Buvęs krepšininkas geriausiai prisimena du vizitus – kai 1986 metais Argentinoje su Kauno „Žalgiriu“ iškovojo pasaulio klubinių komandų V.Džonso taurę ir 1982 metais Kolumbijoje vykusį pasaulio čempionatą, kur su Sovietų Sąjungos rinktine laimėjo auksą.
„Tikrai buvo galima prognozuoti nesklandumus, nes jiems defektas yra nereikšmingas dalykas. Jeigu paprašai sutvarkyti kažką, jie pasako populiariausią žodį manana – rytoj. Tas rytoj būna niekada arba vėl „rytoj“. Žinoma, kai kur būna organizacija ir aukščiausio lygio“, – prisiminė S.Jovaiša, žvelgdamas į artėjančias Rio de Žaneiro žaidynes Brazilijoje.
Galvojo tik apie revanšą
1986 metais S.Jovaiša su „Žalgiriu“ į Argentiną keliavo vedinas aiškaus tikslo – pasiekti revanšą prieš Zagrebo „Cibona“ ekipą.
Keršto norėta dėl skaudaus pralaimėjimo Europos čempionų turnyro finale. Stipriausioms Kroatijos ir Lietuvos komandos Pietų Amerikos žemyne buvo lemta susidurti pusfinalyje – tuometiniam kauniečių treneriui Vladui Garastui papildomai užvedinėti vyrų nereikėjo.
„Žalgiris“ laimėjo 104:77. Rungtynės vyko Buenos Airėse, tačiau grupės turnyrą krepšininkai praleido Kordobos mieste.
„Gyvenome tokiame viešbutyje, kuriame galėtų ištverti tik žmogus, praėjęs koncentracijos stovyklos sąlygas.
Kai patekome į pusfinalį ir išvažiavome į Buenos Aires, dėl žemesnių vietų žaidę amerikiečiai pateko į tą viešbutį, kuriame gyvenome mes. Jie nebaigė turnyro ir pabėgo“, – prisimindamas kelionę pasakojo S.Jovaiša.
Jis pamena – kambario plotis siekė apie du metrus, ilgis – tris.
„Čia reikėjo gyventi dviems žmonėms. Ieškojome savo lėšomis, kur pereiti, bet greitai neradome. Tarybiniais laikais buvome įpratę prie visko, tad žiaurios sąlygos mūsų nepribaigė.
Tilpo du sportiniai krepšiai ir dvi lovos dvimetriniams vyrams, daugiau nieko. Buvome pasibaisėję – karšta, jokio ventiliatoriaus“, – trisdešimt metų atgal sugrįžo S.Jovaiša.
Šventė su lietuviais
Išvykus į Buenos Aires sąlygos kiek pagerėjo, nors ir nebuvo išskirtinės. Kiaurų stogų problemos tada nebuvo – turnyras vyko vasario mėnesį, kai Argentinoje vasara.
„Viskas buvo gerai, grįžę atgal patekome į šaltį. Mes važiavome su tikslu sudalyvauti turnyre ir pasiekti revanšą prieš „Ciboną“ – tą ir pasiekėme.
Dėl kitų aplinkybių ir sąlygų per daug nesukome galvos, mėgavomės savo žaidimu ir susitikimais su Argentinos lietuviais, kurių ten buvo nemažai. Bendravome per laisvas dienas, po rungtynių“, – sąlygų nesureikšmino S.Jovaiša.
Tiesa, jis pripažino, kad šiais laikais tokios sąlygos jau būtų nesuvokiamos.
Finale Kauno „Žalgiris“ 84:78 palaužė šeimininkus – Buenos Airių „Ferro Carril Oeste“ ir kėlė taurę į viršų.
„Šventėme kartu su lietuviais, dainavome“, – pamena S.Jovaiša.
Išgąsdino vabzdžiai
Su nemalonumais Pietų Amerikoje Seimo narys buvo susidūręs ir dar anksčiau – 1982 metais, kai su SSRS rinktine atvyko į Kolumbiją.
Į pasaulio krepšinio čempionatą atvykę krepšininkai naktį susidūrė su tuo, ko jiems dar neteko matyti.
„Buvome apgyvendinti bendrabučio tipo viešbutyje. Naktį, lietuviškų varlių dydžio vabzdžiai pradėjo ropoti į kambario vidurį, kur buvo sudėti mūsų sportiniai krepšiai.
Gal juose užuodė mūsų susidėtas dešras ir lašinius (juokiasi). Tokia invazija vyko praktiškai į visus kambarius, o vabzdžiai kažkodėl ropojo prie didžiausio sportinio krepšio – Arvydo Sabonio. Gal manė, kad ten daugiau ras“, – juokdamasis prisiminė S.Jovaiša.
Po tokios nakties rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis pareikalavo normalaus viešbučio ir iškėlė ultimatumą – kitu atveju rinktinė važiuoja namo. Tai suveikė ir jau ryte krepšininkai atsidūrė aukščiausios klasės viešbutyje.
Dėl rinktinės nemiegos
S.Jovaiša praėjusią naktį nemiegojo – ilgai ir kantriai laukė rungtynių pradžios tarp Australijos ir Lietuvos.
„Laukiau, bet ką ten sulauksi – Gyčio Paškevičiaus koncertą jau esu matęs“, – nusijuokė jis.
Buvęs krepšininkas mano, kad toks posūkis pasirengime Rio de Žaneiro žaidynėms neturėtų stipriai sujaukti rinktinės planų.
„Ši situacija gera tuo, kad įvyko stiprus emocinis pasikeitimas, o tai yra patirtis. Reikia prisitaikyti prie bet kokių sąlygų – karšta, šalta. Turi rodyti meistriškumą, niekas neturi trikdyti. Tai erzina, vargina, išmuša iš ritmo, bet reikia susitvardyti.
Man tokių situacijų buvo daug – žaidėme ant cementinių grindų, kur griuvimas buvo baisiausia, kas gali nutikti. Lauko aikštėse žaidžiau, kur buvo daug dulkių ir nuolat slidinėjai. Žaidžiau ir salėje, kur taip pat varvėjo per stogą. Mes tiesiog nekreipdavome dėmesio.
Dabar sportininkai yra įpratę prie sąlygų artimų idealioms, tad tokie dalykai juos erzina. Reikia mokėti tą išgyventi“, – mano S.Jovaiša.
Kitas lietuvių mačas – 3 val. nakties, iš trečiadienio į ketvirtadienį. Mūsiškių varžovais bus argentiniečiai. Nors nerimaujama, kad ir šios rungtynės gali neįvykti, S.Jovaišos tai neatbaido.
„Tikriausiai lauksiu ir šių rungtynių – ką daryti. Įdomu kaip rinktinė tobulėja, kaip eina į priekį komanda ir individualūs žaidėjai. Tai visada domina“, – aukoti miegą pasirengęs jis.
