Neginčytina šios grupės favoritė yra Prancūzijos komanda, o dėl kitų dviejų kelialapių į antrąjį etapą turėtų kovoti Ukrainos, Belgijos, Izraelio ir Vokietijos rinktinės.
Likti lentelės apačioje, atrodo, pasmerkti Didžiosios Britanijos krepšininkai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kuo stiprūs. Belgijos rinktinės stiprybė turėtų būti ne vienas arba kitas krepšininkas, o drausmingas ir gerai organizuotas žaidimas. Treneris Eddy Casteelsas su rinktine dirba jau devintą vasarą, todėl žaidėjai gerai žino reikalavimus ir supranta, kad ko nors pasiekti gali tik tiksliai vykdydami stratego nurodymus.
Savo ego lengvai sutramdo net ir žaidėjai, kuriems yra numatomi lyderių vaidmenys: ne vieną sezoną Ispanijos ir Italijos lygose praleidę Axelis Hervelle’is, Samas van Rossomas ir Jonathanas Tabu.
Ko trūksta. Kad baigia sportininko karjerą, vasaros pradžioje paskelbė vienas geriausių XXI amžiaus Belgijos krepšininkų Thomas van den Spiegelis. Tačiau dėl asmeninių šio vidurio puolėjo savybių jo atsisakymas rinktinei galbūt yra net ne trūkumas, o privalumas.
Tuo metu natūralizuoto amerikiečio Matto Lojeskio praradimas – didelė bėda. Šis puolėjas neseniai gavo Belgijos pilietybę ir šią vasarą pirmą kartą atvyko į rinktinę, tačiau stovykloje patyrė traumą ir negalės žaisti Europos čempionate.
Kaip rengėsi. Belgai anksti pradėjo žaisti kontrolines rungtynes ir jų žaidė daug.
„Liūtai“ neįveikė nė vienos pirmenybių favoritėms priskiriamos komandos, bet truputį nustebino sutriuškindami Italijos ir Izraelio rinktines.
Ko tikėtis. Belgijos rinktinei sudėtinga kovoti su komandomis, kurios turi daug individualiai stiprių krepšininkų, tačiau A grupėje yra tik viena tokia komanda – Prancūzija.
Per rungtynes su kitais varžovais žvaigždžių stokojantys, bet drausmingi belgai turi puikų šansą nebaigti varžybų pirmajame etape.
Kuo stiprūs. Atsisakymų potvynis iš Vokietijos rinktinės kandidatų sąrašo nuskalavo kone visą pagrindinį penketą ir keletą patikimų atsarginių. Šios netektys nugramzdintų netgi stipriausias krepšinio mokyklas turinčių šalių komandas, o Vokietija visada pasižymėjo tuo, kad išaugindavo tik pavienius talentus.
Naujasis ekipos treneris Frankas Menzas turėtų jaustis kaip vidury vandenyno išmestas iš valties – jam reikia sukurti konkurencingą komandą iš krepšininkų, kurie nėra lyderiai netgi bundeslygos klubuose. Gerai bent tai, kad šalies krepšinio vadovai suvokia situaciją ir didelių tikslų atjaunėjusiai ekipai nekelia.
Tad jaunesnės kartos žaidėjams Robinui Benzingui, Tiborui Pleissui, Maikui Zirbesui, Karstenui Taddai šis čempionatas galės tapti gera vyriškumo mokykla.
Ko trūksta. Dirkas Nowitzki savo šalies rinktinei atidavė ne vieną vasarą, bet sulaukus 35-erių jam reikia daugiau poilsio, todėl vokiečių vunderkindas nežais Europos čempionate.
Žaisti rinktinėje atsisakė pernai sutartį su „Houston Rockets“ sudaręs, bet beveik visą sezoną NBDL praleidęs Timas Olbrechtas ir šiais metais sparnus į NBA pakėlę Dennisas Schröderis bei Eliasas Harrisas. Visi trys krepšininkai individualiai rengiasi NBA varžyboms.
Vokiečiams taip pat trūks karjerą rinktinėje baigusio Steffeno Hamanno ir Jano Hendriko Jaglos, kuris pasiteisino nuovargiu.
