„Žalgiris“ – viena iš 11 Eurolygos komandų, kuri gaus nuolatinę vietą pajėgiausiame Europos krepšinio turnyre (A licencija).
Dar aštuonios vietos (B licencija) atiteks dviem Adrijos lygos ekipoms, po vieną – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Rusijos ir Ispanijos komandai.
Taip pat bus išdalinti keturi vienerių metų trukmės vardiniai kvietimai Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos ir Didžiosios Britanijos klubams. Šios valstybės pasirinktos dėl strateginių Eurolygos tikslų.
Būtent į tokį vardinį kvietimą taikėsi ir LKL vadovai.
Paskutinė vieta (C licencija) atiteks Europos taurės nugalėtojams.
Eurolygoje ir toliau žais 24 komandos. Europos taurėje – 36. Šiame turnyre Lietuva turės dvi vietas.
2014-2015 metų sezoną Eurolygoje žaidė dvi Lietuvos komandos – „Žalgiris“ ir Klaipėdos „Neptūnas“.
Anksčiau kompaniją turnyre žalgiriečiams palaikydavo Vilniaus „Lietuvos rytas“.
Eurolyga suteikdavo galimybę dalyvauti turnyre LKL čempionams, bet artimiausioje ateityje rezultatai šalies pirmenybėse esminės įtakos neturės. Aišku, norėdamas išsaugoti esamą A licenciją, „Žalgiris“ privalės demonstruoti solidžius rezultatus tiek Eurolygoje, tiek LKL.
Netesėjo pažado?
LKL vadovai pastarąjį sezoną buvo ne kartą susitikę su Eurolygos bosu Jordi Bertomeu, kuris aiškino, kad antroji vieta turnyre iš Lietuvos neatimta.
Lygos vadovybė džiaugėsi pasistūmėjusiomis derybomis, bet jos finišavo nesėkmingai.
LKL prezidentas Remigijus Milašius lrytas.lt pripažino, kad smarkiai nusivylė J.Bertomeu sprendimu.
„Jis vienaip ar kitaip mums buvo pažadėjęs vardinį kvietimą (vieną iš keturių, kurį gavo, pavyzdžiui, Didžioji Britanija. – Red.). Nežinau, kokie motyvai lėmė tokį jo sprendimą. Atiduoti Anglijai dėl kažkokios rinkodaros? Vyksta keisti dalykai. Dėl kitų šalių nesiginčiju“, – apmaudo neslėpė R.Milašius.
Jis teigė, kad LKL tęs pradėtus darbus ir toliau bandys kopti į viršų. Kai R.Milašius prieš dvejus metus perėmė lygos prezidento postą, LKL įvaizdis akivaizdžiai pakilo Lietuvos krepšinio bendruomenės akyse.
„Reikia toliau dirbti. Padarytas didžiulis darbas. Žiūrėsime į ateitį. Gal jau po metų kažkas pasikeis. Jie juk ten kasmet keičiasi“, – teigė R.Milašius.
Gruodį Lietuvoje viešėjęs J.Bertomeu su lkl.lt dalijosi mintimis, kas turėtų būti įgyvendinta, kad antroji vieta sugrįžtų Lietuvai.
„Net ir nekalbant apie antrąją vietą Eurolygoje, lygos vadovybė dabar daro būtent tai, ką turėtų daryti norėdama turėti stiprią lygą. O tai ir turėtų būti pagrindinis tikslas. Pagrindinis uždavinys yra paversti Lietuvos krepšinio lygą aukščiausios kokybės standartu Lietuvos sporte.
Žinant, kad Lietuva yra krepšinio šalis, jų atsakomybė yra, kad lygos standartai būtų kuo aukštesni. Manau, kad jie sėkmingai dirba vadybos ir komunikacijos srityse bandydami padidinti arenų lankomumą, bandydami padaryti rungtynes labiau prieinamas gerbėjams. Komunikacijos ir marketingo strategijos yra būtent tokios, kokių reikia šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame naujosios technologijos mums atveria daug naujų galimybių bendrauti su gerbėjais.
Viskas, ką mačiau, patvirtina, kad jie yra teisingame kelyje šiuo aspektu. Bet pagrindinis tikslas turėtų būti stipriausia įmanoma lyga, o antroji vieta Eurolygoje, kaip sakiau anksčiau, jau bus to darbo pasekmė“, – kalbėjo Eurolygos vadovas.
