EUROLYGA 2023

K.Bryanto žvilgsnis į savo karjerą (I): nuo keturmečio iki įsitvirtinimo „Lakers“

Daugiau nei 31 tūkstantis taškų, 15 kartų pašauktas į „Visų žvaigždžių“ komandą ir penki čempionų žiedai. Greitas, neįtikėtinai įžvalgus, galingas, šoklus. Krepšinio genijus. Kobe Bryantas – visų diskusijų apie geriausius krepšininkus centre. Filadelfijoje gimęs žaidėjas, pasekęs tėvo pėdomis, tapo tikra krepšinio ikona visame pasaulyje. „Kam priklauso „Los Angeles Lakers?“ - klausite jūs. „Kobei“, - tokį atsakymą dažniausiai išgirsite.

K.Bryantas neslepia, kad irgi turi baimių, tačiau jis įsitikinęs, kad viską galima išspręsti savo jėgomis.<br>AP archyvo nuotr.
K.Bryantas neslepia, kad irgi turi baimių, tačiau jis įsitikinęs, kad viską galima išspręsti savo jėgomis.<br>AP archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-11-02 13:13, atnaujinta 2018-02-20 16:08

Dviem šimtais procentų darbui atsidavęs K.Bryantas turi ką papasakoti – jo gyvenimas kupinas įvairiausių vingių, o profesionali krepšininko karjera, kurią 1978 metais gimęs žaidėjas pradėjo 1996-aisiais, pilna įvairiausių akistatų su istoriniais NBA žaidėjais.

Dabar jis iš šalies stebi „Lakers“ mačus – po Achilo traumos atsigaudinėjantis K.Bryantas nežino, kada sugrįš į aikštę.

„Aš irgi savimi abejoju. Aš taip pat jaučiuosi nesaugiai. Bijau suklysti. Būna vakarų, kada pasirodau arenoje ir jaučiu, kad man skauda nugarą, koją, kelius. Tačiau visi savimi abejojame. To neigti nereikia, tačiau negalima pasiduoti. Turi stoti prie štai. Pakilti aukščiau to“, - žurnalui „Sports Illustrated“ teigė K.Bryantas. Jis trumpam nutilo ir atsisuko į vienos kavinės padavėją bei užsisakė vienuoliktojo patiekalo: plaktos kiaušinienės, blynų ir vanilinės latės kavos.

„Nežinau, koks aš sugrįšiu po traumos. Tiesiog nežinau. Gal būsiu visiškame mėšle, - sakė jis. - Tačiau tai neturi reikšmės. Aš tikiu, kad viską išspręsiu. Jeigu ne šiais, tai kitais metais, tačiau aš tikrai viską sutvarkysiu.“

K.Bryantas jau svarsto apie paskutiniuosius atodūsius karjeroje. Galutine fazė prasidės iškart, kai baigsis jo reabilitacija ir krepšininkas vėl dantimis įsikąs auksinių „Lakers“ marškinėlių kraštelį. „Paskutinis etapas, - sako K.Bryantas. - Knyga bus užverta. Tiesiog dar nenusprendžiau, kiek joje puslapių liko.“

Į NBA istoriją jau senokai įsirašęs Kobe kalbėti apie savo palikimą nenori. Dabar jį žavi sporto pasiekta evoliucija. „Aš prisimenu tik tai, kas man padėjo žengti pirmyn. Atsimenu turėdamas tikslą“, - sako jis ir akimis panyra į prisiminimus – savo spalvingą gyvenimą krepšinyje.

Remdamasis „Sports Illustrated“ straipsniu lrytas.lt pateikia K.Bryanto mintis apie jo manymu svarbiausius savo karjeros momentus.

Pirmojoje dalyje K.Bryantas apžvelgia įvykius nuo 1983 metų iki 1999-ųjų.

1983 metų žiema. Keturmetis K.Bryantas užsirašė į karatė pamokas Hjustone. Jo tėvas Joe Bryantas žaidžia paskutinį savo NBA sezoną, vilkėdamas „Rockets“ marškinėlius, o pats Kobe sparčiais žingsniais artėja geltonojo diržo link.

„Vieną dieną pas mane atėjo dojo treneris ir pasakė, kad nori, jog kovočiau prieš rudojo diržo savininką, - pasakojo K.Bryantas. - Aš pradėjau verkti ir pasakiau mokytojui: „Jis už mane didesnis ir daug geresnis.“ Tada mokytojas man atsakė: „Tu kovosi su juo“. Tada aš stojau ant tatamio. Buvau su galvos apsauga ir blizgančiomis raudonomis pirštinėmis. Vaikai sėdėjo apsupę tatamį. Buvo labai išsigandęs. Varžovas man išspardė užpakalį, tačiau ir aš keletą kartų neblogai pasižymėjau. Pamenu, kai pabaigoje sėdėjau ir galvojau: „Nebuvau toks blogas, kaip bijojau. Nebuvo taip blogai, kaip įsivaizdavau.“

Manau, kad tada supratau, jog būtent mintys gali prišaukti patį blogiausią, jeigu tik joms leisi.“

1991 metų vasara. K.Bryantas pateko į „Sonny Hill Community Involvement League“ Filadelfijoje. Jis pastaruosius septynerius metus praleido Italijoje, kur jo tėvas buvo profesionalu.

