„Šiaulių“ ekipai šį sezoną sunkokai sekasi rasti kelią į pergales. Komandos treneris Gediminas Petrauskas viliasi, kad per lemiamas kovas vis dėlto pavyks atsikratyti amerikietiškų kalnelių sindromo.
– Sezonas jau įpusėjo, bet komanda neįsibėgėja. Kokios priežastys lemia tokį banguotą žaidimą?
– Sezoną būtų galima suskirstyti į dvi dalis.
Pirmoji tęsėsi iki ypač apmaudaus pralaimėjimo turkams per „FIBA Europe“ Iššūkio lemiamas rungtynes.
Tas žudantis Ušako „Sportif“ legionieriaus metimas paskutinę akimirką iš savo aikštės pusės išmušė iš vėžių. Komanda atsidūrė duobėje, iš kurios tik dabar pradedame kapanotis.
Nenoriu lyginti šio sezono su praėjusiu, kurį mes irgi ilgai ieškojome savojo žaidimo. Tąkart mes pataikėme – pasikvietėme tinkamų žaidėjų, kurie mus labai padėjo.
Tikimės, kad taip bus ir šio sezono antrojoje pusėje. Tam į komandą ir pasikviestas Jeffas Allenas. Viliamės, kad jis bus rimta paspirtis.
Pergalės dažniausiai ateina, kai jų siekiama sunkiu darbu. Tą mes ir darome.
– BBL aštuntfinalį „Šiauliai“ pradėjo triuškinama pergale 108:71 prieš Parnu ekipą. Labai įpareigoja mintis, kad komanda gina čempionų titulą?
– Jaučiame spaudimą ant pečių, bet jis yra smagus, nes vis dar esame čempionai. Šis jausmas įpareigoja, prideda atsakomybės.
Be abejonės, tikslas yra vienas – apginti titulą. Manau, kad pirmame etape staigmenų nebebus, o ketvirtfinalyje teksiantį varžovą sužinosime po kelių valandų.
– Komandos sudėtyje buvo nemažai pokyčių. Ar jų dar gali būti šį sezoną?
– Ar dar kviesimės žaidėjų, sunku atsakyti. Juk niekas nežino, kas gali nutikti – gal susižeis vienas ar kitas krepšininkas.
Mes rinką stebime visą laiką, todėl pokyčių gali būti iki tos dienos, iki kurios leidžiama registruoti naujus žaidėjus.
– „Šiauliai“ šį sezoną žaidė pratęsimą su keturiais varžovais ir nėkart nelaimėjo. Lemiamomis akimirkomis Fortūna nusisuka nuo šiauliečių?
– Sėkmę reikia prisijaukinti. Tikiuosi, kad savąjį limitą jau išnaudojome, ir Fortūna pagaliau atsigręš į mus.
– Po tokių nesėkmių labai sunku visiems – tiek treneriams, tiek žaidėjams. Taip apmaudžiai pralaimėjęs prarandi pasitikėjimą, imi abejoti savo jėgomis – tai kerta ir per kojas, ir per galvą.
Be abejo, visi darėme klaidų – klydo treneriai, lemiamo metimo nepataikė žaidėjai.
Bet iki nelemto pralaimėjimo turkams mes žaidėme užtikrinčiau – išplėšėme pergalę prieš „Jenisej“, „Cmoki“. Tai buvo suteikę gero emocinio užtaiso. Dabar mums jo labiausiai trūksta.
– Po 97:99 pralaimėtos dramatiškos dvikovos su dviem pratęsimais Pasvalyje nesuvaldėte emocijų ir užsipuolėte teisėjus.
– Tai nedaro garbės nei man, nei klubui. Todėl noriu atsiprašyti komandos, sirgalių, teisėjų ir komisaro už savo poelgį.
Krepšinis yra neatsiejamas nuo emocijų, bet mano poelgiui pateisinimo nėra – buvo peržengtos visos ribos. Kad ir koks skaudus pralaimėjimas, taip elgtis nevalia.
– Baikime pokalbį linksmesne gaida. Kas maloniausiai nuteikė šį sezoną?
– Be abejonės – į tribūną sugrįžę sirgaliai. Jų iniciatyva atsiradęs projektas geltonajuoda.lt yra daugiau nei sveikintinas. Jaučiamės pamaloninti visi – ir klubo vadovai, ir treneriai, ir žaidėjai.
Per pastarąją išvyką į Pasvalį mes jautėmės kaip namuose. Atvažiavę keliasdešimt sirgalių suteikė komandai papildomų jėgų. Todėl belieka apgailestauti, kad mes palikome juos be dovanos – neiškovojome trokštos pergalės.
