Tamsūs debesys apgaubė Lietuvos krepšinį per Londono olimpines žaidynes, bet tikroji audra, regis, tik artėja.
„Lietuvos ryto” žiniomis, dešimt žinomų šalies krepšinio asmenybių praėjusį savaitgalį Vilniuje susirinko į neoficialų pasitarimą.
Didysis dešimtukas, kuriame yra Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Jonas Kazlauskas, Tomas Pačėsas, Darius Maskoliūnas ir kiti, ketina kelti klausimus, kurie tikrai nebus parankūs Lietuvos krepšinio federacijai (LKF).
„Taip, mūsų – dešimt, kuriems skauda dėl krepšinio ir kuriems rūpi krepšinio ateitis, – kalbėjo Š. Marčiulionis, pirmasis NBA žaidęs lietuvis. – Olimpiada baigėsi, bet jokių sprendimų nėra, įvertinimų nėra.
Norime išgirsti federacijos prezidento įvertinimus ir patys būti išgirsti. Juk krepšinyje nesame svetimi žmonės.”
„Mūsų karta tą krepšinio vaiką gimdė, augino ir mums skaudu, kai dabar tam vaikui nesiseka, o mes negalime jam padėti, – kalbėjo kitas buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas, šiuo metu „Chimki” treneris R. Kurtinaitis. – Man atrodo, kad reikia elgtis vyriškai: po ketverių metų olimpinio ciklo padėkoti komandai, treneriui.
Tada visiems susėsti ir galvoti, ką daryti toliau, kad susigrąžintume pozicijas, kurias turėjome anksčiau. Apie tai ir diskutavome.”
Nori išgirsti LKF nuomonę
Londone Lietuvos krepšininkai liko aštunti, pirmą kartą po penkerių olimpinių žaidynių nepatekę į turnyro pusfinalį.
LKF vykdomasis komitetas į posėdį žada rinktis rugsėjo pabaigoje ir tada įvertinti Kęstučio Kemzūros komandos pasirodymą žaidynėse.
„K. Kemzūros sutartis su LKF baigėsi, todėl jis vėl galėtų būti kandidatu. Bet apie konkrečias trenerių pavardes dar nekalbame. Galvojame, kaip turėtų vykti pats vykdomojo komiteto posėdis”, – ketvirtadienį sakė LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas.
Tačiau Didysis dešimtukas nėra toks kantrus kaip federacija.
„Mes norime išgirsti federacijos nuomonę, – pabrėžė R. Kurtinaitis. – Jie nustūmė sprendimą į rudenį, paskui galbūt nustums į pavasarį. Taip klimpsime į liūną. Jei turite verslą ir jis stringa, dirbate dar daugiau.
Tačiau mūsų federacija dabar atostogauja.”
Su Ramūnu Butautu Lietuvos rinktinę 2007–2009 m. treniravusio R. Kurtinaičio nuomone, 8-oji vieta olimpiadoje Lietuvai nėra laimėjimas.
„Nekalbu, kad būtinai reikėtų keisti trenerį ar žaidėjus, – tvirtino R. Kurtinaitis. – Kalbėjomės, kad penktoji vieta pernai Europos čempionate ir 8-oji vieta olimpiadoje nėra gerai. Nors kai kas bando įtikinti kitaip.
Pasaulis ne iš dyko buvimo sugalvojo auksą, sidabrą ir bronzą. Gal tenisininkui būti 30-uke yra didelė garbė, bet krepšiniui tai netinka.
Ką mes turime, be krepšinio? Skolas tarptautiniams bankams ir nenugriautą elektrinę?”
Treneriai – nuošalėje
Tituluoti treneriai ir buvę žaidėjai norėtų irgi turėti teisę daryti sprendimus, betr ji priklauso LKF organizacijoms.
LKF vykdomąjį komitetą sudaro 18 asmenų, kurių didžioji dalis yra įvairių krepšinio lygų vadovai.