Kaip rengėsi. Pasirengimo pradžioje vokiečiai dukart nugalėjo Portugalijos rinktinę, bet po to ilgam pamiršo pergalės skonį. Žaisdama su kitomis į Europos krepšinio čempionatą patekusiomis komandomis Vokietijos rinktinė laimėjo vos kartą.
Ko tikėtis. Tokios silpnos komandos Vokietija neturėjo nuo tada, kai dabartiniai rinktinės krepšininkai nebuvo gimę. Todėl vokiečiai net žaisdami silpniausioje grupėje turi minimalių galimybių prasibrauti į antrąjį etapą.
Kuo stiprūs. Londonui gavus teisę rengti 2012 metų olimpines žaidynes, Didžiosios Britanijos krepšinis išgyveno trumpą pakilimą, bet po to sumenko ir susidomėjimas, ir finansavimas.
Sumažėjo ir geriausių krepšininkų entuziazmas žaisti Didžiosios Britanijos rinktinėje, tad tik šią vasarą vyriausiuoju treneriu paskirtas amerikietis Joe Prunty gavo komandą, sudarytą iš didžiojo krepšinio menkai ragavusių žaidėjų.
Lyderių naštos joje teks imtis kukliuose Europos klubuose besitrinantiems Kieronui Acharai, Kyle’ui Johnsonui, Ericui Boatengui, jau ilgai Vitorijos „Laboral Kutxa“ priklausančiam, bet pagrindinėje ekipoje niekaip neįsitvirtinančiam 20-ties metų Devonui van Oostrumui ir veteranui Drew Sullivanui.
Ko trūksta. Didžioji Britanija galėjo pasitelkti 4 NBA krepšininkus, bet Slovėnijoje nežais nė vienas. Luolą Dengą pristabdė poreikis išsigydyti įsisenėjusias traumas, Joelas Freelandas dar tik įsitvirtina stipriausioje pasaulio lygoje, todėl nori geriau pasirengti naujam sezonui pagal asmeninį planą, o Jungtinės Karalystės pilietybę turintys amerikiečiai Benas Gordonas ir Byronas Mullensas nejaučia didelių sentimentų Didžiajai Britanijai. Komanda turės verstis ir be sėkmingiausiai Europoje žaidžiančių britų Popso Mensah-Bonsu ir atsigauti po traumos nespėjančio Dano Clarko.
Kaip rengėsi. Pirmose rungtynėse britai sunkiai nugalėjo rezervinę Puerto Riko rinktinę, bet vėliau nelaimėjo nė karto. Britus sutriuškino net ir Europos čempionato autsaiderėmis laikomos Suomijos ir Švedijos rinktinės.
Ko tikėtis. Kadangi pernai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, britai į Europos čempionatą pateko be atrankos. Galima teigti, kad jiems pasisekė – dabartinės sudėties rinktinei net prasibrauti pro atranką būtų sunkiai įgyvendinama misija.
Prancūzija
Kuo stiprūs. Tony Parkeris per ilgą karjerą iškovojo ne tiek ir daug titulų, o žaisdamas Prancūzijos vyrų rinktinėje nelaimėjo nė vieno aukso medalio.
Šiais metais ne tik jis, bet ir jo bendraamžiai Borisas Diaw, Mickaelis Gelabale’is turi vieną paskutinių galimybių, todėl galima neabejoti, kad Slovėnijoje stengsis iš visų jėgų.
Geriausi jaunesnės kartos prancūzų krepšininkai Nicolas Batumas, Alexis Ajinca, Thomas Heurtelis galimybių turės daugiau, bet jie supranta, kad esant T.Parkeriui ir žaidžiant pagal ne sykį pasiteisinusį trenerio Vincent’o Collet žaidimo modelį siekti aukščiausios vietos yra paprasčiau.
Ko trūksta. Iš 14 praėjusį sezoną NBA lygoje žaidusių prancūzų Europos čempionate dalyvaus mažiau nei pusė.
Vieni atsisakė dėl traumų (Joakimas Noah), kiti dėl asmeninių priežasčių (Ronny Turiafas) arba dėl planų pagal individualią programą rengtis naujam sezonui (Kevinas Seraphinas, Ianas Mahinmi). Tačiau buvo ir tokių NBA krepšininkų, kurių V.Collet visai nepakvietė į rinktinę arba išbraukė juos iš kandidatų sąrašo po pirmųjų stovyklų.
