Paskutinę grupės varžybų dieną Jesenicėse pirmą kartą per savaitę praplyšo dangus. Pylė kaip reikiant, kai sirgaliai skirstėsi po rungtynių su bosniais.
Tvyrojo keista nuotaika. Lyg ir nieko baisaus, kad pralaimėjome – ne daugiau negu galėjome ir į Liublianą vis tiek važiuojame. Bet per plauką gėdos – kurią patys lietuviai tikriausiai būtų pavertę nacionaline – išvengusiems krepšinio šalies turistams linksma nebuvo.
Todėl ne tik lietų reikėjo kaltinti, kad boulingo klubas šalia „Podmežakla“ arenos – tradicinė lietuvių sirgalių „after party“ vieta ištisą savaitę – pirmadienį stovėjo pustuštis.
Tik keli ištvermingiausi geltonai-žaliai-raudonos armijos pėstininkai gėrė paskutinius savo gurkšnius iš savaitę tyvuliavusios alaus jūros Jesenicėse.
„Kaip bus? – perklausė vienas. – Gerai bus.“
Kitas abejodamas papurtė galvą: „Tikėkimės.“
Daug jėgų kalbėti apie krepšinį jie neturėjo. Pernelyg audringa ir prieštaringa buvo savaitė Jesenicėse. O vakarykštės rungtynės su Bosnija ir Hercegovina išvis nusipelnė draminio Holivudo scenarijaus – tikrai ne kasdien pralaimėjimas reiškia pergalę.
Ačiū Dievui (už palaikymą), Linai Kleizai (už taiklumą) ir Mirzai Teletovičiui (už netaiklų paskutinį tritaškį) – Lietuvos rinktinė pateko į Europos čempionato antrąjį etapą.
Ko jau ko, bet kantrybės savo sirgalius per savaitę Jesenicėse krepšininkai tikrai pamokė. Vyrai klupo, kėlėsi, vėl klupo, vėl kėlėsi. B grupėje iškovojo tris pergales, patyrė du pralaimėjimus. Kelias į Liublianą buvo akmenuotas.
Nesinori net pagalvoti, bet vakar viskas galėjo pasibaigti. Jonas Kazlauskas su savo štabu taip ir nerado būdų, kaip išspręsti šnekėtą apšnekėtą problemą. Bosnių taškų mašina 206 cm ūgio M.Teletovičius sužaidė rezultatyviausias savo rungtynes šiose pirmenybėse, šešis bokštus turinčiai komandai įpylęs 31 tašką.
Sutapimas ar ne, bet kitoje Jesenicėse pralaimėtoje dvikovoje Lietuvos ekipa niekaip nesusitvarkė su dar viena iš anksto numatyta problema – tada savo geriausią mačą sužaidė Serbijos vidurio puolėjas Nenadas Krstičius.
Mums labai pasisekė, kad Bosnija ir Hercegovina savižudiškai pasismeigė ant to paties iešmo, kuriuo vos nenudūrė lietuvių. Ketvirtajame kėlinyje atitrūkę net 16 taškų mūsiškių priešininkai nepaliovė mėtyti iš toli net ir tada, kai ramiai galėjo irtis pirmyn pelnydami vieną kitą dvitaškį.
Šiandien Lietuvos rinktinė palieka savo viešbutį Kranska Goros kalnų kurorte. Su kokiu bagažu važiuojame į antrąjį etapą Liublianoje?
Turime tokią rinktinę, kuri parodė – ji moka kentėti aikštėje ir, netgi pati prisikūrusi problemų, pajėgia dantimis išplėšti pergalę. Bet ta pati rinktinė gali staiga taip praskysti, kad – vakar taip buvo – panika kyla ne tik aikštėje, bet ir ant suolo.
Trenerių štabas kasdien ieško atsakymų, kodėl rinktinė buksuoja. Ir jeigu mes patys sau turime tiek klausimų, galima tik nujausti, kiek jų kyla mūsų varžovams.
Jesenicėse nebuvo rungtynių, kad nesikeistų Lietuvos rinktinės starto sudėtis. Tik Mantas Kalnietis žaidė visada. Jis aikštėje išbūna ilgiausiai ir yra vienintelis mūsų rinktinėje, turintis dviženklį rezultatyvumo vidurkį. Kiti žybteli pamainomis.
Kol kas niekas negalėtų pasakyti, koks yra tobulas lietuvių penketas ir kas yra lyderis. Bet gal tai ir neblogai, kai niekas negali nuspėti, kuris mūsiškis tądien atsidurs ant žirgo?
Tema diskusijai. Po to, ką Lietuva pamatė Jesenicėse, kiekvienas turi nuomonę, ko mūsų rinktinėje yra daugiau pasibaigus Europos čempionato pirmajam etapui – nerimo ar optimizmo.
