime buvo priimta peticija dėl LFF veiklos ir nuo tada esą įvyko daug pokyčių.
„Turiu visus raštus, visus susirašinėjimus, visus siūlymus ir atsakymus gerbiamiems Seimo nariams. Jokios reakcijos nebuvo ir grįžtamojo ryšio negavome arba gaudavome atsakymą, kad jie negali susitikti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, arba paprašyta atsiųsti klausimus, į kuriuos bus atsakyta raštu.
Gėda. Kai pernai Lietuvoje vyko FIFA pasaulio salės čempionatas, į kurį buvo atvykę tiek FIFA generalinė sekretorė, tiek FIFA prezidentas, derinome susitikimą su mūsų aukšto rango pareigūnais, bet jie nesurado galimybių pasikalbėti.
Nors yra pasirašomos peticijos ir apeliuojama į tam tikrus federacijos veiksmus, nesugebama parodyti deramo dėmesio FIFA ir UEFA vadovybėms“, – dėstė E.Stankevičius.
Atostogaujanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė, sureagavusi į tokią pastabą, puolė aiškinti, kad ji bendravo su G.Infantino ir fotografavosi, tačiau akivaizdu, kad viskas ir baigėsi šypsenomis bei kalbomis apie nieką.
„Artėja rinkimai. Automatiškai politikai nori dėmesio pasisakydami aktualiomis temomis. Pasisakyti neigiamai apie LFF dabar yra madinga.
Man gaila, kad tuo naudojasi Lietuvos aukšto rango pareigūnai ir rimtai į mus nežiūri.
Posėdyje neišgirdome nė vieno klausimo apie federacijos finansinę veiklą. Jeigu jau mus kviečia į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį ir neleidžia pristatyti informacijos apie federacijos valdymą, nemaloniai atrodo tas neleidimas“, – atkirto E.Stankevičius.
Šaršalą sukėlę Seimo nariai reikalauja didesnio profesionalių klubų dalyvavimo LFF veikloje, bet pamiršta, kad federacija rūpinasi ne tik rinktinėmis, bet ir masiniu sportu.
Beje, reikalai pastarojoje srityje Lietuvoje nėra prasti, nes pagal ataskaitų duomenis būtent futbolas yra masiškiausia sporto šaka Lietuvoje.
Šalyje vyksta daugybė turnyrų, vaikai laimi ir prieš žinomų šalių bendraamžius, bet garsios futbolo istorijos neturinčioje mažoje šalyje nacionalinis čempionatas nedomina verslo.
Šiaip ar kitaip, dabartinės LFF nėra ko lyginti su V.Dirmeikio ir J.Kvedaro laikų organizacija, tačiau nusikratyti seno šleifo sunku net pasitelkus naujus vadovus.
Kita vertus, dėl jų tinkamumo turėtų spręsti pati futbolo bendruomenė, o ne pavienių veikėjų veikiami politikai.
