Kai prieš kelias savaites Ž.Ilgauskas atskrido į Lietuvą, buvęs garsus krepšininkas jau naudojosi ne lietuvišku, o Jungtinių Amerikos Valstijų pasu, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Nesvarbu, kad dar nieko nebuvo girdėjęs apie tai, jog pradėta jo Lietuvos pilietybės panaikinimo procedūra, apie kurią pareigūnai šią savaitę prabilo viešai. Buvęs NBA žaidėjas nesinaudojo lietuvišku pasu, nes žinojo, kad priėmęs JAV pilietybę netenki Lietuvos.
Jis Lietuvoje nesislapstė, aplankė savo tėvus ir niekam neužkliuvęs grįžo namo į Klivlandą, kur ramiai leidžia dienas namuose su sūnumis – dešimtmečiu Deividu ir devynerių metų Povilu.
„Žmona dirba, o aš atiduodu duoklę už visus su krepšiniu praleistus metus ir daugiausia prižiūriu vaikus“, – šyptelėjo 39 metų Ž.Ilgauskas, įsivaikinęs brolius iš Pagynės vaikų globos namų.
Po ilgos karjeros NBA, kurią baigė 2011-aisiais, krepšininkas atrado daugiau laiko ir sau.
Nors JAV paso jis galėjo prašyti praėjus vos trejiems metams po santuokos su amerikiete Jennifer, 2004-aisiais vedęs Ž.Ilgauskas niekur neskubėjo ir tik pernai užsiėmė dokumentų tvarkymu.
2013-ųjų spalį jis oficialiai tapo Amerikos piliečiu, nors prisipažįsta puikiai žinojęs apie įstatymą, draudžiantį lietuviams turėti dvigubą pilietybę.
Vis dėlto Ž.Ilgauskas nesitikėjo, kad pilietybės panaikinimo procedūra taps valstybinio masto skandalu.
– Kaip reagavote, kai Lietuvos viešojoje erdvėje prasidėjo diskusijos apie tai, kad iš jūsų atimama Lietuvos pilietybė? – „Lietuvos rytas“ paklausė Ž.Ilgausko.
– Kai pernai priėmiau Amerikos pilietybę, žinojau, jog yra tokie įstatymai ir gali taip atsitikti, kad neteksiu Lietuvos paso. Bet buvau tvirtai apsisprendęs.
Aš Amerikoje išbuvau pusę savo gyvenimo. Čia ir liksiu gyventi. Čia mano vaikai ir žmona. Visas gyvenimas. Į Lietuvą grįžtu tik aplankyti tėvų.
Norėjosi Amerikoje turėti teisę balsuoti per prezidento rinkimus, rinkti vietos valdžią, juk moku mokesčius šiai valstybei. Ji man ir mano šeimai buvo gera.
Nepriėmiau JAV pilietybės čia pagyvenęs vos kelerius metus. Čia esu jau aštuoniolika metų. Žinojau, ką darau. Kaip yra, taip yra.
– Tačiau jūsų tėvai neslėpė ašarų ir pasakojo, kad esate labai nusiminęs.
– Pirmiausia noriu paprašyti palikti mano tėvus ramybėje. Jie – pagyvenę žmonės, sveikata nekokia, o visi lenda jiems į akis. Vėliau jų žodžiai interpretuojami kaip mano. Juk tėvai apie mane visko nežino.
Gyvenime nutinka rimtų dalykų, dėl kurių verta nusiminti. Bet šis pilietybės klausimas nėra vienas jų.
Tik apmaudu, kad tokie Lietuvos įstatymai.
Atrodo, Lietuva yra demokratiška valstybė, bet visose normaliose šalyse galima turėti ir po dvi, ir po tris pilietybes. Pažiūrėkite, kaip Izraelis rūpinasi savo piliečiais.
Ką, jei jie gyvena kitoje šalyje, jau nėra piliečiai?
Bet mūsų biurokratai... Aš Lietuvos labui milijoną kartų daugiau padaręs nei tie biurokratai. Mano sąžinė dėl to rami. Jų praradimas yra didesnis nei mano.
O jei jiems tėvas nelabai geras, ir savo sūnų abu pasus sudėjęs atsiųsiu. Nebus trijų Ilgauskų, bus ramiau valstybei.
– Juokaujate?
– Ne. Kodėl? Tėvas netinka, tai sūnūs irgi turbūt. O ką jiems davė ta valstybė?
– Ar netekus Lietuvos pilietybės pasikeis jūsų gyvenimas ar planai?
– Iš manęs nieko neatėmė. Kaip galima atimti tai, ko nedavei? Aš buvau ir liksiu lietuvis.
Gimiau Lietuvoje, mano tėvai, seneliai čia gimė.
Jei proto Seime būtų, apie tai turėtų visi pagalvoti. Mano gyvenimas nuo to nepasikeis. Laimingai ir toliau gyvensiu.
– Jau dešimt metų, kai esate vedęs amerikietę, ir seniai galėjote prašyti JAV pilietybės. Kodėl ją priėmėte tik pernai?
– Žaidžiau NBA, nebuvo dėl ko skubėti. Juk su lietuvišku pasu galiu visur keliauti.
Bet baigėsi varžybos, turėjau daugiau laiko.
Dabar visada esu su šeima ir yra paprasčiau, kai visi turime vienodus pasus.
Be to, tiek metų išgyvenęs Amerikoje nusprendžiau, kad noriu balsuoti vietos rinkimuose.
– Tokį sprendimą priėmėte žinodamas, kad Lietuvos pasą teks atiduoti ir duoti priesaiką kitai valstybei?
