– Kokiomis nuotaikomis baigėte pasirengimo sezonui ciklą? – paklausėme trečią sezoną prie komandos vairo pradedančio trenerio G.Petrausko.
– Draugiškos rungtynės niekada neprilygs oficialioms. Gal šiemet mes žaidėme kiek kitaip – iš 11 mačų 9 buvo su labai pajėgiais varžovais, kurie žais Eurolygoje, Europos taurės, FIBA Iššūkio taurės turnyre.
Visa tai buvo labai gera praktika. Aišku, buvo labai skaudžių pralaimėjimų „Neptūnui“, „Chimki“, bet tai parodė, kuria linkme dirbti, tobulėti. Tačiau visą mūsų pasiruošimą vis dėlto parodys čempionato pradžia, pamatysime, kaip esame atlikę namų darbus.
- Bet savaitgalį Liepojoje vykęs BBL taurės turnyras nebuvo draugiškas – tai galimybė pakovoti dėl pirmojo trofėjaus.
- Šeštadienį su „Rock“ tikrai neblogai žaidėme pirmus du kėlinius, bet patekome į duobę. Analizavome šias rungtynes, padarėme išvadas.
Mačas su „Ventspils“ komanda žaidėjams nebe taip rūpėjo – visų galvoje buvo antradienio vakaro rungtynės, oficialaus čempionato pradžia.
Aišku, nenusiteikimas žūtbūtinei kovai žaidžiant dėl trečiosios vietos nėra geras ir sveikintinas dalykas. Bet esu tikras, kad ši pamoka mums irgi bus į naudą. Per šių rungtynių analizę radome daug taisytinų dalykų.
- Kaip vertinate situaciją, kad komandoje kol kas tarsi nėra aiškaus lyderio?
- Iš tiesų komandoje nėra vieno lyderio, bet mes tokios situacijos – būti priklausomiems nuo vieno ar dviejų žmonių - net ir nenorime. Mūsų tikslas – kad kiekvienas į aikštę įėjęs žaidėjas būtų lygus, visateisis. Turi būti komandinis žaidimas.
Aišku, tikras lyderis dar išsigrynins, mes tai pamažu pamatysime. Bet iš tikro 20 ir daugiau taškų per rungtynes mūsų komandoje gali įmesti daug žmonių.
- Atrodo, kad šį sezoną teks verstis silpnesne priekine linija.
- Negalima taip vertinti, kad ji susilpnėjo. Tiesiog ji yra ne tokia – tiek Tyleris, tiek Ryanas yra kitokio stiliaus ir galimybių žaidėjai negu buvo Chrisas Cooperis ir Bambale‘as Osby. Jie buvo baudos aikštelėje jėga dominuojantys žaidėjai, bet jie nemetė iš toliau.
Dabar turime universalesnius žaidėjus. Galbūt norėtųsi, kad jie kiečiau žaistų baudos aikštelėje. Reikia suprasti, kad ir po krepšiu, ir atsitraukęs vienodai gerai žaidžiantis, dėl kamuolių kovojantis ir metimus blokuojantis „centras“ niekaip „netelpa“ mūsų biudžete.
Aš jų nenuvertinum, pasitikiu abiem broliais. Be jokios abejonės pasitikiu Juliumi Juciku, kuris savo darbą atlieka tikrai gerai. Mūsų tikslas ir uždavinys – sudaryti turimiems aukštaūgiams kuo geresnes sąlygas, kad jie būtų maksimaliai naudingi komandai.
- Kokį įspūdį per draugiškų mačų ciklą paliko legionieriai?
- Tiek pernai, tiek užpernai, tiek šiemet viskas klostosi panašiu scenarijumi. Legionierių pradžia dažniausiai nebūna įspūdinga.
Tokių žaidėjų kaip Travisas Leslie nėra paprasta surasti. Jis buvo tinkamu momentu tinkamoje vietoje atsiradęs žmogus. Travisas buvo nusivylęs Prancūzija, troško reabilituotis, tuo pačiu jis mums labai tiko.
Tuo tarpu Dereko Needhamo pradžia buvo labai sunki: tiek su rezultatyviais perdavimais, tiek su metimais, situacijos įvertinimu. O sezono pabaigoje jis jau buvo vienas komandos variklių, pagrindinių žaidėjų.
Noriu tikėti, kad pagreitį įgausime ir šį sezoną. Pagrindinis dalykas, kurį akcentuojame – pas mus nėra legionierių ir savų, mes visi esame viena komanda.
- Ar tenkina atmosfera rūbinėje?
- Kol kas viskas gerai, visiems smagu dirbti kartu.
Manau, taip būna visose komandose. Kiek vėliau tai truputį atslūgsta, po sunkesnių rungtynių atsiranda trinties, kivirčų.
Dabar to nėra, visi esame nusiteikę labai pakiliai, laukiame naujo sezono. Komanda turi naują kapitoną Vytautą Šulskį, senbuvį, kuris yra užvedanti, lietuvius ir užsieniečius klijuojanti grandis. Tad stengsimės ne tik išlaikyti gerą dvasią, bet ir kasdien apšlifuoti kampus.
- Čempionatą pradedate su principiniu varžovu, kuris vasarą pasikeitė iš pagrindų. Kaip vertinate „Prienų“ ekipą?
- Prienai tikrai smarkiai pasikeitė – nauji žaidėjai, vadovai, treneris. Jų pajėgumą įrodė pergalė prieš „Lietkabelį“. Tai turėjo aptildyti skeptikus, prognozavusius, kad prieniškiai bus nesunkiai įveikiamas varžovas.
Dabar „Prienai“ žaidžia greitą, gerai organizuotą ir akiai gražų krepšinį. Puolimas nėra grindžiamas vien tritaškiais. Naujojo trenerio ranka išties jaučiama – žaidžiama greitai ir ieškoma spragų varžovų gynyboje. Kai atsiranda galimybė, iškart atakuojama.
Ankstesnė karta buvo patyrusių žaidėjų lydinys, kuris išnaudodavo klaidas poziciniame žaidime.