„Kai aš ten atvykau, pirmąją vasarą, nepelniau nė taško. Aš rimtai. Nė vieno. Mano tėvas buvo Filadelfijos legenda. Mano dėdė buvo Filadelfijos legenda, - prisiminė K.Bryantas. - O aš ten stovėjau su didelėmis tinklinio kelio apsaugomis ir atrodžiau tarytum koks kabelinės darbuotojas. Turėjau rimtą Osgood-Schallterio ligą, todėl netgi menkas prisilietimas prie kelių sukeldavo skausmą.

Lygoje sužaidėme atrodo 25 mačus ir aš nepelniau nė taško. Netgi baudų nepataikiau. Nieko. Pabaigoje akis išverkiau.“

Tą rudenį Jellybean pravarde žinomas Kobe tėvas prisijungė prie „Mulhouse“ komandos Prancūzijoje. Bryantų šeima išsikėlė į vilą, kurioje buvo teniso kortai ir virš trijų metrų aukščio siekiantis krepšys.

„Nesvarbu, vis tiek tai buvo krepšys, - sakė K.Bryantas. - Žaidžiau ten visą dieną. Ir vienintelis dalykas, apie kurį galvojau buvo: taiklus metimas. Galvojau, kad būtinai turiu pataikyti bent kartą. Kai kitą vasarą atvykau į Sony Hilą, nebuvau iš dominuojančių žaidėjų, tačiau jau pelniau taškų. Supratau, kad jeigu stengsiuosi, patobulėsiu.“

1994 metų vasara. K.Bryantui nesisekė užmigti Fairleigh Dickinson universiteto bendrabučio kambaryje. Naujajame Džersyje jis lankėsi ne veltui – jam pavyko gauti vietą prestižiškiausių „Adidas“ remiamoje ABCD krepšininkų stovykloje. Kodėl jam sunku užmigti? Vaikinas nežino, ar čia jam vieta.

„Man pasisekė, kad Italijoje augau tada, kai JAV krepšinis ritosi žemyn. Tuomet pradedančiųjų sportininkų sąjunga (AAU) žaidėjus rinkosi tik pagal jėgą ir atletiškumą, - sakė K.Bryantas. - Aš visą tai praleidau. O vietoje to, buvau mokomas tikrų pagrindų: kojų darbo, kojų darbo ir dar kartą – kojų darbo. Be to, mokiausi sukurti erdves, kamuolio valdymo, kamuolio apsaugojimo, metimo pagrindų. Nebuvau stipriausias vaikinas stovykloje. Nebuvau greičiausias. Nebuvau atletiškiausias. Tačiau manau, kad buvau įgudęs žaidėjas, tačiau tai nerūpėjo. Viskas sukosi tik apie 360 laipsnių dėjimus.“

Vėliau jis sugrįžo į Žemutinio Meriono aukštosios mokyklos priemiestį Filadelfijoje. Čia jis treniravosi kasdien, o dažniausiai dirbo su treneriu Greggu Downeriu, svajodamas apie tai, kaip taps geriausiu mokyklinio amžiaus krepšininku JAV.

„Mano treneris mėgdavo sakyti: „Esame kepsnys ir bulvės. Esame tikras dalykas.“ Kai kitą vasarą sugrįžau į ABCD, buvau reitinguotas trečiu numeriu – už Timo Thomaso ir Lesterio Earlo. Sau pasakiau: „Nepaliksiu stovyklos, kol nebūsiu pirmasis.“

Tais laikais, jeigu turėjai aukštą reitingą, galėjai apsistoti gražiame viešbutyje. Tačiau aš gyvenau bendrabučiuose. Žaidimas man rūpėjo labiau nei bet kas kitas. Kiti vyrukai galėjo tiesiog palikti žaidimą, po treniruočių atsipalaiduoti – atitrūkti. Aš negalėjau. Krepšinis užstrigo manyje. Apie jį galvodavau visą naktį.

Jie leido žaidėjams balsuoti, kas buvo geriausias. Vieną dieną toks vaikinas priešais mane valgė pusryčius. Jis pasakė: „Ei, ar matei numerį 143? Ar matei, kaip jis žaidžia? Jis nerealus. Balsuosiu už jį.“

Jis nesuprato, nes aš buvau labai liesas, tačiau tai buvau aš. Aš buvau 143 numeris.“

1996 metų žiema. Žemutinio Meriono komanda gavo šansą pirmą kartą triumfuoti valstijos čempionate per 53 metus. Tačiau komandai dar reikėjo įveikti pusfinalio barjerą. „Mūsų varžovai anksčiau buvo mus įveikę porą kartų, kartu su Kobe. Tai buvo savaitės mačas. Mūsų starto žaidėjams teko rimtai konkuruoti su atsarginiais žaidėjais. Per rungtynes kovodami dėl pamesto kamuolio susitrenkė keli žaidėjai. Pažiūrėjau į tą pusę ir pamačiau Kobe. Jis gulėjo ant žemės, paskendęs savo kraujyje. Tuo metu galvoje sušmėžavo blogiausi scenarijai.