– Duodi priesaiką, kad nekariausi prieš Ameriką, nevykdysi teroristinių išpuolių. Juk tokiame pasaulyje gyvename. Bet JAV kariai dabar Lietuvoje, šalys yra sąjungininkės, nekariauja viena su kita.
Man tik apmaudu, kad tokie Lietuvos įstatymai. Košmaras.
Dabar iš akių dings trys Ilgauskai, gal kam nors bus lengviau kvėpuoti. O mano gyvenimas nepasikeis.
– Šią savaitę paskelbta apie įstatymo pataisas, kurios leistų kitos šalies piliečiais tapusiems asmenims susigrąžinti anksčiau prarastą Lietuvos pilietybę, jei jie būtų nusipelnę valstybei.
Gal ketinate tuo pasinaudoti ir pateikti prašymą prezidentei Daliai Grybauskaitei?
– Man lengvatų nereikia. Biurokratai gali pabučiuoti man į užpakalį.
Lietuvoje nieko nesu tokio svarbaus padaręs. Ačiū. Pasilikite tą pilietybę sau. Man nereikia nieko išskirtinio.
Niekuo nesiskiriu nuo kitų lietuvių, kurie gyvena Amerikoje, Europoje ar Australijoje. Arba duokite pilietybę visiems, arba niekam.
– Sakote, gyvensite ir toliau laimingai, bet matyti, kad jums vis tiek skaudu.
– Skaudu, kad Lietuvoje priimami tokie įstatymai.
Ir dėl to, kad viskas daroma triukšmingai. Jei atimate iš manęs pilietybę, atimkite, bet ne – lenda pas tėvus, į laikraščius, televiziją. Juk esu suaugęs, galite kreiptis tiesiai į mane.
Bet net įstatymų vykdyti Lietuvoje negali normaliai. Imkite jūs tą pasą ir turėkite.
– Jums gali būti paskirta ir piniginė bauda, nes, pagal Pilietybės įstatymą, tapus kitos šalies piliečiu Lietuvos institucijoms apie tai reikia pranešti per du mėnesius.
– Gali man į užpakalį pabučiuoti su savo bauda.
Kad mokėčiau nežinia kam pinigus į kišenę? Ar tie pinigai nueis vaikų namams, našlaičiams ar vaikams, sergantiems vėžiu? Užmirškite baudą.
– Ar esate gavęs oficialų pranešimą dėl jūsų pilietybės panaikinimo?
– Kur jie man jį siųs? Adreso juk nežino. Absurdas.
Bet pasakykite man, kur kreiptis, ir aš nusiųsiu jiems savo adresą ir dar savo sūnų pasus. Iš karto, kitą dieną.
– Kada galvojate aplankyti Lietuvą?
– Buvau prieš dvi savaites. Aplankiau tėvus, jų sveikata nekokia. Keliavau su amerikietišku pasu, nes žinojau, kad Lietuvos jau gali negalioti.
Atvažiavau ir grįžau ramiai. Juk kontrabandos nevežiau. Pasas yra tik popierius. Svarbiausia, kas tavo viduje.
Žydrūno Ilgausko karjeros momentai
* Gimė 1975 m. birželio 5 d. Kaune. Ūgis – 221 cm. Svoris – 118 kg. Žaidė vidurio puolėjo pozicijoje. Pravardė – Big Z.
* Pirmuosius karjeros žingsnius žengė Kauno krepšinio mokykloje pas trenerį Feliksą Mitkevičių.
* Iki 1993 metų rungtyniavo Kauno „Žalgirio“ dublerių ekipoje. 1993–1996 m. – Kauno „Atlete“.
* 1996 m. 20-uoju šaukimu pašauktas NBA naujokų biržoje. Jį pasirinko „Cleveland Cavaliers“ klubas.
* 1997–2010 m. atstovavo „Cavaliers“, tapo vienu geriausių NBA „centrų“. 2010– 2011 m. – „Miami Heat“.
* 2011 ir 2007 m. NBA vicečempionas, 2003, 2005 m. NBA Visų žvaigždžių mačo dalyvis, 1998 m. NBA naujokų rungtynių naudingiausias žaidėjas.
* 1997–2011 m. NBA sužaidė 923 rungtynes. Reguliariajame sezone – 843 (vidutiniškai rinko po 13 tšk., atkovojo 7,3 kamuolio per 27,2 min.). Atkrintamosiose varžybose – 80 (vid. po 10,2 tšk., 6,9 atk. kam. per 26,5 min.).
* Sužaidė daugiausia rungtynių „Cavaliers“ komandoje (771), atkovojo kamuolių daugiausia „Cavaliers“ (5904), blokavo daugiausia varžovų metimų „Cavaliers“ (1269), antras pagal rezultatyvumą žaidėjas „Cavaliers“ (10 616 tšk.), 1994–1996 m. LKL vicečempionas.
* Dėl daugybinių pėdos lūžių patyrė ne vieną operaciją. Lietuvos rinktinei atstovavo trejose rungtynėse 1993–1994 m.
* 2012 m. sausio 11 d. tapo „Cavaliers“ klubo vyriausiojo vadybininko asistentu.
* 2014 m. kovo 8 d. pagerbdamas žaidėją „Cavaliers“ klubas arenos palubėse pakabino 11-uoju numeriu pažymėtus Ž.Ilgausko marškinėlius.
* Per savo karjerą NBA uždirbo 124,5 mln. JAV dolerių (apie 350 mln. litų). 2012 metais skelbtame sąraše pagal uždarbį aikštelėje jis buvo 39-as tarp visų pasaulio krepšininkų.