Seimo nario Vydo Gedvilo vadovaujamoje LKF trenerių asociacijoje dirba generalinis sekretorius Nerijus Masiulis, docentas Antanas Čižauskas, trenerės Rasa Kreivytė ir Ona Dindaitė, o konsultantais pakviesti Rimas Grigas, Algirdas Paulauskas, Gintaras Leonavičius.
„Sprendimus turėtų priimti ne koks nors vienas federacijos generalinis sekretorius.
Galėtų susirinkti dirbantys, aukšto meistriškumo treneriai, sukaupę patirtį Eurolygoje ar Europos taurės varžybose.
O išrinkus rinktinės trenerį, visi kiti jam turėtų padėti savo idėjomis ir pastabomis.
Rinktinė nėra privatus verslas. Mes visi kūrėme krepšinį, statėme krepšinio mokyklas, todėl visi turime jį ir išlaikyti.
Yra ne vienas treneris, galintis patarti. Norisi, kad mus vis dėlto išgirstų”, – sakė R. Kurtinaitis.
Jo teigimu, daug krepšinio žmonių – tokių kaip Eurolygos klubą treniravęs T.Pačėsas, pirmąją krepšinio akademiją įkūręs Š. Marčiulionis, buvę krepšininkai Mindaugas Lukošius, Darius Lukminas, Romanas Brazdauskis, Gintaras Krapikas galėtų turėti svaresnį balsą.
„Dabar yra M. Balčiūno draugų, kurie gauna darbą kokioje jaunimo rinktinėje. Kiti M. Balčiūnui nepatinka ir turi ieškoti darbo kur nors Bahreine (M. Lukošius dirba Bahreine. – Red.).
Norėtume pasidalyti idėjomis. Jų turi ir J. Kazlauskas, kurį federacija yra nustūmusi į šalį. Tai nėra teisinga”, – tvirtino R. Kurtinaitis.
Politinis svoris krinta
Š. Marčiulionio nuomone, problemų yra ir daugiau.
„FIBA Europe” šiemet atleidus generalinį sekretorių Narą Zanoliną, LKF politinis svoris tarptautinėse krepšinio organizacijose krinta.
FIBA vadovų santykiai su M. Balčiūnu jau keleri metai nėra geri.
Venesuelai pralaimėta kova dėl teisės rengti olimpinį atrankos turnyrą tapo dar vienu prastų diplomatinių santykių įrodymu.
Opozicijos krepšinyje neliko
Lietuvos krepšinio trenerių elitas turi autoritetą, argumentų ir idėjų, bet neturi jokių teisinių svertų padaryti perversmą LKF rūmuose.
LKF vykdomasis komitetas savo rankose laiko visas valdymo vadžias, o prieš kelerius metus patraukus iš kelio Moksleivių lygai vadovavusį Darių Sarkaną teisinę įtaką turinčios opozicijos nebeliko.
O LKF prezidento poste Vladą Garastą pakeitus A. Saboniui, LKF įgijo neginčijamą autoritetą tautos akyse.
Kliūtis – šešėlinis vadovas
Būtent A. Sabonis, su kuriuo dauguma Didžiojo dešimtuko vyrų kadaise yra perėję ugnį ir vandenį, realiai lieka vienintelis, galintis įsileisti pro LKF rūmų duris arba pro jas išspirti kitus.
Tačiau A. Sabonis labai pasitiki M. Balčiūnu, kuriuo nepasitiki J. Kazlauskas, Š. Marčiulionis ir R. Kurtinaitis.
„Mes nenorime bėgti prieš traukinį ir pirmiausia norime sužinoti federacijos prezidento sprendimus, – teigė Š. Marčiulionis. – Jis mato ir jaučia situaciją, bet kol kas nuomonės negirdėjome.
Tikiuosi, kad vieną dieną visi susėsime prie stalo nebijodami pažvelgti vienas kitam į akis ir tada galima nuveikti daug teisingų darbų krepšiniui. Tie, kuriems skauda, turi ieškoti sprendimų.”
