Dešimtukas už gynybą. Rezultatyviausia Europos čempionato komanda, rinkusi vidutiniškai 81 tašką, vakar išstenėjo tik 62. Lietuvos krepšininkai atidirbo iš širdies ir todėl po kojomis pasiguldė Europos vicečempionus prancūzus.
Jokių abejonių - tai buvo iki šiol geriausios mūsiškių rungtynės šiame Europos čempionate. Be nesąmonių. Be duobių. Be chaoso. Praplauktos nuo kranto iki kranto.
Kai reikėjo, vyrai apsigynė. Kai reikėjo – taikliai atakavo, atimdami iš prancūzų visus degtukus, kuriais šie galėtų užkurti lietuviams pavojaus laužą.
Rinktinė apskritai atrodė kitokia nei matėme pirmajame etape. Susikaupusi, bet ne susikausčiusi. Rimta, bet ne nervinga. Net Jonas Kazlauskas atrodė kitoks: Jesenicėse po klaidos ar netaiklaus metimo žaidėją paprastai aprėkdavo, o vakar dažniau ramino ir skatino.
J.Kazlausko štabo parengtas planas suveikė. Tony Parkeris rungtynių pabaigą leido ant suolo. Iki tol žemyno pirmenybėse gynyba prieš prancūzų žvaigždę veikdavo tol, kol nieko neveikdavo pats T.Parkeris. Vakar jis draskėsi, bet neišsivadavo iš Renaldo Seibučio ir kitų lietuvių tinklo.
Plius 14 taškų vakarykštėse rungtynėse irgi gali daug reikšti, kai prieš ketvirtfinalį dėliosis galutinė E grupės rikiuotė.
Dabar Lietuvos ekipos laukia rungtynės su Belgija ir Ukraina – dar dviem rinktinėmis iš A grupės, kurios nugalėtojais tapo prancūzai. Taip, krepšinį moka žaisti visi ir ypač tie, kurie pateko į antrąjį etapą. Tačiau gal teisūs sakantys, kad ta grupė pirmajame etape buvo silpniausia iš visų keturių?
Nepulkime į euforiją. Rytoj pamatysime, ko verti belgai.
Ir dar – apie žiūrovus. Europos čempionato organizatoriai giriasi rekordiniu pirmojo etapo lankomumu. Gal, bet po to, ką pamatėme vakar 15 tūkst. vietų „Stožice” arenoje, kyla klausimas: ar viskas gerai su aritmetika?
Oficialiame Latvijos ir Ukrainos rungtynių protokole įrašyti 2140 žiūrovų. Visi tie, kas sėdėjo tame mače, neleis sumeluoti: realiai – ne daugiau 500. Belgijos ir Serbijos dvikovą stebėjo neva 2650 žmonių. Bet matėme - tikrai nebuvo nė tūkstančio.
Vaizdą pagerino Lietuvos – Prancūzijos mačas, tiksliau – tie maždaug 300 lietuvių. Būgnai, skanduotės, dainos, o ne vien bumbsinčio kamuolio garsas ir sportbačių čiužesys į parketą, kaip iki tol.
Protokolas tvirtina – iš viso 2640 žiūrovų. Šįkart panašu į tiesą, bet kad tiek pat kaip pas belgus ir serbus? Slovėniška matematika nepaliauja stebinti: tribūnos – pilnesnės, žiūrovų - mažiau.
