Kai buvo aišku, kad Lietuvos rinktinė Europos čempionato ketvirtfinalyje žais su Italija, nemažai šalies krepšinio aistruolių iš džiaugsmo trynė rankomis ir jau galvojo apie pusfinalį. Tačiau nacionalinės komandos puolėjas Jonas Mačiulis siūlo neužbėgti už akių.
„Su tais medaliais dar palaukime. Liko penkios dienos. Tada galėsime pakalbėti, – po vakarinės treniruotės antradienį žurnalistams sakė J.Mačiulis. – Visi jaučia tą medalių kvapą, todėl niekas neišeis pasiduoti.“
– Teko žaisti pas trenerį Simone Pianigianį. Kokį žaidimą jis propaguoja?
– Agresyvų. Gynyboje yra avantiūrų, truputėlį rizikos. Dažnai tai priešininkus išmuša iš rikiuotės, nes jie jaučiasi nei laisvi, nei uždengti. Turi jis savo braižą, su kuriuo jam iki šiol neblogai sekėsi.
– Su kuo palygintumėte italų žaidimą?
– Nežinau. Pavyzdžiui, Luigi Datome žaidžia ketvirtus numeriu, nors yra žemesnis už mane. Tokios antros komandos nebūtų galima rasti šiame čempionate. Ji – unikali.
– Italai galėjo pasirinkti – žaisti su lietuviais arba serbais. Jūs jiems parankesni nei serbai?
– Praeityje visi atsimename negražių rungtynių, kur buvo bandyta pralaimėti. Tai labai negražiai atrodė. Nė viena komanda nenori įsivelti į skandalus su specialiais pralošimais. Kuri komanda stipresnė – mes ar serbai, negali žinoti. Pavyzdžiui, jie pralaimėjo Ukrainai. Paprasčiausiai būna parankios ir neparankios komandos. Manau, italai su ispanais kovojo sąžiningai.
– Trys dienos poilsio per daug?
– Per daug. Tikrai per daug. Vidury čempionato tai nėra gerai. Išsimuši iš savo ritmo. Šiandien žaisti būtų pats tas.
– Prieš trejus metus Turkijoje buvo dar daugiau laisvų dienų.
– Taip, bet žinote – kartą suveikia, kitą galbūt ne. Kaskart vis kita situacija. Tąkart galbūt buvome jaunesni. Negali žinoti, kaip viskas suveiks šį kartą.
– Kaip tas tris dienas praleisti ir neperdegti?
– Kiekvienas – savaip. Visa komanda išvažiavome pravėdinti galvas. Taip pat ši diena buvo gera, neblogai pasitreniravome. Ryt laukia viena arba dvi treniruotės. Mes ruošiamės taip. Ar tai gerai, ar blogai, pamatysime per mačą.
– Pergalės atveju, pusfinalyje lauktų Kroatija arba Ukraina. Daugelis kalba apie medalius. Šis kelias lengvesnis nei kitoje pusėje?
– Nemanau, kad tarp aštuonių komandų yra lengvesnis kelias. Visos, kurios čia pateko, įrodė esančios vertos kovoti dėl medalių. Negali prognozuoti. Vienas prarastas kamuolys gali daug ką lemti. Čia yra krepšinis. Su tais medaliais dar palaukime. Liko penkios dienos. Tada galėsime pakalbėti.
– Dauguma sirgalių džiaugiasi, kad gavote italus. Kaip jūs reagavote sužinoję būsimus varžovus?
– Nėra tų silpnų komandų. Italai atrado savo žaidimą, įveikė ispanus, kitas stiprias komandas. Tikėjomės, kad gausime bet kurį ir su visais reikės kovoti – niekas nepasiduos. Visi jaučia medalių kvapą, todėl niekas neišeis pasiduoti.