Kaip rengėsi. Žaidėjai savo jėgą parodė jau kontrolinėse rungtynėse. „Les Bleus“ net neįjungdami aukščiausios pavaros įveikė Europos čempionato vidutiniokus, o pralaimėjimus patyrė tik žaisdami su graikais ir ispanais.
Ko tikėtis. Nors kelių svarbių rinktinės žaidėjų sprendimas šią vasarą skirti kitiems reikalams susilpnino Prancūzijos komandą, ji yra viena čempionato favoričių.
Kuo stiprūs. Ukrainos krepšinio federacija, pasinaudojusi jos prezidento Oleksandro Volkovo ryšiais, užpernai pasamdė vieną garsiausių NBA trenerių Mike’ą Fratello, tačiau kol kas jo darbo vaisių neragavo.
Ukrainos rinktinė nei užpernai, nei pernai nenuveikė nieko įspūdinga ir padarė tik tai, ką padaryti privalėjo vadovaujant bet kuriam treneriui.
Slovėnijoje krepšinio specialistas iš Amerikos gaus dar vieną progą įrodyti, kad juo pasitikima ne veltui.
O daugeliui už Ukrainos ribų pasižymėti dar nespėjusių jaunų krepšininkų žemyno pirmenybės bus proga parodyti save užsienio klubams.
Ko trūksta. Dėl traumų rinktinei negali padėti du pastaraisiais metais ryškiausią pėdsaką Europoje palikę Ukrainos krepšininkai Oleksijus Pečerovas ir Serhijus Liščukas. Atlikti čiurnos operaciją prireikė ir šių metų NBA naujokų biržoje penktuoju šaukimu pakviestam Oleksijui Leniui, tačiau šis vidurio puolėjas į rinktinę tikriausiai nebūtų atvykęs, net jei būtų sveikas.
Kaip rengėsi. Kadangi Ukrainos rinktinė daugiausia žaidė su komandomis, kurios laikomos gerokai stipresnėmis, nieko nuostabaus, kad per kontrolines rungtynes ukrainiečiai patyrė porą itin skaudžių nesėkmių.
Kita vertus, net jei po triuškinamų pralaimėjimų slovėnams ir serbams apėmė bejėgiškumo jausmas, Ukrainos krepšininkai jį turėjo išsklaidyti įveikę Lenkijos ir Švedijos ekipas.
Ko tikėtis. Ukrainiečių laukia nelengva kova dėl patekimo į antrąjį etapą. Tačiau net jei ten patekti pavyks, tikėtis daugiau būtų naivoka.
Kuo stiprūs. Beveik visose draugiškose rungtynėse rezultatyviausi Izraelio rinktinės žaidėjai buvo du aukštaūgiai – Omri Caspi, šią vasarą pereinantis iš „Cleveland Cavaliers“ į „Houston Rockets“, ir Lioras Eliyahu iš Tel Avivo „Maccabi“. Jų žaidimas izraeliečių rezultatus lems ir Slovėnijoje.
Nors komandai trūksta pajėgių antrosios linijos krepšininkų, ypač įžaidėjo, į visas varžybas natūralizuotą amerikietį atsivežantys izraeliečiai antrus metus į rinktinę pakvietė ne gynėją, o dar vieną puolėją – Alexanderį Tyusą.
Atsakinga užduotis laikyti žaidimo gijas atiteks Afikui Nissimui arba Yogevui Ohayonui, bet tai nėra itin patikimos rankos.
Ko trūksta. Šiais metais į NBA pateko antras izraelietis – su „Dallas Mavericks“ sutartį sudaręs Galis Mekelis.
Išvykdamas už Atlanto jis prisiekinėjo, kad žais rinktinėje, bet vos pasirašęs kontraktą persigalvojo ir Europos čempionate nedalyvaus.
Kaip rengėsi. Dauguma Izraelio rinktinės rungtynių baigėsi nedideliu skirtumu. Izraeliečiai dažniau pralaimėdavo negu laimėdavo, o tai rodo, kad žaidėjams lemiamomis akimirkomis trūksta ir šaltakraujiškumo, ir individualaus meistriškumo.
Ko tikėtis. Šioje grupėje izraeliečiai gali kovoti dėl patekimo į antrąjį etapą.
Bet mintis apie ketvirtfinalį jiems geriau iškart vyti šalin.
