Latvis Ingmaras turi bėdą. „Braliuko” lėktuvo bilietas į Rygą – jau rugsėjo 10 dieną. Jis labai serga už savo krepšinio rinktinę, bet netikėjo, kad ši Europos čempionate gali nužygiuoti toliau nei pirmasis etapas.
Tiesa, latviai kol kas toliau ir nenuėjo, bet kad eis – labai tikėtina. Jie turi du taškus iš dviejų galimų. Todėl prie Jesenicių arenos laukdamas rungtynių su lietuviais Ingmaras šypsosi. Net ir turėdamas bėdą. „Pasikeisiu tą bilietą, - sako. – Tegul tik jie toliau laimi”.
Slovėnijoje per du mačus Latvijos rinktinė jau padarė tiek kiek per pastaruosius penkis Europos čempionatų finalo turnyrus. Juose po 2001-ųjų, kai aštuntfinalyje išspyrė iš varžybų Lietuvą, latviai per dešimt metų buvo laimėję tik dvejas, o pralaimėję net 15 rungtynių.
„Mums garbė, kad jau trečią dieną šitam čempionate gyvename turėdami daugiau pergalių už lietuvius”, - juokiasi Ingmaras. Ir klausia: „Ar žinai, kokie du dalykai krepšinyje latvius daro laimingiausius?”
Nežinau. „Kai nugalime Rusiją ir Lietuvą”, - atsako Ingmaras.
Kodėl latviams taip saldu nugalėti rusus, lyg ir aišku – istorinės nuoskaudos išsitrina ne per vieną žmonių kartą. Bet kodėl šalia rusų stovi lietuviai?
Ingmaras toliau aiškina: „Jūs, lietuviai, turite tai, ko trūksta mums – įžūlumo. Tokia jau mūsų krepšinio reputacija – kad nemokame pastovėti už save. Latvijoje yra susidėliojęs toks stereotipas: Lietuvos krepšininkai gali 39 minutes pralaimėti, bet per paskutinę minutę vis tiek išplėš pergalę, o latviai – atvirkščiai. Net posakį turime: „Naglas” kaip lietuvis”.
Štai kaip. Pergalę prieš Lietuvą krepšinio aikštėje latviams labiausiai pasaldina pavydas. Ingmaras nesiginčija: “Tokia jau mes: kai blogai, kai nesiseka – kampe prasėdėsime, patylėsime pykdami: uh, kokie jūs – įeinate į aikštę ir laimite… Bet užtat kai sulauksime savo valandos!..”
Šią vasarą latviai sirgaliai kartą jau buvo laimingiausi – kai kontrolinėse rungtynėse Rygoje 72:52 sutriuškino Rusiją. Dabar Jesenicėse Ingmaras laukia antro laimingiausio vakaro.
Su Lietuvos rinktine latviai oficialiose rungtynėse nesusidūrė visą dešimtmetį – nuo tada, kai 2003-iųjų Europos čempionate Švedijoje stebuklingas Maco tritaškis iš aikštės kampo nuo lentos atnešė lietuviams pirmąją pergalę pakeliui į auksiniu tapusį finišą.
Sirgalius Ingmaras tikisi revanšo ir svajoja, kad krepšinis Latvijoje taptų svarbiausia sporto šaka – pralenktų net ledo ritulį. Tam reikia pergalių ir laiko. Krepšinio reputacija kaimynų krašte labai smuko 2009-aisiais, kai alkoholiu persunkus skandalus sukėlė rinktinės žvaigždės.
Tada latvių nacionalinę ekipą treniravęs Kęstutis Kemzūra prieš pat Europos čempionatą už girtavimą pašalino Kasparą Bėrzinį. Dėl to labai įsižeidė ir maištą sukėlė K.Bėrzinio linksmybių draugai - Andris Biedrinis, Armandas Škėlė, Kasparas Kambala, Kristapas Valteris.
Latvijos krepšinio federacija stojo lietuvio trenerio pusėn – garsenybės buvo apdalytos ilgametėmis diskvalifikacijomis, o K.Kemzūrą pakeitęs Ainaras Bagatskis atvertė rinktinėje baltą lapą.
„Latvijoje vis dar gyvas tų skandalistų sukurtas įvaizdis, kad visi krepšininkai – palaidūnai. Bet taip tikrai nėra”, - Ingmaras viliasi, kad latvių žaidimas šiame Europos čempionate pagaliau nuplaus visą krepšinio veidą.
A. Bagatskio rinktinė Slovėnijoje kol kas tą sėkmingai daro. Būdavo, latviai iš Europos čempionatų grįždavo iš vis be pergalių. Tačiau šįkart sirgaliai nebūtų atleidę savo jaunai, bet ne žaliai komandai už rezultatą 0:5.
„Turime normalią sudėtį” – didžiuojasi Ingmaras. Optimali ji būtų, jei žaistų vienintelis NBA latvis A. Biedrinis (asmeninės priežastys) ir talentingasis Davis Bertanis (trauma), bet paaiškėjo, kad yra kam užkamšyti spragas.
Keli jauni krepšininkai išsiveržė į Ispanijos, Italijos, Rusijos komandas. Kitų meistriškumas pastaraisiais metais kilo Latvijoje ir jie visi puikiai limpa apie rinktinės stuburą – du geriausius bičiulius 31-erių Janį Blūmą ir metais jaunesnį Kristapą Janičenoką.
„Matei, kaip buvo per rungtynes su Juodkalnija – tris minutes paskutiniame kėlinyje gavome 0:13, - sako Ingmaras. – Jei taip būtų atsitikę 2009-ųjų rinktinei, visi būtų riejęsi tarpusavyje. Jei 2011-ųjų – visi būtų lėkę į priekį lyg akis išdegę. O dabar tiesiog nusiraminome ir laimėjome. Komandoje yra balansas”.
Populiariausia prognozė Latvijoje prieš pirmenybes Slovėnijoje buvo tokia: iš grupės neišeisime, bet laimėsime porą rungtynių – prieš bosnius, makedonus. Todėl Ingmaras, kaip ir dar kelios dešimtis Latvijos fanų, nusipirko bilietą namo rugsėjo 10-ąją.
Su Makedonija latviai šiose pirmenybėse kol kas nežaidė, o jau turi dvi pergales. Šiandien Ingmaras su keliomis dešimtimis kitų Latvijos fanų Jesenicėse svajoja apie trečią. Ne bet kokią, o tą, kuri juos padarytų laimingiausiais.
