Nepamirštamą 2003 metų rugsėjo 14-osios naktį Švedijos sostinė aidėjo nuo lietuviškų skanduočių ir dainų, o Lietuvoje pradėta rengtis Europos čempionų sugrįžtuvėms.
Krepšinio milžinai, prieš dešimtmetį privertę nusilenkti visą Europą, šiandien vėl renkasi, kad paminėtų pirmąjį didelį jubiliejų.
Auksinis berniukas
Amžiaus pradžioje jį vadino auksiniu berniuku, nes auksas prie jo tiesiog lipo. 2003 metų rugsėjo 14-osios vakarą „Globe” arenoje Šarūnas Jasikevičius atsiėmė Europos čempiono medalį.
Tą sezoną jis laimėjo viską, kas įmanoma: Europos čempionatą su Lietuvos rinktine, Eurolygą, Ispanijos čempionatą ir šios šalies taurę su „Barcelona”.
Tarsi to būtų maža, rugsėjo 14-osios vakarą „Globe” arenoje Š.Jasikevičius atsiėmė ir naudingiausio Europos čempionato žaidėjo prizą.
Jis buvo bene ryškiausias, bene garsiausiai kalbantis, bene triukšmingiausiai švenčiantis įžaidėjas.
Į simbolinį geriausių žaidėjų penketą su Š.Jasikevičiumi dar pateko Saulius Štombergas. O Arvydas Macijauskas ir Ramūnas Šiškauskas irgi visą čempionatą buvo vadinami krepšinio dievais.
Prabėgus dešimčiai metų Š.Jasikevičius nebe toks greitas, bet vis dar garsiai kalba ir taip pat audringai švenčia. Todėl jubiliejaus vakarą jam teks imti į rankas mikrofoną ir drauge su Marijumi Mikutavičiumi dainuoti legendinius „Tris milijonus”.
Svarbiausias karjeros titulas
Dauguma tos auksinės rinktinės krepšininkų jau baigė karjerą. Tik vienas jų – Kšyštofas Lavrinovičius – šiemet dar išvyko į Europos čempionatą Slovėnijoje. Prieš dešimt metų jis tik pradėjo karjerą rinktinėje ir iškart tapo žemyno čempionu.
Kšyštofo dvynys Darjušas tąsyk rinktinei padėti negalėjo dėl traumos ir brolio pergale džiaugėsi čempionatą stebėdamas per televizorių.
Triumfas Švedijoje, kaip tvirtina K.Lavrinovičius, iki šiol reikšmingiausia jo karjeros pergalė.
Nesvarbu, kad vėliau įsimintinų pergalių buvo ir daugiau: 2007 metais su Lietuvos rinktine iškovota Europos čempionato bronza, penkiskart laimėtas Italijos čempionatas, apdovanojimų kolekcijoje atsirado ir Lietuvos čempiono aukso žiedas.
„Kiekvienas titulas svarbus. Bet svarbiausias – iškovotas atstovaujant savo šaliai”, – šiuos Š.Jasikevičiaus ištartus žodžius ir sau mielai pritaiko K.Lavrinovičius.
Per auksinės rinktinės triumfo dešimtmečio minėjimą „Žalgirio” arenoje K.Lavrinovičiaus nebus. Kaip nebus ir dar kelių svarbių tos komandos narių: pergalių Švedijoje kalvis A.Sireika dirba Japonijoje, o trenerio asistentas Gintaras Krapikas ir masažuotojas Juozas Petkevičius taip pat su šiemete rinktine išvyko į Slovėniją.
Susitiks buvę varžovai
Ant „Žalgirio” arenos parketo šiandien pasirodys kiti tos auksinės rinktinės krepšininkai – kad dar kartą sužaistų krepšinį ir pabandytų pajusti dar vienos pergalės skonį.
Auksinei Lietuvos rinktinei iššūkį mes praeities krepšinio žvaigždės iš kitų žemyno šalių: rusai Dmitrijus Domani ir Zacharas Pašutinas, prancūzas Moustapha Sonko ir kiti.
Beveik visi jie atstovavo savo šalių rinktinėms 2003-iųjų Europos čempionate ir matė pergalingą Lietuvos rinktinės žygį jame.
Rusija tame čempionate akistatos su Lietuva išvengė, o latviai ir prancūzai ne itin nori prisiminti susitikimą su pergalių ir garbės ištroškusiais lietuviais.
Atkeršijo latviams
Po katastrofiško 2001-ųjų Europos čempionato Turkijoje, per kurį lietuviai net nepateko į atkrintamąsias varžybas, mat kelią jiems užkirto Latvija, mūsų šalies rinktinė nežaidė 2002 m. pasaulio čempionate ir į Švediją atvyko trokšdama atsigauti.
Pirmoji dvikova su Latvija lietuviams Švedijoje buvo principinė dar ir dėl to, kad po čempionato Turkijoje latvių sirgaliai tyčiojosi iš lietuvių prie mūsų šalies ambasados Rygoje kraudami gedulo vainikus.
Bet Švedijoje Lietuvos rinktinei vėl buvo nelengva – pergalė prieš latvius 92:91 iškovota tik per pratęsimą.
„Dvikovą su latviais vos ištraukėme. Tai buvo pirmosios rungtynės ir pirmoji pergalė. Jei tada nebūtume laimėję, manau, būtų atsiradę psichologinių bėdų, gal neturėtume to čempiono medalio”, – neslepia K.Lavrinovičius.
