Europos krepšinio arenose šią savaitę prasidėjo naujasis Eurolygos sezonas, bet stipriausio žemyno klubų turnyro vadovai jau kuria ambicingus ateities planus.
Prancūzijos krepšinio lygos (LNB) prezidentas Alainas Beralis savo šalies žiniasklaidai papasakojo apie naujosios Eurolygos kontūrus, kuriuos dar liepą nupiešė privati bendrovė, nuo 2000-ųjų rengianti du svarbiausius žemyno klubų turnyrus – Eurolygos ir Europos taurės varžybas.
„Jeigu sutiksime žengti šiuo keliu, iki 2015-ųjų kovo turėsime pasirašyti sutartį su Eurolyga, kuri per ketverius penkerius metus mus atves į uždarą lygą.
Čia žais 24 klubai, o po penkerių šešerių metų ši lyga taps NBA konkurente, – aiškino įtakingas prancūzas. – Po pirmojo „nulinio“ sezono vėliau kiekvienais metais du ar trys klubai iškris ar pakils iš Europos taurės turnyro. Bet nacionalinių lygų čempionai jau neturės garantuotos vietos Eurolygoje.
Dabar mes deramės dėl dviejų vietų (Prancūzijos lygai – Red.) tarp 24 klubų tą pirmąjį sezoną. Traukinys jau pajudėjo ir vėliau į jį įlipti jau bus sunku, jeigu greitai dabar neapsispręsime.“
Europos krepšinio užkulisiuose pastarąją savaitę įsisiūbavus tikrai audrai J.Bertomeu Barselonoje pateikė naujų detalių apie būsimą Eurolygos reformą.
– LNB prezidentas teigia, jog nuo 2019–2020 m. sezono Eurolyga taps uždara. Ar iš tiesų pasirinkote tokį kelią? – J.Bertomeu pasiteiravo „L’Equipe“.
– Tai yra tik jo interpretacija. Tai, ką jis paskelbė, dar nėra patvirtinta.
– O kas jau yra patvirtinta?
– Pirmiausia noriu baigti kalbas apie du dalykus.
Pirma, dar nebuvo jokių diskusijų apie mūsų projekto įgyvendinimą, o antra – Eurolyga niekuomet nebus uždara lyga.
Liepos mėnesį patvirtinome tik ateities viziją ir pereinamąjį periodą.
– Kokių reformų ketinate griebtis?
– Mes norime parengti modelį, kuris remtųsi piramidės principu (J.Bertomeu ant popieriaus lapo nupiešia 3 aukštus. – Red.).
Eurolyga – viršuje, Europos taurė – viduryje, nacionalinės lygos – apačioje.
Tokia sistema dabar veikia visose žemyno šalyse. Prancūzijoje nuo apačios iki viršaus yra „Nationale 1“, „ProB“ ir „ProA“ čempionatai (Lietuvoje tai būtų RKL, NKL ir LKL. – Red.).
Norime šią sistemą įgyvendinti ir Europos lygiu, nes ji jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai veikia nacionaliniu lygiu.
Ji garantuotų stabilumą mūsų projekte dalyvaujantiems klubams. Jeigu priklausote „ProA“, jums nereikėtų nerimauti, kai užimtumėte vieną iš dviejų paskutinių vietų čempionate. Klubas, kuris investuoja lėšas į 10 tūkst. vietų arenos statybas, tuomet nebūtų priklausomas nuo nesėkmės „ProA“ finale.
– Vadinasi, vis dėlto norite kurti uždarą Eurolygą...
– Ne, nes kiekvieną sezoną būtų komandų, kurios iškrinta ir pakyla.
Mes ne tiktai atmetame NBA klubų koncepciją, bet ir ketiname panaikinti dabartinę savo licencijų sistemą, nes ji kertasi su mūsų ateities modeliu.
Jeigu ateityje Madrido „Real“ užims vieną iš paskutinių vietų, jis nebus vertas žaisti Eurolygoje ir iškris į Europos taurės turnyrą. Daugiau nebus vardinių kvietimų. Jūs galėsite tik iškristi, išsilaikyti lygoje arba į ją iškopti iš Europos taurės.
– Kiek komandų po kiekvieno sezono iškris iš Eurolygos ir į ją pakils?
– Mes dar diskutuojame apie detales. Tai gali būti trys ar keturios ekipos.
– Kokie bus klubų atrankos kriterijai?
– Jie turėtų būti panašūs į dabartinius. Reikės turėti areną su nustatytu minimaliu žiūrovų skaičiumi (dabar reikalaujama 5 tūkst. – Red.), garantuoti pajamas iš televizijos transliacijų teisės.
