Buvęs krepšininkas yra rezultatyviausias visų laikų Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjas. 41-erių sulaukęs ir trenerio karjerą pradėjęs puolėjas LKL iš viso rungtyniavo net dvylika metų.
2013 metais baigęs profesionaliai sportuoti vyras nuo praėjusio sezono treniruoja „Lietuvos rytas-2“ ekipą, rungtyniaujančią Regionų krepšinio lygoje, tačiau neslepia, jog jo ambicijos kur kas didesnės.
Šią savaitę treneris su „Lietuvos ryto“ jaunimo ekipa dalyvauja Kaune vykstančiame Eurolygos aštuoniolikmečių turnyre, kurį ketvirtadienį pradėjo nesunkia pergale prieš Frankfurto „Skyliners“ ekipą.
– Andriau, kaip vertinate savo komandos šansus šiame turnyre?, – lrytas.lt pasiteiravo A.Šležo.
– Kaip visada, tikėsimės geriausio. Neslėpsiu, palyginti su praėjusiais metais susilpnėjome kaip individualūs žaidėjai, nors kaip komanda esame stiprūs. „Žalgirio“ vaikinai irgi neteko daugelio savo lyderių, nėra Isaiah Hartensteino, bet jie pasipildė dviem buvusiais mūsų pagrindiniais žaidėjais – Grantu Vasiliausku ir Vitalijumi Koziu. Todėl pagrindiniai varžovai ir toliau išliko galingi.
– Kokius žaidėjus savo komandoje galėtumėte išskirti?
– Stipriausia mūsų vieta bus komandinė dvasia. Bet asmeniškai, man labai gerai atrodo Deividas Sirvydis, Domantas Vilys, Tadas Vaičiūnas. Neblogai į žaidimą įsijungė ir Yauhenas Massalski. Jie bus mūsų pagrindiniai ginklai.
– Dabar jaunųjų Lietuvos krepšininkų ugdymo sistema susilaukia nemažai kritikos. Ką jūs apie tai manote?
– Žmonės šneka ir rašo, ką nori. Štai, pavyzdžiui 1998 metais gimę vaikinai atrodė geri, o apie metais jaunesnius, kalbama, kad nieko nėra visiškai. Nežinau, ką apie tai pasakyti. Dabar daug vaikinų važiuoja į užsienį, bet čia yra kiekvieno pasirinkimas. Norint ir Lietuvoje galima dirbti bei pasiekti aukštumų.
– Kodėl, jūsų manymu, lėtai ir sunkiai vyksta jaunų Lietuvos žaidėjų perėjimas į vyrų krepšinį? Štai Madrido „Real“ komandoje jau žiba septyniolikmetis Luka Dončičius.
– Lietuvių brendimas gal yra kiek lėtesnis. Treneriai daugiau stengiasi akcentuoti komandinį žaidimą. O Luka Dončičius yra tik vienas iš nedaugelio žaidėjų ir turbūt vienintelis Europoje, kuriam pavyko taip greitai įsilieti.
– Kaip jums asmeniškai karjeros pradžioje sekėsi priprasti prie suaugusiųjų krepšinio stiliaus?
– Tikrai nebuvo lengva. Vaikų ir vyrų krepšinis smarkiai skiriasi, nes šiame žaidėjai atletiškesni, rungtyniauja agresyviau. Neturėjau kažkokių didelių problemų priprasti prie to, bet laiko prireikė.
– Su „Lietuvos ryto“ komanda pasiekėte tikrai skambių pergalių. Ką manote apie dabartinį šios ekipos žaidimą?
– Jie vis dar kažko ieško ir neranda savo žaidimo. Vienas žaidėjas keičiamas kitu, niekaip nepavyksta užsikabinti. Ir ta pati Europos taurė jiems yra įkandamas turnyras, tačiau vis nėra susižaidimo. Atsirado naujų žaidėjų, senų nebeliko, treneriui vėl reikia viską iš naujo lipdyti. Jam nėra lengva. Iš patirties žinau, kad tuomet ir žaidėjams būna sunkiau.
– Galbūt „Lietuvos rytui“ reikėtų nebesidairyti į užsienį ir naujų veidų ieškoti Lietuvoje?
– Tikrai taip, reikia kuo daugiau lietuvių. Turime daugybę gerų žaidėjų, kurių reikėtų neleisti į užsienį ir pasiimti Lietuvos klubams. Be lietuvių komandai bus labai sunku gerai sužaisti finalus.
– Ar nemanote, kad komandai galėjo pakenkti ir pastaraisiais sezonais gana dažna trenerių rotacija?
– Aišku, tai negerai ir pačiam treneriui, ir žaidėjams. Reikia nuolat supažindinti juos su savo norais, sistema. Bet nemanyčiau, kad strategų reiktų žvalgytis užsienyje. Pažiūrėkite, kiek jų laisvų yra Lietuvoje. Tik reikia prie jų prieiti ir juos prikalbinti. Nematau, kuo tai būtų blogai kad ir Jonui Kazlauskui. Aišku, yra ir daug jaunesnių trenerių, norint galima surasti.
– Galbūt pats save kada nors įsivaizduojate prie „Lietuvos ryto“ pagrindinės komandos vairo?
– Būtų labai įdomu (šypsosi). Smagu, nes tiek metų ten praleidau, ir kaip žaidėjas, ir kaip jaunimo treneris. Reikėtų tikriausiai pradėti nuo kokio trečio asistento. Esu „Lietuvos ryto“ komandos Regioninėje krepšinio lygoje treneris, tai reikia tik kilti. Šiuo metu Tomas Pačėsas norėjo turėti užsieniečius asistentus, jis taip pripratęs, kadangi treniravo daugiausiai užsienio komandas. Jam pačiam gal taip labiau tinka.
– Ar kitą sezoną galime tikėtis ir kai kurių Vilniaus „Perlo“ komandos vaikinų debiuto pagrindinėje „Lietuvos ryto“ sudėtyje?
– Mes nuolat ruošiame vaikinus pagrindinei ekipai. Nors mūsų stipriausi žaidėjai gali išsiskirstyti ir po kitus klubus, jų perspektyvos visai neblogos, tik reikia įdėti dar daug darbo.
– Ar matote „Perlo“ lyderius Aistį Pilauską ar Margirį Normantą jau dabar visaverčiai pereinant į vyrų krepšinį?
– Kol kas nematau, bet jie su pagrindine komanda daug sportuoja, treniruojasi ir kvėpuoja pačiu „Lietuvos rytu“. Pasiruošimas nuolat vyksta ir jis nebūtinai turi vykti varžybose. Jie su ekipa kartu būna ir treniruotėse, ir rūbinėje. Nuo to irgi galima augti bei stiprėti.