Per pačias nervingiausias rungtynes jam lūžo nosis. Porą dienų labai stengėmės, kad surastume jam kaukę, kuri tiktų. Mačo dieną, jis apšilinėjo su kauke. Tačiau prieš pat išeinant į aikštę, persirengimo kambaryje, jis nusiplėšė kaukę. Jis metė ją priešais sieną ir suriko: „Šito aš nedėvėsiu. Einam į karą!“ Jis pelnė 39 taškus. Mes laimėjome“, - sakė G.Downeris.

1997 metų pavasaris. K.Bryantas sėdi vienas svečių persirengimo kambaryje Jutos „Delta Center“ arenoje. „Kodėl? - jis klausia savęs. - Kodėl pramečiau tuos metimus? Kodėl nervinausi? Juk nesinervinu per rungtynes. Aš nebijau žaisti. Kas nutiko? Metimai buvo geri, tačiau kodėl jie buvo per trumpi?“

Čia K.Bryantas – naujokas, kuris neseniai prametė tris „balionėlius“ per pratęsimą. Tai buvo atkrintamųjų mačas su „Jazz“. Ir jis buvo paskutinis „Lakers“ komandai sezone.

Atsakymai į užduotus klausimus K.Bryantą pasiekė tada, kai jis susipakavo lagaminus ir rengėsi savo pirmajam etapui po sezono. „Aš iš 30 mačų universitete persikėliau į 100 NBA. Ir visa tai teko patirti aštuoniolikmečio kūnui, - sakė K.Bryantas. - Aš grįžau tiesiai į Los Andželą ir pakeičiau savo visą sporto programą, susijusią su svoriu. Turėjau pradėti kilnoti svorius net ir per sezoną, kad tai, kas nutiko Jutoje, nenutiktų daugiau niekada.“

Tą vasarą Spike'as Lee pradėjo filmuoti filmą „He Got Game“. Tai juosta su Denzeliu Washingtonu apie krepšinio genijų, vardu Jesusas Shuttlesworthas. „Noriu, kad būtum to dalimi“, - tada S.Lee pareiškė K.Bryantui. „Ačiū, bet ne, - sakė K.Bryantas. - Ši vasara man yra per svarbi.“ Tuomet J.Shuttleswortho vaidmuo atiteko Ray Allenui.

1999 metų žiema. K.Bryantas ruošiasi savo trečiajam sezonui iš eilės nuo atsarginių suolo „Aš žiūrėjau į R.Alleną ir Alleną Iversoną. Tai vyrukai, su kuriais žengiau į lygą ir kurie jau žaidė startinėse sudėtyse ir spardė užpakalius, - prisiminė K.Bryantas. - Aš sėdėjau ant atsarginių suolo ir galvojau: „Esu toks pats geras. Bet kodėl aš nežaidžiu?“

Jo tėvas tokius pat klausimus pateikė „Lakers“ generaliniam direktoriui Mitchui Kupchakui. Pastarasis paaiškino, kad kantrybė gali atnešti daug naudos, tačiau pats Kobe dar nebuvo toks subrendęs, kad suvoktų tokius žodžius. Jis per treniruotes liedavo įniršį ant visų starto sudėties žaidėjų – juos pranokdavo savo žaidimu. „Turėjau spirti jiems į užpakalius kiekvieną dieną“, - sakė jis.

Jo darbas veltui nenuėjo. K.Bryantas dėl savo įgūdžių varytis kamuolį ir „išmaudyti“ penkis gynėjus vienu metu netgi pelnė pravardę – Holivudas. „Tai nėra toks vardas, kurio tu nori“, - jį įspėjo „Lakers“ vykdantysis viceprezidentas Jerry Westas. Todėl K.Bryantas sumažino apsukas apeidinėdamas kitus ir „driblinguodamas“. Jis nusprendė tobulėti atakuodamas iš vidutinio nuotolio.

„Komandos lėktuve turėjome Shaquille'ą O'Nealą, šokantį Makarena, - kalbėjo Del Harris, tuometinis „Lakers“ treneris. - Ir Kobe žiūrintį vaizdajuostę apie M.Jordaną.“

Prieš 1999 metų sezono startą lengvojo krašto puolėjas Rickas Foxas treneriui pasiskundė, kad jam ėmė skaudėti pėdą dėl netinkamų batų. Būtent tada atsarginio K.Bryanto dienos baigėsi – jis gavo šansą starto sudėtyje. Ir niekas jo nebevadino Holivudu. „Jeigu man būtų leidę pradėti iškart, niekas nežino, kas man būtų nutikę“, - į praeitį žvelgė krepšininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.