Verdiktas tikslų nekeičia
Po sausio pabaigoje Barselonoje įvykusio LKL vadovų ir J.Bertomeu susitikimo į Lietuvą atskriejo optimistinės naujienos apie mūsų šalies perspektyvas gauti antrąją vietą Eurolygoje.
Tačiau „Lietuvos ryto“ vadovai buvo pasirengę ir blogiausiam variantui.
„Po susitikimo Barselonoje LKL vadovai buvo nusiteikę pakankamai optimistiškai. Lietuvai buvo neoficialiai pažadėta antroji vieta Eurolygoje. Deja, jau vėliau mus pasiekė kitos žinios“, – lrytas.lt sakė „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Martynas Purlys.
Jam tik belieka atsidusti, kad Europos krepšinis neseka futbolo pavyzdžiu, kur kelias į Čempionų lygą yra atviresnis nacionalinių čempionatų nugalėtojams.
„Gaila, kad Eurolyga eilinį kartą parodė, jog sportas jiems – ne pirmoje vietoje. Daugiausia įtakos turi finansiniai ir marketinginiai dalykai, šalies dydis“, – pasakojo M.Purlys.
Tiesa, „Lietuvos ryto“ tikslų nemalonios žinios iš Eurolygos šį sezoną nekeičia.
„Eurolygos sprendimas mūsų noro laimėti LKL tikrai nesumažins, – tikino „Lietuvos ryto“ direktorius. – Dabar galvojame tik apie tai, kaip laimėti pusfinalį, o sėkmės jame atveju – ir čempionatą.“
Vaikosi pelno
Klaipėdos „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas pats dalyvavo Eurolygos susirinkime Stambule ir ketvirtadienio popietę grįžo į Lietuvą.
Jis pasikartojo, kad Eurolyga žengia į didesnes rinkas.
„Eurolygos vadovai aiškiai pasakė, kad Lietuvai per akis vienos komandos, – įspūdžiais iš Turkijos su lrytas.lt dalijosi O.Kurauskas. – Anot jų, tai ne ta rinka, kurioje galėtų būti dvi Eurolygos komandos. Jie orientuojasi į didesnes rinkas ir į pelną. Todėl Eurolyga ir nori matyti komandą Londone.“
O.Kurauskas didelio apmaudo dėl Eurolygos sprendimo neliejo. Anaiptol, jis pasidžiaugė LKL žingsniais Europos krepšinio arenoje ir Lietuvos čempionato vadovų užmegztu ryšiu su Eurolyga.
„Jie labai daug padarė, kad atkreipė Eurolygos dėmesį ir suprato, kad su Eurolyga reikia vesti dialogą“, – teigė O.Kurauskas.
„Neptūno“ direktorius pridūrė, kad debiutinis sezonas Eurolygoje suteikė daug gerų pamokų tiek žaidėjams, tiek treneriams, tiek komandos administracijai.
O.Kurausko teigimu, LKL neturėtų nuleisti rankų – keturių vardinių kvietimų savininkai po metų gali pasikeisti Lietuvai palankia linkme.
Europos krepšinio karas
Kol Eurolyga švenčia penkioliktąjį gimtadienį, Serbijos naujienų portalas B92.net nutekino FIBA planus organizuoti naujo formato Eurolygą.
Į viešumą pateko 38 puslapių planas, kuriame numatyti devyni naujosios Eurolygos formato scenarijai.
FIBA rengia kontrataką, kuria bandys susigrąžinti didžiausią įtaką stipriausiai Europos krepšinio klubų lygai.
FIBA geresnėmis finansinėmis sąlygomis bandys sugundyti ULEB Eurolygos komandas pakeisti turnyrą.
Svajojama apie 150 milijonų eurų turnyro prizinį fondą, kurį išsidalintų visos komandos. Jis penkis kartus viršija dabartinės Eurolygos pajamas. Tiesa, į tokius užmojus kol kas žiūrima skeptiškai.
Beje, posėdyje Stambule buvo patvirtinta, kad kitų metų sezoną Eurolygos nugalėtojams atiteks 1 milijono eurų piniginis prizas. Ši suma išaugo bent keturis kartus.
Su lrytas.lt bendravęs R.Milašius patvirtino, kad LKL atidžiai stebi įsibėgėjantį FIBA ir Eurolygos vadovų karą.