– A.Beralis teigė, jog nauja Eurolyga startuos po penkerių metų.
– Iki šiol nėra nieko patvirtinta raštu. Mes pradėsime tuomet, kai apsispręsime.
– Jūs kartojate, jog Eurolygai būtinas pereinamasis periodas. Kodėl?
– Jeigu iš karto paleistume šią naują sistemą, galime susidurti su neteisybe.
Gali akimirksniu atsirasti du rusų turtuoliai, skirsiantys po 30 mln. eurų „Chimki“ ir Krasnodaro klubams, kurie iš karto atsidurtų Eurolygoje. Tai būtų neteisinga.
Situacija ir tvarka skirtingose žemyno šalyse dabar labai skiriasi.
– Tikitės suvienodinti Europos šalių mokesčių sistemą? Juk tai – utopija.
– Šiandien Strasbūro klubas, turintis 5,7 mln. eurų metų biudžetą, negali varžytis su Maskvos CSKA, kuris turi 44,3 mln. eurų, nes Prancūzijos lygoje yra griežtos taisyklės.
Jei rėmėjas skirtų klubui 30 milijonų, bet šis per sezoną išleistų 35 milijonus, toks klubas paprasčiausiai negalėtų žaisti savo šalies čempionate. Panaši tvarka dabar yra ir Vokietijoje.
O Turkijoje žaidėjai moka mažiau mokesčių nei Ispanijoje ar Prancūzijoje.
Šie pavyzdžiai įrodo, jog per tam tikrą laiką mums būtina harmonizuoti šiuos skirtumus ir suvienodinti visų klubų sąlygas.
Tam reikia pereinamojo laikotarpio, per kurį pamėginsime rasti sutarimą su visomis svarbiausiomis nacionalinėmis lygomis, jei norime sukurti minimalias bendras taisykles, kurios galiotų visoje Europoje.
– Ar ketinate sukurti finansinės drausmės taisykles, kurios jau galioja futbole?
– Taip, ir jau nuo kito sezono.
Po trejus metus trukusių patobulinimų 2015–2016 m. bus pirmasis sezonas, kai pradės veikti finansinės drausmės sistema. Sukūrėme priežiūros komitetą, kuris stebės kaip, laikomasi naujų taisyklių.
Dar birželio mėnesį Zagrebo „Cibona“ klubui bus užvertos durys į Eurolygą būtent dėl finansinės klubo situacijos.
– Naujoji sistema, kai vieni klubai iškris, o kiti pakils iš Europos taurės turnyro, reiškia, jog nacionaliniai čempionai jau neturės jokių garantijų žaisti Eurolygoje?
– Taip, tokiu atveju Prancūzijos čempionai (jeigu tai nebus vienas iš dviejų klubų, priimtų į naująją Eurolygą tiesiogiai. – Red.) pirmiausia dalyvautų Europos taurės turnyre ir per jį turėtų siekti vietos Eurolygoje.
– LNB prezidentas teigė, kad Eurolygos klubai turės palikti nacionalinius čempionatus ar bent jau nežaisti šalies čempionato reguliariajame sezone.
– Ne, ne. Mes niekada nekalbėjome apie tai. Nėra jokių susikirtimų dėl dviejų lygų rungtynių.
Nėra jokių planų, kad Eurolygos mačai vyktų penktadienį ar šeštadienį.
– Vilerbano ASVEL prezidentu tapęs Tony Parkeris neslepia savo klubo tikslo patekti į Eurolygą. Jūs jau seniai tikitės stiprios komandos Paryžiuje. Ar kituose Europos miestuose dabar yra įdomių projektų Eurolygai?
– Tony buvo atvykęs į Barseloną kartu su Vilerbano meru. Tai realiausias projektas, apie kurį iki šiol esame kalbėję.
Kalbamės ir su Strasbūro klubu, kuris turi 10 tūkst. vietų arenos idėją. Šio miesto meras taip pat buvo atvykęs pas mus.
Ruošiamės pasikalbėti ir su Paryžiaus klubo prezidentu, nes norime suprasti šio klubo politinę situaciją. Nuolat kyla klausimų, kas iš tiesų nori į jį investuoti, nes buvo gandų ir apie rusus, ir apie katariečius.
Valensija galėtų būti taip pat įdomi, bet ji turi bėdų dėl arenos.
Londonas? Deja, ne, nes ten viskas kur kas prasčiau, negu mes tikėjomės.
Norėtume matyti daugiau judesių Romoje, tačiau ten trūksta teigiamų poslinkių.
Kai Vokietija atėjo į Eurolygą su Miuncheno ir Berlyno klubais, įdomiausių galimybių mes dabar įžvelgiame Prancūzijoje.