Matyt, tas pralaimėjimas Lietuvai turėjo didelės reikšmės Latvijos rinktinei. Latviai neberado jėgų kovoti per likusias dvejas B grupės rungtynes, nepateko į kitą etapą ir galiausiai čempionate užėmė 13-ąją vietą.
Krito ir prancūzai
Latvių pralaimėjimą Švedijoje galima vadinti skausmingu. O prancūzas M.Sonko gali papasakoti kitą istoriją – apie lietuvių škvalą pusfinalyje.
Tony Parkerio komanda iki susitikimo su Lietuva irgi nebuvo pralaimėjusi nė vienų rungtynių ir pusfinalyje taip pat turėjo didelių ambicijų. Tačiau pergalę 74:70 šventė Lietuva.
Kai po dvikovos Lietuvos rinktinės treneris A.Sireika laimingas atsakinėjo į klausimus, jo kalbą Stokholmo „Globe” arenoje pertraukė sirgalių himnu tapusi daina „Trys milijonai”.
Lietuviai aistruoliai pergalę pusfinalyje šventė bare šalia arenos, o jo grotuve sukosi M.Mikutavičiaus kurtas himnas.
Per 2000-ųjų Sidnėjaus žaidynes hitu tapusi daina tąsyk labai tiko – įveikę prancūzus Lietuvos krepšininkai užsitikrino vieną iš trijų Europai skirtų kelialapių į 2004 m. Atėnų olimpines žaidynes.
Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė beveik per visas rungtynes varžovus priblokšdavo nesustabdomu puolimu, tačiau pusfinalyje prancūzus palaužė geležine gynyba.
Lemiamą akimirką į spąstus pateko ir Prancūzijos rinktinės lyderis T.Parkeris – iki pabaigos likus 15 sekundžių ir lietuviams pirmaujant 72:70 NBA žvaigždė savo rankose turėjo kamuolį ir paskutinę galimybę prasimušti į finalą.
Komandos draugų padedamas R.Šiškauskas žvaigždę privertė suklysti ir perėmė kamuolį, o paskui dviem baudos metimais galutinai užėmė prancūzišką Bastiliją.
„Puikiai prisimenu ir pusfinalio rungtynes su Prancūzija, kurios buvo vienos sunkiausių”, – tvirtino K.Lavrinovičius.
Po smūgio pusfinalyje prancūzai nebeatsigavo ir čempionate liko ketvirti – ir be prizinės vietos, ir be kelialapio į olimpiadą.
Kažin ar svečias iš Prancūzijos šįvakar norės prisiminti košmarą 2003 m. Europos čempionato pusfinalyje, tačiau istorijos įrašų ištrinti neįmanoma.
Skambėjo trys himnai
Dabar tikriausiai drąsiai galima sakyti, kad finalas su Ispanija tą šiltą 2003-iųjų rugsėjo 14-osios vakarą buvo tik formalumas. Kad Pau Gasolio, Juano Carloso Navarro, Jorge Garbajosos komanda neturėjo jokių galimybių laimėti.
Trys Ispanijos rinktinės milžinai pelnė kone visus taškus savo komandai – 71 iš 84. Tačiau Lietuva vis tiek buvo stipresnė 93:84. Šalia A.Macijausko (21 tšk.) ir Š.Jasikevičiaus (10 tšk., 9 rezultatyvūs perdavimai), per lemiamas rungtynes žibėjo Eurelijus Žukauskas (18 tšk., 7 atkovoti kamuoliai) ir Darius Songaila (10 tšk.).
Vos nuaidėjus finalo sirenai, Š.Jasikevičius pasikišo po marškinėliais kamuolį ir aikštėje ėmė šėlti su komandos draugais. Įveikusiems visus Europos čempionato barjerus be pralaimėjimo (6 rungtynės – 6 pergalės) po finalo sirenos Lietuvos rinktinės krepšininkams nebuvo jokio vargo įveikti „Globe” arenos užkardas ir nulėkti į tribūnas padėkoti šeštajam žaidėjui – komandos sirgaliams.
Prieš vidurnaktį „Globe” arenoje nuskambėjo lietuviški himnai: iš pradžių – „Tautiška giesmė”, paskui – M.Mikutavičiaus „Trys milijonai” ir specialiai tam čempionatui kurtas ŽAS „Fortūna”.
Dainą traukė visa komanda
„Kai mums pasiūlė sukurti dainą, iškart supratau – mes laimėsime, – nesikuklino ŽAS narys Linas Zareckas-Choras. – Mes turime nugalėtojų aurą nuo 1999 metų, kai sukūrėme dainą Kauno „Žalgiriui”, ir šis laimėjo Eurolygą. Smagu, kad prisilietę prie krepšininkų galime pasimėgauti keliomis šlovės akimirkomis.”
Šįvakar „Žalgirio” arenoje šis himnas vėl skambės. ŽAS jį trauks drauge su krepšininkais.
Kai lygiai prieš dešimtmetį jau gerokai po vidurnakčio nugalėtojų komanda susėdo prie šventinio stalo viename Stokholmo viešbučių, ši daina nuolat skambėjo, o ją traukė visa komanda. Kone garsiausiai – Mindaugas Žukauskas. Fojė ispaniškai dalydamas interviu į taktą lingavo ir Š.Jasikevičius.
Nežinia, kas šįvakar bus įdomiau: vėl pamatyti, kaip aikštėje atrodo prieš kelerius metus karjerą baigę A.Macijauskas ir R.Šiškauskas ar kaip jiems sekasi dainuoti?
